Žiemą tas pats automobilis pradeda „ryti“ daugiau degalų: kur dingsta papildomi litrai ir ką pakeičiu neišleisdamas nė euro

Automobilis tas pats, maršrutas iki darbo nepasikeitęs, tačiau atšalus degalinėje lankausi dažniau. Pirmoji mintis paprasta: gal kas nors sugedo? Vis dėlto prieš ieškodamas gedimo pasižiūriu į savo žiemos įpročius. Ilgesnis šildymas kieme, keli trumpi važiavimai vietoj vieno ir nuo rudens netikrintos padangos gali nepastebimai padidinti sąnaudas. Dalį šių papildomų litrų galiu sutaupyti nieko nepirkdamas.

Visų žiemos nuostolių panaikinti nepavyks. Šaltas automobilis dirba kitokiomis sąlygomis negu vasarą, o saugumas slidžiame kelyje svarbesnis už gražų skaičių ekrane. Tačiau man naudinga atskirti, kas neišvengiama, o kur degalus sudeginu vien iš įpročio.

Trumpa kelionė žiemą man kainuoja daugiau, nei atrodo

Anksčiau keliones vertindavau beveik vien pagal atstumą. Iki parduotuvės netoli, iki paštomato dar arčiau – atrodydavo, kad tiek nuvažiavus daug degalų sunaudoti neįmanoma. Tačiau žiemą svarbu ir tai, kiek kartų užvedu visiškai atšalusį automobilį.

Šaltyje variklio alyva ir kiti transmisijos skysčiai tampa klampesni, padidėja pasipriešinimas, o varikliui ilgiau užtrunka pasiekti efektyviam darbui palankią temperatūrą. Todėl trumpoje kelionėje didelę atstumo dalį įveikiu dar neįšilusiu automobiliu. JAV Energetikos departamento ir Aplinkos apsaugos agentūros informacijoje būtent trumpi važiavimai išskiriami kaip ypač nepalankūs žiemos ekonomiškumui.

Dabar, kai įmanoma, kelis reikalus sujungiu į vieną išvažiavimą. Užsuku į parduotuvę grįždamas iš darbo, o siuntą pasiimu pakeliui. Specialiai ilgesnio rato nesuku – tiesiog stengiuosi be reikalo nekartoti to paties maršruto su atšalusiu varikliu. Kelionių jungimas rekomenduojamas ir JAV aplinkos apsaugos agentūros taupaus važiavimo patarimuose.

Dalis degalų sudega dar neišvažiavus iš kiemo

Žiemą labai lengva įprasti užvesti automobilį ir grįžti namo dar pasiimti daiktų. Tada prisimenu neišgertą kavą, paskubomis patikrinu telefoną, o variklis tuo metu dirba. Automobilis nejuda, tačiau degalai naudojami.

Man svarbiausias pakeitimas – automobilį užvesti tada, kai jau esu pasiruošęs išvažiuoti. Šiuolaikiniams automobiliams paprastai nereikia ilgo šildymo stovint: JAV Energetikos departamento rekomendacijose nurodoma, kad variklis greičiau įšyla važiuojant ramiai. Konkretaus automobilio naudojimo instrukcija vis dėlto lieka svarbiausias orientyras.

Tai nereiškia, kad pajudu su apšalusiu ar rasojančiu stiklu. Pirmiausia pasirūpinu matomumu, nuvalau automobilį ir leidžiu reikalingoms sistemoms atlikti savo darbą. Tačiau nebelaukiu papildomų minučių vien todėl, kad norisi iš karto sėsti į vasariškai šiltą saloną. Pradėjęs važiuoti taip pat neskubu smarkiai greitėti.

Automobilis žiemą

Padangos gali atrodyti tvarkingos, nors slėgis jau pasikeitęs

Apžiūrėjęs ratą iš šono negaliu patikimai nuspręsti, ar jame tinkamas slėgis. Atšalus jis gali sumažėti, nors iš pirmo žvilgsnio padanga atrodo įprastai. Dėl per mažo slėgio padidėjęs riedėjimo pasipriešinimas prisideda prie degalų sąnaudų.

Todėl tikrinu gamintojo nurodytą slėgį ir lyginu jį su faktiniu. Orientuojuosi į automobilio instrukciją arba lipduką ant kėbulo, o ne į didžiausią slėgį, užrašytą ant pačios padangos. JAV kelių eismo saugumo administracija NHTSA taip pat rekomenduoja tikrinti šaltas padangas ir vadovautis konkretaus automobilio reikalavimais.

Jeigu galiu pasinaudoti nemokama patikros ir pripūtimo vieta, šis darbas man nieko nekainuoja. Tačiau daugiau oro „dėl ekonomiškumo“ nepripučiu. Mano tikslas – tinkamai sureguliuotos padangos, o ne savarankiškai sugalvotas didesnis slėgis.

Ant stogo ir bagažinėje kartais vežioju daiktus, kurių nebereikia

Pasibaigus kelionei lengva palikti automobilį tokį, koks grįžo: stogo dėžė tebėra pritvirtinta, bagažinėje guli nereikalingi daiktai. Kasdien važinėjant jie tarsi tampa automobilio dalimi ir ilgainiui nebekrinta į akis.

Tačiau stogo kroviniai bei laikikliai didina oro pasipriešinimą, o papildomas svoris taip pat gali bloginti ekonomiškumą. JAV Energetikos departamentas pataria įvertinti nereikalingus ant stogo vežamus daiktus ir jų poveikį degalų sąnaudoms.

Todėl nereikalingą stogo dėžę nuimu, o bagažinę peržiūriu. Žiemai būtinos priemonės, grandiklis ar pagalbos reikmenys lieka savo vietoje. Užtat keli mėnesiai vežiojama dėžė, kurią vis ruošiuosi nunešti į sandėliuką, pagaliau iš automobilio iškeliauja.

Taupydamas nepradedu šalti ir važiuoti užrasojusiais langais

Įsijungęs sėdynių, langų ir veidrodėlių šildymą kartais vėliau apie juos nebegalvoju. Vis dėlto elektros įrangai taip pat reikia energijos, todėl šildymo funkcijų nereikėtų naudoti ilgiau, nei būtina. Tai viena iš priemonių, minimų žiemos degalų sąnaudų rekomendacijose.

Kai stiklas jau švarus, o sėdynė pakankamai šilta, pasižiūriu, ar vis dar reikalingas stipriausias režimas. Jeigu langai vėl rasoja, naudojamą įrangą palieku veikti. Man nėra prasmės taupyti energiją, jei dėl to pablogėja matomumas ar tenka vairuoti nejaukiai susigūžus.

Daug pasako ir mano paties vairavimas

Kai skubu, dažniau paspaudžiu akceleratorių, priartėju prie priekyje važiuojančio automobilio ir netrukus vėl stabdau. Vasarą toks važiavimas kainuoja papildomų degalų, o žiemą dar ir sumažina laiko atsargą netikėtai situacijai.

Stengiuosi žiūrėti toliau į priekį ir greitį keisti tolygiau. Jei matau sustojusią eilę, nebeskubu iki jos galo vien tam, kad paskutinę akimirką smarkiau stabdyčiau. Palieku didesnį atstumą, nes slidžiame kelyje jo reikia pirmiausia saugumui. NHTSA žiemą taip pat ragina mažinti greitį pagal sąlygas ir didinti atstumą iki kitų transporto priemonių.

Skaičiuoju litrus, o ne vien stebiu ekrano rodmenis

Vienos šaltos kelionės vidurkis dar nepasako, kiek automobilis sunaudoja per visą mėnesį. Todėl palyginimui pasižymiu nuvažiuotą atstumą ir pripiltus degalus. Stengiuosi vertinti panašias keliones: keli kilometrai per rytinę spūstį nėra tas pats, kas ilgesnis važiavimas užmiestyje.

Jeigu pavyktų sumažinti sąnaudas, pavyzdžiui, nuo 9 iki 8,5 l/100 km, per 1 000 kilometrų sutaupyčiau 5 litrus. Tai tik skaičiavimo pavyzdys, o ne pažadas kiekvienam vairuotojui. Tačiau jis parodo, kad net nedidelis vidurkio pokytis per ilgesnį laiką tampa apčiuopiamas.

Pirmiausia peržiūriu dalykus, kuriuos galiu pakeisti be pirkinių: beprasmį laukimą užvestame automobilyje, išskaidytus važiavimus ir nereikalingus krovinius. Jei sąnaudos vis tiek padidėja staiga ir neįprastai, vien žiemai visko nepriskiriu. Įpročių pakeitimai padeda taupyti, tačiau techninio gedimo jie nepataisys.