Padangos susidėvėjo po 15 000 kilometrų dėl per didelio slėgio

Padangų komplektas šiandien kainuoja tiek, kad priešlaikinis jų susidėvėjimas gali tapti labai nemalonia staigmena. Būtent taip nutiko vienam BMW 128ti savininkui: priekinės jo automobilio padangos po maždaug 15 tūkst. kilometrų buvo smarkiai nudilusios per vidurį, nors ankstesni komplektai atlaikydavo apie 36 tūkst. kilometrų.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė tvarkinga – slėgis padangose nebuvo per mažas, automobilis buvo prižiūrimas, o padangos nebuvo senos. Tačiau problema galėjo slypėti būtent ten, kur vairuotojas jos mažiausiai tikėjosi: oro padangose buvo per daug.

Servise pripūtė iki 2,8 baro – po to prasidėjo problemos

Anksčiau BMW savininkas priekinėse padangose palaikė maždaug 2,3–2,4 baro slėgį. Po apsilankymo servise padangos buvo pripūstos iki 2,8 baro, remiantis gamintojo pateikiamais duomenimis. Po to naujasis komplektas atlaikė vos apie 15 tūkst. kilometrų, o labiausiai susidėvėjo būtent centrinė protektoriaus dalis.

Toks nusidėvėjimas dažnai siejamas su per dideliu slėgiu. Kai padangoje oro per daug, ji tampa kietesnė, o protektoriaus centras gali gauti didesnę apkrovą. Važiuojant ilgus atstumus tiesiai, vidurinė dalis pradeda dilti greičiau nei kraštai.

Tačiau čia svarbi viena detalė. Skaičius, kurį nurodo automobilio gamintojas, ne visada yra vienodas visoms situacijoms. Vienas slėgis gali būti rekomenduojamas automobiliui važiuojant su vienu žmogumi, kitas – su pilnu keleivių ir bagažo kroviniu, dar kitas – važiuojant dideliu greičiu. Todėl aklai pripūsti daugiau vien todėl, kad „taip bus ekonomiškiau“, nėra gera mintis.

Per didelis slėgis taip pat gali pabloginti važiavimo komfortą, automobilis aštriau reaguoja į kelio nelygumus ir provėžas, o stipriau pataikius į duobę gali išaugti padangos ar ratlankio pažeidimo rizika. Ant šlapio ar nelygaus kelio gali nukentėti ir sukibimas.

Per mažas slėgis – ne mažesnė problema

Kai kurie vairuotojai bijo pripūsti per daug ir pasirenka kitą kraštutinumą – važinėja su per minkštomis padangomis. Tai taip pat blogas sprendimas.

Kai slėgis per mažas, labiau deformuojasi padangos šonai, o didesnė apkrova tenka protektoriaus kraštams. Tokiu atveju dažniau nusidėvi abu padangos pečiai, o ne vidurinė dalis. Be to, padanga važiuojant labiau kaista, nes jos karkasas nuolat deformuojasi.

Per mažas slėgis padidina ir riedėjimo pasipriešinimą. Vidaus degimo varikliu varomas automobilis gali sunaudoti daugiau degalų, o elektromobilio nuvažiuojamas atstumas gali sumažėti. Automobilis taip pat gali tapti vangiau valdomas ir prasčiau reaguoti į vairo judesius.

Todėl nei „kuo daugiau, tuo geriau“, nei „truputį minkštesnės bus patogiau“ nėra gera taisyklė. Reikia laikytis būtent tam automobiliui ir konkrečiam ratų dydžiui skirtų gamintojo rekomendacijų.

Pažiūrėkite į protektorių – jis gali daug pasakyti

Padangos nusidėvėjimas dažnai pats parodo, kur ieškoti problemos. Jei labiausiai išdilęs protektoriaus vidurys, verta patikrinti, ar slėgis nėra per didelis. Jei labiau nudilę abu kraštai, viena iš galimų priežasčių – per mažas slėgis.

Jeigu padanga smarkiai dėvisi tik iš vienos pusės, problema jau gali būti ne slėgis, o ratų geometrija. Neteisingas išvirtimas ar suvedimas gali gana greitai „suvalgyti“ vidinį arba išorinį padangos kraštą. Jei protektoriaus blokeliai tampa tarsi dantyti – viena kryptimi lygūs, kita šiurkštūs – taip pat verta patikrinti suvedimą.

Banguotos, vietomis išdilusios padangos gali signalizuoti apie amortizatorių, pakabos, ratų balansavimo ar net deformuotų ratlankių problemas. Todėl pamačius neįprastą nusidėvėjimą geriau neapsiriboti vien papildomu oro pripūtimu.

Kur ieškoti teisingo slėgio?

Universalaus skaičiaus, tinkamo visiems automobiliams, nėra. Vienam modeliui gali reikėti 2,2 baro, kitam – 2,5 ar daugiau. Be to, priekinės ir galinės ašies rekomendacijos kartais skiriasi.

Gamintojo lentelę dažniausiai galima rasti ant vairuotojo durų statramsčio, vidinėje durų pusėje, prie degalų bako dangtelio arba automobilio naudojimo instrukcijoje. Joje gali būti nurodyti atskiri slėgiai įprastam ir pilnai pakrautam automobiliui, skirtingiems ratų dydžiams ar važiavimui dideliu greičiu.

Svarbu nepainioti šios informacijos su skaičiumi, kuris parašytas ant pačios padangos šono. Ten nurodomas maksimalus slėgis nėra kasdieniam važiavimui rekomenduojama norma.

Slėgį matuokite tik šaltose padangose

Dar viena labai dažna klaida – padangų slėgio reguliavimas iškart po ilgesnės kelionės. Važiuojant oras padangoje įkaista ir plečiasi, todėl manometras natūraliai parodo didesnį skaičių.

Jeigu tuomet dalį oro išleisite iki „teisingos“ šaltai padangai skirtos normos, jai atvėsus slėgis taps per mažas. Todėl geriausia matuoti prieš kelionę arba automobiliui kelias valandas pastovėjus.

Slėgis keičiasi ir keičiantis orams. Maždaug 10 laipsnių temperatūros pokytis gali pakeisti rodmenį apie 0,1 baro, todėl atėjus staigesniam rudens atšalimui vasarą tinkamai pripūstos padangos gali tapti kiek per minkštos.

Būtent todėl rudens pradžia yra labai geras metas patikrinti visus keturis ratus.

Bandymas sutaupyti degalų gali kainuoti naują padangų komplektą

Kai kurie vairuotojai sąmoningai pučia padangas daugiau tikėdamiesi sumažinti riedėjimo pasipriešinimą ir sutaupyti degalų. Teoriškai toks efektas egzistuoja, tačiau reali nauda paprastai būna nedidelė, ypač jei slėgis ir taip atitinka gamintojo normą.

O pasekmės gali būti gerokai brangesnės. Jeigu dėl per didelio slėgio padangos centras susidėvi gerokai anksčiau, keli sutaupyti litrai degalų nekompensuos naujo padangų komplekto.

Todėl paprasčiausia taisyklė lieka pati geriausia: nepasitikėkite universaliais patarimais apie „idealų“ 2,5 ar 2,8 baro slėgį. Atidarykite vairuotojo duris, raskite gamintojo lentelę, patikrinkite savo ratų dydį ir slėgį matuokite tada, kai padangos šaltos.

Kelios minutės kartą per mėnesį gali sutaupyti ne tik padangų, bet ir nemažai pinigų.