Kodėl bitė miršta įgėlusi, o vapsva – ne

Vasarą prie stalo nutūpusi bitė ir aplink stiklinę besisukiojanti vapsva dažnai atrodo kaip ta pati bėda. Abi gali įgelti, abiejų įgėlimas skauda, o daugeliui žmonių pirmas noras būna tas pats – kuo greičiau jas nuvyti.

Tačiau po įgėlimo šie vabzdžiai dažnai atsiduria labai skirtingose padėtyse. Naminė bitė, įgėlusi žmogui, dažniausiai žūsta, o vapsva paprastai ištraukia geluonį ir gali nuskristi. Skirtumas slypi ne tame, kad viena „aukojasi“, o kita yra „piktesnė“. Jį lemia kūno sandara.

Trumpai tariant, bitės geluonis dažnai užstringa žmogaus odoje, o vapsvos – ne. Būtent dėl to vienai įgėlimas gali būti paskutinis, o kita gali gelti dar kartą.

Kas nutinka, kai įgelia bitė

Kai naminė bitė įgelia žmogui, jos geluonis įsminga į odą ne kaip lygi adata. Jis turi smulkius atgal nukreiptus kabliukus, panašius į mažus dantelius. Dėl jų geluonis lengvai įsiskverbia, bet sunkiai išsitraukia.

Žmogaus oda yra elastinga ir tvirta, todėl geluonis joje užsikabina ypač stipriai. Bitė bando pasitraukti, bet geluonis lieka odoje. Kartu su juo iš bitės kūno išplyšta ir dalis vidaus audinių.

Dėl tokio sužalojimo bitė neišgyvena. Ji nebūtinai krenta negyva tą pačią sekundę, tačiau jos kūnas būna pažeistas taip smarkiai, kad po kurio laiko ji žūsta.

Kalifornijos universiteto integruotos kenkėjų kontrolės programa aiškina, kad geluonis yra pakitusi kiaušdėtis. Todėl gelti gali tik patelės. Naminės bitės atveju į žmogaus odą įsmigęs geluonis dažnai lieka kartu su nuodų maišeliu, kuris dar kurį laiką gali leisti nuodus.

Ką daryti, jei įgėlė bitė?

Kodėl vapsvai tai nesibaigia mirtimi

Vapsvos geluonis veikia kitaip. Jis yra lygesnis ir paprastai neįstringa žmogaus odoje taip stipriai kaip naminės bitės geluonis. Dėl to vapsva dažniausiai gali jį ištraukti ir nuskristi.

Tai reiškia, kad vapsva gali gelti ne vieną kartą. Ji nepraranda geluonies, jos pilvas neišplyšta, o pats įgėlimo veiksmas jai paprastai nėra mirtinas.

Dėl šios priežasties žmonėms vapsvos neretai atrodo pavojingesnės. Ne todėl, kad jos visada puola be priežasties, o todėl, kad susidūrus su jomis rizika gauti kelis įgėlimus yra didesnė.

Ar visos bitės miršta po įgėlimo

Čia svarbu vienas patikslinimas: ne visos bitės miršta po įgėlimo. Kasdienėje kalboje sakydami „bitė“ dažniausiai turime omenyje naminę bitę – tą, kuri gyvena aviliuose ir renka nektarą. Būtent apie ją dažniausiai kalbama, kai sakoma, kad bitė įgėlusi žūsta.

Biologai pabrėžia, kad pasaulyje yra tūkstančiai bičių rūšių, ir jų geluonys nėra visiškai vienodi. Kai kurios bitės gali gelti ir nežūti, ypač jei gelia ne žmogui, o kitam vabzdžiui ar plonesnį kūno dangalą turinčiam gyvūnui.

Taigi taisyklė „bitė įgėlusi visada miršta“ yra per grubi. Tikslesnis paaiškinimas būtų toks: naminė bitė dažniausiai žūsta tada, kai įgelia žmogui ar kitam žinduoliui, nes jos dantytas geluonis įstringa elastingoje odoje.

Kodėl gamta „sukūrė“ tokį nepatogų geluonį

Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti keista, kad vabzdys turi ginklą, kuris jį patį pražudo. Tačiau bitė nėra pavienis gyvūnas, gyvenantis tik dėl savęs. Naminės bitės gyvena šeimomis, kuriose viena darbininkė yra tik mažytė didelės kolonijos dalis.

Kai bitė gelia žmogui ar kitam stambiam gyvūnui, ji dažniausiai gina avilį. Tokiame kontekste vienos darbininkės žūtis gali būti mažesnė kaina nei pavojus visai bičių šeimai. Tai nėra sąmoningas sprendimas, o evoliucijos suformuotas gynybos mechanizmas.

Įstrigęs geluonis turi dar vieną poveikį. Jis lieka odoje ir kurį laiką toliau leidžia nuodus, net kai pati bitė jau nuskridusi arba nukritusi. Taip gynybinis veiksmas tęsiasi ilgiau, nors pačiai bitei jis baigiasi mirtinai.

Ką daryti, jei įgėlė bitė

Žmogui svarbiausia ne tai, ar vabzdys po įgėlimo išgyvens. Svarbiausia kuo greičiau pašalinti geluonį, jei jis liko odoje. Kuo ilgiau geluonis lieka, tuo daugiau nuodų gali patekti į audinius.

Geluonį galima nubraukti nagu, banko kortelės kraštu ar kitu plonu daiktu. Dažnai sakoma, kad nereikėtų jo spausti pirštais, nes galima išspausti daugiau nuodų. Vis dėlto specialistai paprastai pabrėžia, kad svarbiausia yra greitis: geriau pašalinti geluonį iš karto, nei ilgai ieškoti „tobulo“ būdo.

Po įgėlimo vietą galima nuplauti vandeniu ir muilu, o patinimą malšinti šaltu kompresu. Jei žmogui pradeda tinti veidas ar gerklė, sunku kvėpuoti, svaigsta galva arba atsiranda stipri viso kūno reakcija, reikia skubios medicinos pagalbos. Tokie požymiai gali rodyti alerginę reakciją.

Vapsvos

Kodėl vapsvos dažnai atrodo įkyresnės

Vapsvos elgesys skiriasi ir dėl jos gyvenimo būdo. Bitės dažniausiai domisi žiedais, nektaru ir avilio apsauga. Vapsvos dažniau ieško įvairaus maisto, todėl vasaros pabaigoje jas traukia saldūs gėrimai, vaisiai, mėsa ar maisto likučiai.

Dėl to vapsvos dažniau atsiduria prie žmonių stalo. Žmogui atrodo, kad jos „puola“, nors daugeliu atvejų jos tiesiog ieško maisto. Tačiau jei vapsva prispaudžiama, užkabinama ar vejama staigiais judesiais, ji gali gintis.

Skirtingai nei naminė bitė, vapsva po įgėlimo paprastai nepraranda geluonies. Todėl susidūrimas su ja gali būti nemalonesnis, ypač jei žmogus bando ją numušti ranka ar netyčia prispaudžia prie odos.

Paprastas atsakymas

Bitė ir vapsva skiriasi ne tik išvaizda, bet ir tuo, kaip veikia jų geluonys. Naminės bitės geluonis turi mažus kabliukus, todėl įsmigęs į žmogaus odą dažnai užstringa. Bitelei bandant nuskristi, geluonis išplyšta kartu su dalimi jos kūno, ir ji žūsta.

Vapsvos geluonis paprastai yra lygesnis. Jis lengviau išsitraukia, todėl vapsva gali nuskristi ir, jei reikia, gelti dar kartą.

Todėl trumpas atsakymas toks: bitė miršta ne todėl, kad įgėlimas jai savaime mirtinas, o todėl, kad jos geluonis užstringa žmogaus odoje. Vapsva tokios problemos dažniausiai neturi, todėl po įgėlimo gali gyventi toliau.