Pensijoje iškeitė butą mieste į namą kaime ir greitai suprato savo klaidą: svajonė apie ramybę virto kasdieniu darbu
Kartais geriausias variantas – ne persikraustymas, o sodas ar mažas vasarnamis
Daliai žmonių geriausias sprendimas yra ne parduoti butą ir visam laikui išvažiuoti į kaimą, o turėti nedidelį sodą, vasarnamį ar sodybą netoli miesto. Tada galima mėgautis gamta, auginti pomidorus, pasisodinti gėlių, kepti šašlykus, pabūti tyloje, bet kartu neprarasti miesto patogumų. Jei oras blogas, sveikata prastesnė ar tiesiog nesinori, visada galima grįžti į butą.
Toks variantas ypač tinka tiems, kurie nori kaimo jausmo, bet nėra tikri, ar pakels nuolatinį gyvenimą. Sodas leidžia išbandyti savo jėgas be drastiško sprendimo. Pamatote, ar jums patinka ravėti ne tik vieną savaitgalį, bet visą sezoną. Suprantate, ar norite prižiūrėti šiltnamį, ar tik svajojote apie savo pomidorus. Ir svarbiausia – neprarandate saugumo.
Janina su Algimantu vėliau patys pripažino, kad jei būtų galėję grįžti atgal, būtų pirkę ne namą nuolatiniam gyvenimui, o mažą sodą netoli miesto. Jiems patiko gamta, patiko savi obuoliai ir rytinė tyla, bet nepatiko tai, kad visa kasdienybė tapo darbu. Jie norėjo poilsio, o nusipirko atsakomybę.
Signalas aiškus: kaimas pensijoje gali būti laimė, bet tik tada, kai neapgaunate savęs
Gyvenimas kaime gali būti labai gražus. Jis gali duoti ramybę, erdvę, tikrą maistą, gamtos ritmą ir jausmą, kad esi arčiau žemės. Bet jis nėra lengvas vien todėl, kad gražiai atrodo nuotraukose. Kaimas reikalauja darbo, fizinių jėgų, pinigų, kantrybės ir gebėjimo susitvarkyti su problemomis, kurios mieste dažnai net nepasiekia jūsų durų.
Todėl prieš parduodant butą mieste ir išvykstant į kaimą visam laikui, verta sau užduoti labai nepatogų klausimą: ar aš noriu gyventi kaime, ar tik noriu ilsėtis kaime? Tai du visiškai skirtingi dalykai. Ilsėtis kaime reiškia mėgautis tyla, uogomis ir kepsnine savaitgalį. Gyventi kaime reiškia rūpintis stogu, malkomis, daržu, keliais, sveikata, transportu ir visais darbais, kurie ateina be kvietimo.
Janinos ir Algimanto istorija nėra apie tai, kad kaimas blogas. Ji apie tai, kad graži svajonė gali tapti klaida, jei į ją įžengiama nepasiruošus. Pensijoje reikia ne daugiau vargo, o daugiau saugumo. Ir kartais protingiausias sprendimas yra ne bėgti iš miesto, o pirmiausia labai sąžiningai patikrinti, ar svajonė apie kaimą tikrai yra jūsų gyvenimas, o ne tik gražus vasaros savaitgalis.
6 komentarai
Parašyti komentarą
Daugiau šia tema
Visos temos naujienos
Ieškote daugiau?
Taip, gyvenimas kaime – iššŭkis ypač vyresniojo amžiaus žmoněms, pensininkams. Išlaikyti namą, prižiŭrěti sodą, daržą,……… jeigu nesulaukiama vaikų pagalbos , reikalinga stipri sveikata ir nemaži finansai.
Žolės pjaut dažnai gi nereik,pakanka du krt per vasarą(tiek pjaudavo senais laikais kaimiečiai,nebūtina šinkuot kas savaitę.Daržų,gėlynų sodint gi nebūtina,ką durni sodint po to verkt kad vargas,obelų,vaiskrūmių turėt irgi nebūtina juk jei nedurnas juk ir rinkt juos,nuiminėt derlių nebūtina,daug kas kaime nenurinkinėja,palieka savaime supūt.Taigi darbas tik apie namo būtinuosius,einamuosius remontus
Sodyba reiktų įsigyti iš anksto ir ją paruošti srnatvei.tada bus pasaka.
Nebus pasaka ir tada. Sodyboje juk darbas darbą gena. Nebent minimalus kiemelis ir namelis? Tik įdomu, kas už kiemo tvoros? Jei kokie piltžolynai, tai nebus estetinio vaizdo, atsiras begalė kenkėjų. Ir gyvenimas taps nemielas…
Žolės pjovimas ir užknisa. Čia nupjovei, čia vėl vos ne iki kelių!
Anksčiau žmonės laikė gyvulius , daug paukščių, tai tą žolę jie niokodavo. O dabar , juk jei nieko neaugini, tai žolė po savaitės jau sunkiai išbrendama darosi. O kur dar erkių pavojus einant per didesnę žolę?! Taip , kad gyvenant kaime ir nuolat
nepjaunant žolės , gyvenimas virs pragaru, o ne taip trokštamu rojumi.
Gaila prarado pirkeja mak. Xxx.nes žmogus užsiaugins darzove nepirks parduotuvej .nerasykit tokiu briedu kad kaime sunku .visi jau atprate nuo darbo ..