Kroatijoje jos guli ant žemės, o vietiniai net nesilenkia. Lietuviai už jas moka brangiai ir uždaro į stiklainius

Saldžios, minkštos ir kvepiančios vasaros saule – prinokusios figos Pietų Europoje dabar krinta tiesiai nuo medžių. Kroatijoje ar Italijoje vietiniai į jas kartais net nebekreipia dėmesio, o Lietuvoje kiekvienas šis vaisius kainuoja nemažai. Todėl vos parduotuvėse pasirodžius šviežioms figoms verta nepraleisti progos ir bent dalį jų paversti tiršta, aromatinga uogiene.

Atidarius tokį stiklainį žiemą, virtuvę užlieja vanilės, apelsinų, cinamono ir prinokusių vaisių kvapas. O šaukštelis uogienės ant skrudintos duonos ar šalia sūrio akimirksniu primena šiltą Viduržemio jūros pakrantę.

Pietų Europoje figos krinta po kojomis

Vasaros pabaigoje ir rudens pradžioje keliaujant po Kroatiją, Italiją ar Ispaniją figmedžius galima pamatyti kone visur – soduose, miestelių aikštėse, pakelėse ir net netoli paplūdimių.

Kai vaisiai visiškai sunoksta, jie tampa tokie minkšti, kad patys nukrinta ant žemės. Vietiniams gyventojams sutryptos ar paukščių pradėtos lesti figos nėra neįprastas vaizdas. Derlius dažnai būna toks gausus, kad visų vaisių tiesiog neįmanoma surinkti.

Lietuvoje situacija visiškai kitokia. Šviežios figos mūsų parduotuvėse pasirodo trumpam, parduodamos po kelias ir dažnai kainuoja gerokai daugiau nei įprasti sezoniniai vaisiai. Todėl išvydus minkštų, prinokusių figų verta jų nusipirkti daugiau ir išvirti bent kelis stiklainius išskirtinės uogienės.

Kodėl verta valgyti figas?

Figos vertinamos ne tik dėl ypatingo skonio. Jose yra maistinių skaidulų, kurios svarbios normaliai virškinimo sistemos veiklai ir padeda ilgiau jaustis sotiems.

Šiuose vaisiuose taip pat yra kalio, magnio ir kalcio. Kalis svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai, magnis dalyvauja daugybėje organizmo procesų, o kalcis reikalingas kaulams ir dantims.

Tiesa, figos natūraliai saldžios, todėl jų uogiene, ypač pagardinta cukrumi, geriausia mėgautis saikingai. Laimė, prinokę vaisiai turi tiek daug natūralaus saldumo, kad cukraus galima naudoti kur kas mažiau nei verdant kai kurias rūgštesnes uogas.

Kaip išsirinkti figas uogienei?

Uogienei geriausiai tinka visiškai prinokusios, tačiau dar nepradėjusios gesti figos. Jos turėtų būti minkštos, sunkokos, saldžiai kvepėti, o jų odelė gali būti šiek tiek susiraukšlėjusi.

Venkite vaisių, ant kurių matyti pelėsio, rūgimo ar puvimo požymių. Nedideli paviršiaus įtrūkimai prinokusioms figoms yra normalu, tačiau iš vaisių neturėtų sunktis nemalonaus kvapo skystis.

Uogienei tinka tiek žaliosios, tiek violetinės figos. Žaliosios dažnai būna švelnesnio skonio, o violetinės gali suteikti uogienei sodresnę spalvą.

Tiršta figų uogienė su imbieru ir romo nata

Ši uogienė nėra įprastas saldus pagardas. Šviežias imbieras suteikia jai lengvo aštrumo, apelsinų sultys – gaivos, o vanilė ir cinamonas sukuria šiltą, beveik desertinį aromatą.

Šlakelis tamsaus romo arba migdolų likerio pagilina skonį ir paverčia paprastą uogienę tikru delikatesu. Kaitinant dalis alkoholio išgaruoja, tačiau išlieka sodrus jo aromatas.

Lietuviai figas tiesiog myli

Reikės:

• 1 kg prinokusių šviežių figų;
• 150 g cukranendrių cukraus;
• 1 vanilės ankšties;
• 2 valgomųjų šaukštų citrinų sulčių;
• 1 didelio apelsino sulčių;
• pusės arbatinio šaukštelio malto cinamono;
• maždaug 2 cm šviežio imbiero šaknies;
• 50 ml tamsaus romo arba „Amaretto“ likerio.

Kaip paruošti figų uogienę?

Figas kruopščiai nuplaukite ir gerai nusausinkite. Nupjaukite kietus kotelius, o vaisius supjaustykite ketvirčiais arba stambiais griežinėliais. Lupti figų nereikia – verdant jų plona odelė suminkštės ir susilies su vaisių mase.

Supjaustytas figas sudėkite į storadugnį puodą. Supilkite šviežiai išspaustas apelsinų ir citrinų sultis, suberkite cukrų bei cinamoną. Imbierą nulupkite, smulkiai sutarkuokite ir taip pat sudėkite į puodą.

Vanilės ankštį perpjaukite išilgai. Peilio nugarėle išskobkite sėklytes ir suberkite jas prie vaisių. Į puodą įdėkite ir pačią ankštį – verdama ji atiduos uogienei dar daugiau aromato.

Viską išmaišykite ir kaitinkite ant vidutinės ugnies. Kai figos pradės leisti sultis, ugnį sumažinkite. Uogienę virkite neuždengtą maždaug 60–80 minučių, reguliariai pamaišydami, kad neprisviltų.

Verdant vaisiai turi suirti, o skystis – pavirsti tirštu, blizgiu sirupu. Jeigu norite visiškai vientisos uogienės, virimo pabaigoje ją galima trumpai sutrinti elektriniu trintuvu. Mėgstantiems jausti vaisių gabalėlius pakaks figas paspausti mediniu šaukštu.

Likus maždaug dešimčiai minučių iki virimo pabaigos išimkite vanilės ankštį. Supilkite romą arba „Amaretto“ likerį, energingai išmaišykite ir dar kelias minutes pakaitinkite.

Kaip patikrinti, ar uogienė jau paruošta?

Nedidelę lėkštelę kelioms minutėms įdėkite į šaldiklį. Ant šalto paviršiaus užlašinkite šaukštelį karštos uogienės ir palaukite apie minutę.

Perbraukite per ją pirštu. Jeigu susidariusi vagelė išlieka, o uogienė nesubėga atgal, ji jau pakankamai tiršta. Jei masė vis dar labai skysta, pavirkite dar 5–10 minučių ir bandymą pakartokite.

Atvėsusi uogienė sutirštės labiau, todėl nevirkite jos tol, kol puode taps visiškai kieta.

Kaip paruošti stiklainius?

Stiklainiai turi būti švarūs, neįskilę, o dangteliai – nepažeisti ir gerai priglundantys. Juos galima sterilizuoti verdančiame vandenyje arba iškaitinti orkaitėje.

Karštą uogienę supilkite į šiltus stiklainius, palikdami šiek tiek vietos iki krašto. Stiklainių kraštus švariai nuvalykite ir iš karto sandariai užsukite.

Jeigu uogienę ketinate laikyti ilgesnį laiką ne šaldytuve, pripildytus stiklainius verta papildomai pasterizuoti. Sudėkite juos į puodą, kurio dugnas išklotas rankšluosčiu, pripilkite vandens ir kaitinkite maždaug 15–20 minučių nuo vandens užvirimo.

Atvėsusius stiklainius laikykite vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje. Atidarytą uogienę dėkite į šaldytuvą.

Ne tik ant duonos: kur panaudoti figų uogienę?

Figų uogienė puikiai tinka pusryčiams – ją galima dėti ant skrebučių, blynų, vaflių, varškės ar avižinės košės. Tačiau tikrasis jos išskirtinumas atsiskleidžia derinant su pikantiškais produktais.

Patiekite ją šalia ožkų sūrio, kamambero, brie ar gorgonzolos. Saldžios figos ir sūrus, ryškaus skonio sūris sukuria derinį, kuris atrodo lyg atkeliavęs iš prabangaus restorano.

Uogienė taip pat gali būti naudojama mėsos glazūrai, padažams ar sluoksniuotiems desertams. Kartais užtenka vos vieno šaukštelio, kad paprastas patiekalas taptų ypatingas.

Kai Pietų Europoje figos krinta po kojomis, mums belieka gaudyti trumpą jų sezoną. Keli stiklainiai šios tirštos, kvapnios uogienės – vienas skaniausių būdų išsaugoti vasaros šilumą iki pat žiemos.