Kolega gyrėsi, kad jo naujas automobilis ryja vos 5 litrus: suskaičiavome vieno kilometro kainą ir abu nustebome

Viskas prasidėjo nuo visiškai paprasto ginčo darbe. Kolega prieš kelis mėnesius nusipirko naują hibridinį automobilį ir vis pasidžiaugdavo, kad mieste telpa į maždaug 5 litrus benzino šimtui kilometrų. Mano automobilis – beveik 20 metų senumo „Audi“ su benzino ir dujų įranga. Kompiuteris jokių stebuklingų skaičių nerodo, dujų mieste suvalgo apie 12–13 litrų, o kartais ir daugiau. Todėl kolega juokais pasakė, kad aš turbūt „pusę atlyginimo palieku degalinėje“. Iš pradžių net nesiginčijau. Naujas hibridas prieš seną benzininį „Audi“ su dujomis – atrodytų, rezultatas aiškus dar nepradėjus skaičiuoti.

Bet tada kilo mintis: o kodėl mes lyginame tik litrus? Juk automobilio kilometras kainuoja ne vien tai, ką įpili į baką. Yra draudimas, remontas, padangos, techninė priežiūra ir pats didžiausias dalykas, apie kurį beveik niekas nenori kalbėti – automobilio nuvertėjimas. Atsisėdome su skaičiuotuvu ir nusprendėme suskaičiuoti du variantus: pirmiausia tik kuro kainą, o po to – kiek realiai kainuoja nuvažiuoti kilometrą, kai įtrauki beveik visas metines išlaidas.

Skaičiavimui paėmėme 15 000 kilometrų per metus. Tai nėra milžiniška rida – maždaug 1 250 kilometrų per mėnesį. Degalų kainas ėmėme tokias, kokias realiai mokėjome savo degalinėse: benziną skaičiavome po maždaug 1,50 euro už litrą, automobilines dujas – po 0,75 euro.

Pirmas raundas – degalinėje mano senas „Audi“ pralaimėjo

Kolegos automobilis vidutiniškai sunaudoja apie 4,8–5 litrus benzino 100 kilometrų. Kad būtų paprasčiau, skaičiavome 5 litrus. Vadinasi, 100 kilometrų jam kainuoja apie 7,50 euro, o vienas kilometras – 7,5 cento. Per 15 000 kilometrų degalams išeina maždaug 1 125 eurai.

Mano „Audi“ dujų sunaudoja apie 12,5 litro šimtui kilometrų. Vien dujos kainuoja apie 9,38 euro šimtui kilometrų. Kadangi automobilis užvedamas benzinu ir dalį jo vis tiek sunaudoja, prie kiekvieno šimto kilometrų pridėjome dar maždaug 0,5–0,6 euro benzino. Gavome beveik lygiai 10 eurų 100 kilometrų, arba apie 10 centų už kilometrą.

Per metus mano degalų sąskaita prie 15 000 kilometrų būtų apie 1 500 eurų.

Taigi pirmas rezultatas kolegai buvo malonus: jo naujas automobilis vien degalams per metus sunaudoja maždaug 375 eurais mažiau. Čia ginčytis nebuvo dėl ko. Naujas hibridas yra ekonomiškesnis.

Kolega jau šypsojosi ir sakė: „Sakiau, kad tavo dujos nebėra tokios pigios.“

Tada pradėjome antrą skaičiavimą.

Ir čia situacija apsivertė.

Naujas automobilis turi vieną labai brangią išlaidą, kurios degalinėje nesimato

Kolegos automobilis kainavo maždaug 31 tūkst. eurų. Po metų tokio automobilio rinkos vertė, priklausomai nuo modelio ir situacijos rinkoje, gali būti keliais tūkstančiais mažesnė. Mes labai grubiai paskaičiavome 4 000 eurų nuvertėjimą per pirmus metus.

Čia kolega iš karto pradėjo protestuoti.

„Bet aš tų keturių tūkstančių niekam nemoku.“

Taip, banko kortelėje tokio nuskaitymo nėra. Tačiau jeigu šiandien automobilį nusiperki už 31 000 eurų, o po metų gali parduoti už 27 000, tu tuos 4 000 eurų vis tiek praradai. Tiesiog ne degalinėje ir ne servise.

Prie naujo automobilio pridėjome apie 1 125 eurus degalams, maždaug 900 eurų KASKO ir civiliniam draudimui, apie 350 eurų planinei priežiūrai ir dar maždaug 250 eurų per metus padangoms, jų keitimui bei kitoms smulkesnėms išlaidoms.

Gavome maždaug 6 625 eurus per metus.

Padalijus iš 15 000 kilometrų, vienas kilometras kainuoja apie:

0,44 euro.

44 centus.

Tada paskaičiavome mano seną „Audi“.

Automobilio rinkos vertė – maždaug 2 500–3 000 eurų. Net jeigu per metus jo vertė nukristų 300 ar 400 eurų, daugiau nelabai yra kur kristi. KASKO tokiam automobiliui neturiu, civilinis draudimas kainuoja apie 150 eurų per metus. Degalai – maždaug 1 500 eurų.

Didžiausias klausimas, žinoma, remontas.

Ir čia seno automobilio savininkui prasideda loterija.

Senas automobilis laimi tik tol, kol neprasideda rimti remontai

Vienais metais mano „Audi“ gali pareikalauti 500 eurų, kitais – 1 500, o jeigu vienu metu sugalvotų sugesti automatinė pavarų dėžė, turbina ar atsirastų rimtų variklio problemų, visa matematika sugriūtų per vieną savaitę. Todėl nusprendėme neskaičiuoti idealaus varianto, kai „senas Audi niekada negenda“. Remontui ir priežiūrai įrašėme gana solidžią 1 500 eurų metinę sumą.

Pridėjome 200 eurų padangoms ir jų keitimui, apie 100 eurų techninei apžiūrai bei kitoms smulkioms išlaidoms ir 350 eurų automobilio nuvertėjimui.

Bendra suma gavosi maždaug 3 800 eurų per metus.

Padalijus iš 15 000 kilometrų – apie:

0,25 euro už kilometrą.

Taigi mano senas automobilis degalinėje pralaimėjo, bet bendroje metų sąskaitoje staiga tapo gerokai pigesnis.

Skirtumas – maždaug 19 centų kiekvienam kilometrui. Per metus, nuvažiavus 15 000 kilometrų, tai jau beveik 2 850 eurų.

Kolega tada nebesijuokė iš mano dujų sąnaudų.

Bet ir aš savo „Audi“ nugalėtoju skelbti neskubėjau.

Už tuos papildomus centus jis gauna tai, ko mano skaičiuoklėje nėra

Skaičiai labai lengvai sukuria iliuziją, kad pigesnis automobilis automatiškai yra geresnis pasirinkimas. Bet taip nėra. Ryte kolega sėda į automobilį ir beveik tiksliai žino, kad jis užsives. Jam nereikia klausytis, ar važiuoklėje neatsirado naujas bildesys. Automobilis turi gamintojo garantiją, naujas saugumo sistemas, adaptyvią kruizo kontrolę, avarinio stabdymo sistemą ir dešimtis kitų dalykų, kurių mano beveik dvidešimties metų „Audi“ tiesiog neturi.

Jeigu mano automobilis pirmadienio rytą nuspręstų nebeužsivesti, galiu prarasti pusdienį, kviesti tralą ir dar nežinoti, ar servise paliksiu 100, ar 1 000 eurų. Naujo automobilio savininkas dalį to neapibrėžtumo nusiperka kartu su didesne kaina.

Todėl mūsų skaičiavimas neparodė, kad senas automobilis „geresnis už naują“.

Jis parodė kitą dalyką – degalų sąnaudos yra labai maža visos automobilio kainos dalis.

Žmogus gali džiaugtis, kad naujas automobilis sunaudoja trimis litrais mažiau, ir iš tiesų kasmet sutaupyti kelis šimtus eurų degalams. Bet jeigu tuo pat metu automobilis per metus praranda 3–5 tūkstančius eurų vertės, vien kuro ekonomija šio skirtumo nepadengia.

Lygiai taip pat senas automobilis nėra amžinas finansinis stebuklas. Užtenka vienais metais pakeisti automatinę pavarų dėžę, turbiną, purkštukus ir dar sutvarkyti važiuoklę – ir tie gražūs 25 centai už kilometrą gali labai greitai pavirsti į 35 ar 40.

Todėl dabar, kai kas nors sako „mano automobilis važiuoja tik už septynis centus kilometrui“, pirmas mano klausimas jau nebėra, kiek jis sunaudoja.

Klausiu kitaip:

„O kiek tau kainuoja visas automobilis per metus?“

Nes degalinės kvitas parodo tik dalį tiesos.

Kartais pats brangiausias automobilio kilometras yra tas, už kurį degalinėje nesumoki nė cento.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!