Dar prieš dvejus metus Tomas kiekvieną rytą keldavosi tuo pačiu laiku, įsijungdavo kavos aparatą, paskubomis patikrindavo telefoną ir važiuodavo į biurą, kuriame jo laukė tos pačios lentelės, tie patys klientai ir tie patys mėnesio planai. Ant popieriaus viskas atrodė neblogai: stabilus darbas, 1400 eurų į rankas, normalus kolektyvas, jokių didelių dramų.
Bet viduje jis vis dažniau jausdavo, kad kažkas ne taip. Ne todėl, kad darbas būtų buvęs blogas. Tiesiog kiekvieną mėnesį vis labiau atrodė, jog jis gyvena ne savo gyvenimą.
„Atrodė, kad esu kažkur tarp saugumo ir visiško nuobodulio. Alga buvo normali, bet aš pats sau vis mažiau patikau“, – šiandien sako Tomas.
Darbas buvo stabilus, bet džiaugsmo jame liko vis mažiau
Tomas dirbo vadybininku nedidelėje įmonėje, kuri prekiavo technine įranga. Jo dienos buvo gana aiškios: skambučiai klientams, pasiūlymai, sąmatos, priminimai, derybos dėl kainų, ataskaitos vadovui. Kartais pavykdavo parduoti daugiau, kartais mažiau, bet didelių pokyčių nebuvo.
Pradžioje toks darbas jam patiko. Buvo aiškus tikslas, buvo klientai, buvo jausmas, kad gali užsidirbti ir kilti karjeros laiptais. Tačiau po kelių metų viskas ėmė kartotis. Tomas pradėjo pastebėti, kad savaitgalių laukia labiau nei bet kada anksčiau, o sekmadienio vakaras tapo nemaloniausia savaitės dalimi.
Labiausiai jį erzino ne pats darbas, o jausmas, kad jis visą savo energiją atiduoda dalykams, kurie jo nebeaugina. Dieną jis vykdė planus, o vakarais vis dažniau atsiverdavo kompiuterį ir skaitydavo apie marketingą.
Iš pradžių tai buvo tik smalsumas. Vėliau — įprotis. Galiausiai — vienintelė veikla, kuria jis užsiimdavo be jokio spaudimo ir be priminimų.
Marketingas prasidėjo kaip vakarinis pabėgimas
Tomas sako, kad marketingu susidomėjo visai atsitiktinai. Dar dirbdamas vadybininku jis pastebėjo, kad vieni pasiūlymai klientams veikia geriau nei kiti. Kartais pakeitus vos kelis sakinius el. laiške, atsakymų padaugėdavo. Kartais kitaip suformuluota reklama atvesdavo daugiau užklausų.
Jam pasidarė įdomu, kodėl vieni tekstai parduoda, o kiti lieka nepastebėti. Kodėl vieni verslai socialiniuose tinkluose renka dėmesį, o kiti, nors turi gerą produktą, atrodo lyg niekam neegzistuotų.
Vakarais Tomas pradėjo mokytis. Žiūrėjo vaizdo įrašus apie reklamą, skaitė apie „Facebook“ ir „Google“ kampanijas, bandė suprasti, kaip veikia pardavimo piltuvai, klientų elgsena, tekstai, vizualai ir pasiūlymai. Iš pradžių viskas atrodė painu, bet kartu labai įtraukė.
„Po darbo būdavau pavargęs, bet kai atsisėsdavau prie marketingo, kažkaip atsigaudavau. Keistas jausmas — dieną dirbi, o vakare pagaliau darai tai, kas iš tikrųjų įdomu“, – pasakoja jis.
Pirmas klientas atsirado ne iš reklamos, o iš pažįstamų
Lūžis įvyko tada, kai draugas paprašė pagalbos su nedidele internetine parduotuve. Verslas turėjo prekių, turėjo svetainę, bet pardavimai beveik nejudėjo. Tomas pasiūlė peržiūrėti reklaminius tekstus, sutvarkyti kelis skelbimus ir pabandyti paleisti paprastą reklamos kampaniją.
Jis neėmė didelių pinigų. Tiksliau, iš pradžių beveik nieko neėmė. Jam buvo svarbiau išbandyti, ar teorija veikia praktikoje. Po kelių savaičių parduotuvė pradėjo gauti daugiau užsakymų. Ne stebuklingai, ne per vieną naktį, bet pakankamai aiškiai, kad draugas pasakytų: „Gal tu čia rimčiau pabandyk?“
Tas sakinys Tomui įstrigo. Iki tol marketingas jam buvo hobis, vakarinis užsiėmimas po darbo. Po pirmo rezultato jis pirmą kartą pagalvojo, kad iš to galbūt galima ir uždirbti.
Netrukus atsirado antras klientas. Pažįstamas turėjo paslaugų verslą ir norėjo daugiau užklausų. Tomas padėjo su reklamos tekstais, paleido kampaniją, sutvarkė nukreipimo puslapį. Uždirbo kelis šimtus eurų.
Tą mėnesį jo įprasta alga nebebuvo vienintelis pajamų šaltinis.
Dieną — vadybininkas, vakare — marketingo žmogus
Kurį laiką Tomas gyveno dviem režimais. Dieną dirbo vadybininku, vakare — su klientų reklamomis. Kartais iki vidurnakčio tikrindavo kampanijas, taisydavo tekstus, skaičiuodavo paspaudimų kainas, dėliodavo biudžetus.
Lengva nebuvo. Draugai kviesdavo susitikti, o jis vis dažniau atsisakydavo. Savaitgaliais vietoj poilsio sėsdavo prie kompiuterio. Kartais pats savęs klausdavo, ar neperlenkia lazdos.
Tačiau skirtumas buvo akivaizdus: nuo vadybininko darbo jis pavargdavo tuščiai, o nuo marketingo — pavargdavo su jausmu, kad kažką kuria.
Po pusmečio papildomos pajamos pradėjo siekti 700–900 eurų per mėnesį. Dar po kelių mėnesių — daugiau nei 1200 eurų. Tai jau buvo nebe „šalutinis uždarbis už kavą“, o beveik antra alga.
Tomas pradėjo vesti skaičius. Kiek uždirba iš darbo, kiek iš klientų, kiek laiko skiria vienai ir kitai veiklai. Skaičiai rodė tai, ką viduje jis jau jautė: jeigu skirtų marketingui visą darbo dieną, pajamos galėtų augti daug greičiau.
Sprendimas išeiti iš darbo nebuvo romantiškas
Iš šalies tokios istorijos dažnai atrodo gražiai: žmogus vieną dieną trenkia pareiškimą ant stalo, išeina paskui svajonę ir viskas pavyksta. Tomo atveju viskas buvo daug paprasčiau ir žemiškiau.
Jis bijojo. Turėjo paskolą automobiliui, nuomojamą butą, įprastas sąskaitas ir nenorėjo vieną dieną atsibusti be stabilių pajamų. Todėl neskubėjo.
Pirmiausia jis susikaupė finansinę pagalvę. Atidėjo kelių mėnesių išlaidoms. Tada susitarė su keliais klientais dėl ilgalaikio bendradarbiavimo. Ne vienkartinių darbų, o mėnesinių paslaugų: reklamos priežiūros, tekstų, kampanijų analizės, strategijos.
Tik tada, kai iš marketingo kelis mėnesius iš eilės uždirbo panašiai kaip iš pagrindinio darbo, Tomas parašė prašymą išeiti.
„Nebuvo taip, kad išėjau nežinodamas, kas bus. Aš išėjau tada, kai jau mačiau, kad blogiausiu atveju galėsiu išsilaikyti. Romantikos mažai, bet užtat mažiau panikos“, – sako jis.
Pirmi mėnesiai be algos buvo sunkesni, nei tikėjosi
Išėjus iš darbo pirmas jausmas buvo laisvė. Nereikėjo važiuoti į biurą, nereikėjo sėdėti susirinkimuose, nereikėjo atsiskaitinėti vadovui už kiekvieną savaitės planą. Tomas galėjo pats dėliotis dieną.
Bet labai greitai atėjo ir kita pusė. Kai nebeturi fiksuotos algos, kiekvienas mėnuo tampa tavo paties atsakomybe. Klientai vėluoja pateikti informaciją, reklamos ne visada suveikia iš pirmo karto, vienas projektas baigiasi, o naujo dar nėra.
Tomas pripažįsta, kad pirmi trys mėnesiai buvo psichologiškai sunkūs. Nors pajamos buvo geros, stabilumo jausmas dar nebuvo grįžęs. Jis tikrindavo sąskaitą dažniau nei reikėtų, pergalvodavo kiekvieną klientų žinutę ir kartais net svarstė, ar nepadarė klaidos.
Tačiau kartu jis pirmą kartą jautė, kad visas jo darbas tiesiogiai priklauso nuo jo paties. Kuo geriau padeda klientams, tuo labiau auga jo reputacija. Kuo aiškiau komunikuoja, tuo lengviau gauna rekomendacijų.
Dabar jis uždirba keturis kartus daugiau
Šiandien Tomas iš marketingo uždirba apie keturis kartus daugiau nei tada, kai dirbo vadybininku. Vietoj 1400 eurų į rankas jo mėnesio pajamos dažnai siekia apie 5500–6000 eurų, priklausomai nuo projektų ir klientų skaičiaus.
Jis dirba su mažais ir vidutiniais verslais: internetinėmis parduotuvėmis, paslaugų teikėjais, vietiniais prekių ženklais. Vieniems kuria reklamos strategiją, kitiems prižiūri kampanijas, tretiems padeda susitvarkyti tekstus ir pasiūlymus.
Didžiausias skirtumas, pasak jo, net ne piniguose. Nors pinigai, žinoma, pakeitė daug ką. Nebereikia skaičiuoti kiekvieno didesnio pirkinio, atsirado daugiau saugumo, galima laisviau planuoti keliones ir ateitį.
Tačiau svarbiausia — dingo jausmas, kad jis kažkur įstrigęs.
„Anksčiau laukdavau penktadienio. Dabar būna visokių dienų, bet aš bent jau žinau, dėl ko dirbu. Jeigu pavargstu, tai nuo savo pasirinkimo, o ne nuo svetimo plano“, – sako Tomas.
Hobis virto darbu, bet ne viskas tapo lengva
Tomas neslepia, kad pavertus hobį darbu, romantikos sumažėja. Kai marketingas buvo tik vakarinis užsiėmimas, jis galėjo mokytis savo tempu. Dabar yra klientai, terminai, rezultatai, biudžetai ir atsakomybė.
Jei reklama neveikia, reikia ieškoti priežasčių. Jei klientas nepatenkintas, reikia kalbėtis. Jei kampanija per brangi, reikia ją taisyti. Tai ne žaidimas su gražiais paveikslėliais ir skambiais šūkiais.
Jis sako, kad marketingas iš šalies kartais atrodo lengviau, nei yra iš tikrųjų. Žmonės įsivaizduoja, kad tai tik keli įrašai socialiniuose tinkluose ir reklamos mygtuko paspaudimas. Realybėje reikia suprasti skaičius, psichologiją, pardavimus, produktą, klientų baimes, konkurentus ir biudžetą.
Vis dėlto net ir su sunkumais Tomas nesigaili. Jam patinka, kad ši sritis nuolat keičiasi. Kiekvienas klientas kitoks, kiekvienas verslas turi savo problemą, o rezultatas dažnai matomas gana greitai.
Ką jis patartų tiems, kurie irgi nori keisti kryptį
Tomas sako, kad didžiausia klaida būtų tiesiog mesti darbą vien todėl, kad jis nusibodo. Nuovargis dar nereiškia, kad nauja veikla iš karto išmaitins. Jo kelias buvo ne spontaniškas šuolis, o pamažu ruoštas perėjimas.
Pirmiausia jis patartų išbandyti naują veiklą po darbo ar savaitgaliais. Ne teoriškai, o su tikrais žmonėmis, tikrais klientais ir tikrais pinigais. Kol hobis neuždirba bent dalies pajamų, sunku suprasti, ar jis gali tapti darbu.
Antra — verta susitvarkyti finansus. Turėti bent kelių mėnesių rezervą, sumažinti nereikalingas išlaidas ir nekurti sau papildomo spaudimo. Kai kiekviena sąskaita kelia paniką, kūrybiškai dirbti labai sunku.
Trečia — reikia mokytis ne tik savo srities, bet ir parduoti save. Tomas sako, kad daug gerų specialistų lieka nepastebėti ne todėl, kad nemoka dirbti, o todėl, kad niekas nežino, ką jie daro ir kokią problemą gali išspręsti.
Viskas prasidėjo ne nuo didelio plano
Šiandien Tomas kartais pats stebisi, kaip smarkiai pasikeitė jo gyvenimas. Jis nebuvo žmogus, kuris nuo vaikystės svajojo kurti marketingo agentūrą. Jis tiesiog turėjo darbą, kuris pamažu nustojo džiuginti, ir hobį, prie kurio vis grįždavo po darbo.
Vienu metu tas hobis pradėjo duoti daugiau energijos nei pagrindinė veikla. Vėliau — pirmus pinigus. Dar vėliau — pasitikėjimą, kad galima pabandyti rimčiau.
Dabar jis nebesako, kad „metė darbą dėl svajonės“. Jam tai skamba per gražiai. Jis sako paprasčiau: vieną dieną pamatė, kad ten, kur anksčiau buvo tik vakarinis smalsumas, atsirado reali kryptis.
Ir kai ta kryptis pradėjo nešti ne tik džiaugsmą, bet ir pajamas, grįžti prie seno gyvenimo jau nebenorėjo.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
