Rusijoje jau verda benziną rūsiuose: kai degalinėje tuščia, prasideda visiškas cirkas

Rusijoje atsirado naujas užsiėmimas. Vieni stovi eilėse prie degalinių, kiti pešasi dėl paskutinių litrų, treti vagia benziną iš svetimų bakų, o patys išradingiausi nusprendė: kam ta degalinė, jeigu galima „išvirti“ degalus rūsyje?

Taip, čia ne metafora. Socialiniuose tinkluose pradėjo plisti vaizdai ir pasakojimai apie savadarbius aparatus, kuriuose žmonės kaitina seną alyvą, dyzeliną, plastiko atliekas ir tikisi gauti kažką panašaus į benziną. Iš šono tai atrodo kaip naminės varymas, tik vietoj butelio ant stalo — rizika sudeginti garažą, užmušti automobilį ir dar pusę kaimynų palikti be namo.

Bet kai degalų trūksta, o televizorius vis dar murkia, kad viskas gerai, žmonės pradeda tikėti bet kuo. Net tuo, kad benzinas yra kažkoks stebuklingas skystis, kurį galima išspausti iš šiukšlių kibiro.

Naftos šalis ieško benzino recepto internete

Didžiausias šios istorijos absurdas net ne tas, kad kažkas garaže žaidžia chemiką. Absurdas tas, kad tai vyksta Rusijoje — šalyje, kuri metų metus pūtėsi nuo savo naftos, dujų ir „energetinės didybės“.

O dabar paprastas vairuotojas sėdi internete ir ieško, kaip namuose pasigaminti benzino.

Čia jau ne ekonomika, čia juodas humoras. Tik labai brangus.

Kol valdžia aiškina apie stabilumą, degalinėse atsiranda eilės. Kai kur degalai ribojami, kai kur jų tiesiog nėra, kai kur vairuotojai pila viską į kanistrus, nes nežino, ar rytoj dar gaus. Tokiose situacijose žmonės greitai praranda kantrybę. O kai praranda kantrybę, prasideda „liaudies išradimai“.

Vienas pamato vaizdo įrašą, kuriame kažkas iš seno tepalo išgauna degų skystį. Kitas pagalvoja: jei dega, vadinasi, važiuos. Trečias jau ieško vamzdelių, puodo, stiklainio ir vietos rūsyje.

Taip gimsta rusiškas startuolis: „benzinas iš šlamšto, garantijos nėra, bet sprogimas įmanomas“.

Kodėl tai nėra benzinas, net jei dega

Čia yra pagrindinis momentas, kurio garažų alchemikai kažkodėl nesupranta. Benzinas nėra bet koks skystis, kuris užsidega.

Degti gali daug kas. Spiritas dega. Tirpiklis dega. Alyvos garai dega. Kai kurios plastiko atliekos kaitinamos irgi duoda degų marmalą. Bet tai nereiškia, kad tą marmalą galima pilti į automobilio baką.

Automobiliui reikia ne šiaip ugnies. Jam reikia degalų, kurie garuoja taip, kaip turi garuoti, užsidega tada, kada reikia, nesproginėja cilindruose kaip papuola ir nepalieka kuro sistemoje purvo, dervų bei suodžių.

Savadarbis „benzinas“ iš alyvos ar plastiko gali būti bet kas: sunkios frakcijos, smirdantis skystis, neaiškus mišinys su priemaišomis, vandeniu, rūgštimis ir dar velniai žino kuo. Į baką tai įpilti galima. Lygiai taip pat galima į sriubą įpilti stabdžių skysčio. Klausimas ne ar galima, o kas bus po to.

Geriausiu atveju automobilis neužsives. Blogesniu — užsives, pakosės, pasikankins ir numirs. Purkštukai, kuro siurblys, filtras, žvakės, katalizatorius, pats variklis — viskas gali gauti per galvą.

Ir tada žmogus, kuris „sutaupė“ kelis litrus benzino, gaus sąskaitą, nuo kurios tas benzinas pasirodys buvęs beveik nemokamas.

Rūsys nėra naftos perdirbimo gamykla

Dar viena smulkmena, kuri kažkodėl ne visiems akivaizdi: rūsys nėra vieta, kur reikia kaitinti degius skysčius.

Naftos perdirbimo gamyklos tam ir yra gamyklos, nes ten yra įranga, kontrolė, temperatūros režimai, filtravimas, saugos sistemos ir žmonės, kurie bent jau turėtų suprasti, ką daro. O rūsyje dažniausiai yra seni laidai, prasta ventiliacija, dulkės, plastikiniai kibirai, kaimyno bulvės ir vienas veikėjas, kuris peržiūrėjo trijų minučių video internete.

Degūs garai kaupiasi greitai. Jų nereikia daug. Užtenka kibirkšties, neatsargiai įjungto prietaiso, cigaretės ar perkaitusio elemento. Ir tada „benzino gamyba“ baigiasi ne pilnu baku, o ugniagesiais.

Ypač smagu, kai tokie eksperimentai vyksta ne atskirame lauke, o daugiabučio rūsyje. Vienas žmogus nusprendė, kad jis dabar chemikas, o rizikuoja visa laiptinė. Kaimynai viršuje gal net verda sriubą ir nežino, kad apačioje kažkas šildo degų košmarą.

Čia jau ne išradingumas. Čia kvailystė su padegimo elementais.

Internetas krizės metu tampa benzino šamanu

Kiekviena krizė turi savo ekspertus. Kai trūko kaukių, visi siuvo kaukes. Kai brango maistas, visi mokė, kaip gyventi iš grikių. Kai trūksta benzino, atsiranda „meistrai“, kurie aiškina, kaip jį pasigaminti iš to, ką radai garaže.

Ir kuo kvailesnis patarimas, tuo geriau jis plinta. Nes žmonėms patinka žiūrėti į beprotybę. Vieni žiūri iš smalsumo, kiti iš nevilties, treti iš visiško nesupratimo. Komentaruose tada prasideda atskira opera: vienas tvirtina, kad jo senelis taip darė, kitas sako, kad reikia dar kažką perfiltruoti, trečias klausia, ar tiks „Ladai“.

Gali būti, kad dalis tų vaizdo įrašų yra tiesiog suvaidinti. Krizės metu peržiūros renkasi pačios. Parodai vamzdelius, dūmus, stiklainį su gelsvu skysčiu — ir auditorija jau čia. Vieni piktinasi, kiti juokiasi, treti išsisaugo „dėl visa ko“.

Bet blogiausia, kad kažkas tikrai pabandys. Nes kai panika susitinka su internetu, sveikas protas dažnai išeina parūkyti.

„O ką daryti?“ — geras klausimas, bet atsakymas ne rūsyje

Galima suprasti žmogų, kuris mato tuščią baką ir tuščią degalinę. Jam nereikia geopolitikos paskaitos. Jam reikia nuvažiuoti į darbą, pas gydytoją, pas gimines ar į parduotuvę. Bet tai nereiškia, kad sprendimas yra pilti į automobilį kažką, kas vakar buvo alyva, plastikas arba nežinomas juodas skystis.

„O ką daryti?“ — klausia jie.

Na, tikrai ne virti benziną tarp konservuotų agurkų ir senų padangų.

Jei degalų nėra, problema jau daug didesnė nei vieno vairuotojo bakas. Bet savadarbiai eksperimentai jos neišspręs. Jie tik pridės naujų problemų: gaisrų, apsinuodijimų, sugedusių automobilių ir dar daugiau panikos.

Toks „benzinas“ gali atrodyti kaip išeitis tik tol, kol jo neįpylei. Po to prasideda realybė. O realybė dažniausiai būna brangi, smirdanti ir su tralu į servisą.

Benzino neišvirsi, bet bėdą — lengvai

Šita istorija labai tiksliai parodo, kas nutinka, kai propaganda metų metus piešia didybę, o kasdienybėje žmogus lieka su tuščiu baku. Tada naftos valstybėje atsiranda žmonių, kurie internete klausia, kaip pasigaminti benziną namuose.

Tai jau savaime skamba kaip anekdotas. Tik juokas baigiasi ten, kur prasideda rūsys, degūs garai ir savadarbis aparatas iš vamzdelių.

Benzino taip neišvirsi. Išvirsi tik bėdą. Ir, sprendžiant iš to, kas plinta internete, kai kas jau stato puodą ant ugnies.