Indaplovėje paliekate maisto likučius? Bėda gali smogti tada, kai atidarysite dureles

Indaplovė daugeliui atrodo kaip buities išsigelbėjimas. Sudėjai lėkštes, įdėjai tabletę, paspaudei mygtuką — ir problema išspręsta. Bent jau taip norisi galvoti.

Tačiau yra vienas įprotis, kuris tyliai gadina visą šį patogumą. Tai maisto likučiai, paliekami ant lėkščių, puodų, keptuvių ar įrankių prieš dedant juos į indaplovę. Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia nieko tokio. Juk indaplovė tam ir skirta — plauti nešvarius indus.

Bet būtent čia ir prasideda nemaloniausia dalis. Maisto liekanos indaplovėje gali užsilikti filtruose, purkštukuose, gumose ir sunkiau pasiekiamuose kampuose. O tada vieną dieną atidarote dureles ir vietoj švaros kvapo gaunate tai, ko tikrai nesinori uostyti.

Kvapas dažniausiai neatsiranda be priežasties

Nemalonus kvapas iš indaplovės retai nukrenta iš dangaus. Dažniausiai jis turi labai aiškią priežastį: kažkur viduje pradėjo kauptis maisto likučiai.

Tai gali būti ryžių grūdeliai, makaronų gabaliukai, padažo likučiai, žuvies ar mėsos dalelės, daržovių skaidulos, kavos tirščiai ar tiesiog riebalų sluoksnis. Viskas, kas atrodo per maža rūpintis, laikui bėgant gali tapti problema.

Ypač tada, kai indaplovė įjungiama ne iš karto. Jei nešvarūs indai joje stovi visą dieną, per naktį ar dar ilgiau, maisto likučiai pradeda skleisti kvapą. Šilta, drėgna ir uždara aplinka tam labai palanki.

Ir tada indaplovė, kuri turėtų būti švaros simbolis, pati ima kvepėti taip, lyg ją reikėtų gelbėti.

„Juk vis tiek išplaus“ — klaida, kuri kainuoja nosiai

Daugelis daro tą pačią klaidą: į indaplovę deda lėkštes su aiškiai matomais maisto likučiais. Ne šiek tiek padažo ar keli trupiniai, o rimtesni gabaliukai, kurie turėtų keliauti į šiukšliadėžę.

Taip, šiuolaikinės indaplovės su daug kuo susitvarko. Tačiau jos nėra maisto smulkintuvai. Jos plauna indus, bet neturėtų būti verčiamos dorotis su tuo, kas liko po vakarienės.

Kai didesnės liekanos patenka į vidų, jos ne visada tiesiog stebuklingai dingsta. Dalis jų nusėda filtre. Dalis gali įstrigti prie gumų. Dalis prilimpa prie dugno ar patenka į vietas, kurių kasdien net nepastebite.

Tada prasideda lėtas, bet labai nemalonus procesas: likučiai šyla, drėksta, ima gesti ir skleisti kvapą.

Nemaloniausia bėda slepiasi filtre

Jei indaplovė ima skleisti prastą kvapą, vienas pirmųjų įtariamųjų yra filtras. Būtent ten dažnai susirenka smulkūs maisto likučiai, riebalai ir nešvarumai.

Problema ta, kad daug žmonių apie filtrą prisimena tik tada, kai kvapas jau tampa akivaizdus. O iki tol jis tyliai dirba kaip mažas nemalonumų kaupiklis.

Atidarote indaplovę, tikėdamiesi švaros, o nosį pasitinka rūgštokas, sunkus, kartais net supuvusį maistą primenantis kvapas. Tada norisi kaltinti ploviklį, vandenį ar pačią indaplovę. Bet labai dažnai kaltas ne prietaisas, o tai, kas jame buvo palikta.

Filtrą verta tikrinti reguliariai, ypač jei indaplovė naudojama kasdien. Tai nėra maloniausias darbas pasaulyje, bet geriau kelios minutės prie kriauklės nei kvapas, kuris pasklinda po visą virtuvę.

Riebalai ir padažai — tylūs kvapo bendrininkai

Ne tik dideli maisto gabaliukai kelia bėdų. Riebalai ir tiršti padažai taip pat gali tapti problema.

Riebalai linkę kauptis ant paviršių, filtro, vidinių sienelių ir sunkiau pasiekiamų vietų. Iš pradžių to nematyti. Indai lyg ir švarūs, tabletė suveikė, programa baigėsi. Tačiau laikui bėgant riebalų sluoksnis gali pradėti skleisti nemalonų kvapą ir trukdyti indaplovei veikti taip, kaip turėtų.

Ypač klastingi yra pieno produktų, žuvies, kiaušinių, mėsos, majonezo ar česnakiniai padažai. Jei jų likučiai užsilaiko šiltoje ir drėgnoje aplinkoje, kvapas gali būti labai atkaklus.

Ir tada nepadeda vien tik dar viena plovimo tabletė. Reikia valyti tai, kas susikaupė.

Kai kvapas persiduoda net švariems indams

Blogiausia, kad nemalonus kvapas kartais lieka ne tik pačioje indaplovėje. Jis gali persiduoti ir indams.

Turbūt pažįstamas jausmas: išimi stiklinę, ji atrodo švari, bet pauosčius nėra to gaivaus švaros įspūdžio. Lėkštės blizga, bet viduje kažkas vis tiek ne taip. Tarsi indai būtų išplauti, bet pati indaplovė — ne.

Tai ženklas, kad problema jau ne vienkartinė. Jei kvapas užsilaiko viduje, jis gali paveikti visą plovimo ciklą. Tada švarūs indai ima atrodyti mažiau švarūs, o virtuvėje atsiranda nemalonus pojūtis, kurį sunku ignoruoti.

Indaplovė turi palengvinti gyvenimą, o ne versti prieš valgant uostyti stiklines.

Ko negalima plauti indaplovėje?

Ką būtina padaryti prieš dedant indus?

Svarbiausia taisyklė labai paprasta: indų nereikia kruopščiai nuplauti, bet nuo jų reikia pašalinti didesnius maisto likučius.

Nereikia stovėti prie kriauklės ir plauti kiekvienos lėkštės taip, lyg indaplovės namuose išvis nebūtų. Tai būtų tik vandens ir laiko švaistymas. Tačiau didesni gabaliukai turi keliauti ne į indaplovę, o į šiukšliadėžę ar maisto atliekų konteinerį.

Prieš dėdami lėkštę, tiesiog nubraukite likučius. Ypač ryžius, makaronus, daržovių gabaliukus, kaulus, žuvies odą, kiaušinio likučius ir tirštus padažus. Tai užtrunka kelias sekundes, bet gali apsaugoti nuo labai nemalonaus kvapo.

Nepalikite indaplovės uždarytos per ilgai

Dar viena klaida — palikti nešvarius indus indaplovėje ilgai stovėti uždarius dureles.

Jei indaplovė pilna nešvarių indų, bet plovimą planuojate tik rytoj, viduje susidaro ideali aplinka kvapui. Drėgmė, maisto likučiai ir uždaras oras daro savo. Ypač šiltuoju metų laiku.

Jei žinote, kad indaplovės nejungsite iš karto, geriau nepalikti joje labai nešvarių indų su gausiais likučiais. O jei plovimo ciklas jau baigėsi, verta bent praverti dureles, kad viduje neužsilaikytų drėgmė.

Tai mažas įprotis, bet jis padeda išvengti to sunkaus kvapo, kuris pasitinka vos atidarius indaplovę.

Filtras turi būti valomas dažniau, nei norisi

Niekas nemėgsta valyti indaplovės filtro. Tai vienas tų darbų, kurį lengva atidėlioti. Bet būtent jis dažnai lemia, ar indaplovė kvepės švara, ar primins užmirštą šiukšlių maišą.

Jei indaplovė naudojama kasdien, filtrą verta apžiūrėti bent kartą per savaitę. Jei plaunate daug riebaluotų indų, kepimo skardų ar puodų, tai gali tekti daryti ir dažniau.

Valant filtrą svarbu pašalinti susikaupusius likučius, nuplauti jį po tekančiu vandeniu ir patikrinti, ar niekur nėra įstrigusių maisto dalelių. Kartais vien šis veiksmas iškart pakeičia kvapą.

Nepamirškite gumų ir durelių kraštų

Indaplovės vidus gali atrodyti švarus, bet kvapas vis tiek likti. Tokiu atveju verta patikrinti durelių gumas ir kraštus.

Ten dažnai kaupiasi tai, ko nematome per pirmą žvilgsnį: riebalai, smulkūs trupiniai, padažo likučiai, drėgmė. Šios vietos nėra taip intensyviai plaunamos kaip pagrindinė indaplovės zona, todėl jose nešvarumai gali užsilaikyti ilgiau.

Kartą per savaitę perbraukti gumas drėgna šluoste nėra didelis darbas. Bet būtent tokios smulkmenos dažnai lemia, ar indaplovė išlieka tvarkinga.

Tuščias plovimas gali išgelbėti situaciją

Jei kvapas jau atsirado, vien indų plovimas problemos nebūtinai išspręs. Kartais reikia paleisti tuščią karštą ciklą su indaplovės valikliu.

Tai padeda išplauti riebalus, pašalinti užsilikusius nešvarumus ir atgaivinti vidų. Ypač jei toks valymas nebuvo darytas ilgą laiką.

Tačiau svarbu suprasti: valiklis nėra stebuklinga lazdelė, jei filtras pilnas maisto likučių. Pirmiausia reikia pašalinti tai, kas fiziškai susikaupė, o tik tada leisti valymo priemonėms atlikti savo darbą.

Mažas įprotis, kuris apsaugo nuo didelio nemalonumo

Indaplovėje paliktos maisto liekanos nėra tik estetikos klausimas. Tai kvapo, higienos ir prietaiso priežiūros klausimas. Kuo daugiau likučių keliauja į vidų, tuo didesnė tikimybė, kad anksčiau ar vėliau teks susidurti su nemaloniu aromatu, užsikimšusiu filtru ar prastai išplautais indais.

Gera žinia ta, kad šios problemos dažniausiai galima išvengti labai paprastai. Nubraukite didesnius likučius. Neužlaikykite nešvarių indų per ilgai. Reguliariai išplaukite filtrą. Kartais patikrinkite gumas. Retkarčiais paleiskite tuščią karštą ciklą.

Tai nėra sudėtinga buities rutina. Tai tiesiog keli maži veiksmai, kurie apsaugo nuo vieno labai nemalonaus momento — kai atidarote indaplovę ir suprantate, kad kvapas joje stipresnis už norą gaminti vakarienę.

Indaplovė turi plauti indus, o ne auginti vakarykštės vakarienės prisiminimus. Ir kuo mažiau tų prisiminimų paliksite viduje, tuo maloniau bus ją atidaryti kitą kartą.