Antarktidos „Concordia“ stotyje temperatūra smuko iki –84,1 °C

Antarktidos gilumoje veikiančioje Prancūzijos ir Italijos tyrimų stotyje „Concordia“ užfiksuota –84,1 °C temperatūra. Net ir vienoje šalčiausių planetos vietų toks rodiklis laikomas išskirtiniu – iki žemiausios šioje bazėje išmatuotos temperatūros pritrūko vos pusės laipsnio.

„Concordia“ stoties šalčio rekordas siekia –84,6 °C. Jis buvo užfiksuotas 2010 metų rugpjūtį. Vis dėlto naujasis matavimas nėra žemiausia kada nors Žemėje meteorologijos stotyje išmatuota temperatūra. Oficialus pasaulio rekordas priklauso Rusijos Vostoko stočiai, kurioje 1983 metų liepos 21 dieną termometrai rodė –89,2 °C.

Todėl teiginį, kad tai esąs didžiausias šaltis Žemėje per pastaruosius 14 metų, reikėtų vertinti atsargiai. Pasaulio meteorologijos organizacijos rekordų archyve toks palyginimas kol kas nėra patvirtintas. Be to, nauji ekstremalūs matavimai paprastai turi būti patikrinti – vertinama įranga, jos būklė, matavimo aplinkybės ir duomenų patikimumas.

Tačiau –84,1 °C rodmuo puikiai parodo sąlygas, kuriomis tenka gyventi stoties žiemos įgulai. „Concordia“ įrengta Rytų Antarktidos plynaukštėje, daugiau kaip 3200 metrų aukštyje ir maždaug 1100 kilometrų nuo artimiausios pakrantės. Aplink bazę driekiasi beveik vientisa ledo dykuma, o žiemą temperatūra reguliariai nukrenta žemiau –70 °C.

Tokioje temperatūroje net trumpas išėjimas į lauką tampa kruopščiai planuojama operacija. Atvira oda gali būti pažeista per labai trumpą laiką, baterijos greitai praranda energiją, o įprastos mechaninės sistemos ir transporto priemonės tampa nepatikimos. Stoties darbuotojai negali tiesiog išvykti sutrikus įrangai ar pablogėjus sveikatai.

Antarkties žiemos metu „Concordia“ kelis mėnesius lieka atkirsta nuo likusio pasaulio. Dėl šalčio ir tamsos lėktuvai negali saugiai pasiekti bazės, todėl maždaug 12 žmonių komanda turi kliautis iš anksto sukauptomis atsargomis ir savo gebėjimu pašalinti bet kokį gedimą. Evakuacija ar papildomas aprūpinimas šiuo laikotarpiu praktiškai neįmanomi.

Sąlygas apsunkina ne vien šaltis. Dėl didelio aukščio atmosferos slėgis stotyje yra gerokai mažesnis nei jūros lygyje, todėl jos gyventojai gauna maždaug trečdaliu mažiau deguonies. Organizmui tenka prisitaikyti prie lėtinės hipoksijos, galinčios paveikti miegą, fizinį pajėgumą, dėmesį ir savijautą.

Žiemą saulė virš horizonto nepakyla maždaug keturis mėnesius. Įgula tuo metu gyvena uždaroje erdvėje, beveik be tiesioginio ryšio su išoriniu pasauliu ir neturėdama galimybės pasitraukti iš sudėtingos situacijos. Būtent dėl šio šalčio, izoliacijos, tamsos ir deguonies trūkumo derinio Europos kosmoso agentūra stotį naudoja kaip vieną iš aplinkų, padedančių pasirengti ilgoms žmonių misijoms į Mėnulį ar Marsą.

Mokslininkai stebi, kaip mėnesius trunkanti izoliacija veikia žmogaus miegą, psichologinę būklę, imuninę sistemą ir gebėjimą dirbti mažoje grupėje. Kai kuriais atžvilgiais „Concordia“ įgulos padėtis net sudėtingesnė nei astronautų Tarptautinėje kosminėje stotyje: iš orbitos į Žemę avariniu atveju galima sugrįžti, o iš Antarktidos bazės žiemą išskristi nėra kuo.

–84,1 °C temperatūra pasaulio rekordo nepagerino, tačiau „Concordia“ įgulai skirtumas tarp rekordo ir beveik rekordinio šalčio yra daugiau teorinis nei praktinis. Už bazės sienų tuo metu tvyro aplinka, kurioje žmogus be specialios įrangos ilgai neišgyventų.