Kodėl radiatorius pradeda cypti naktį: dažniausiai kaltas oras, o ne rimtas gedimas

Vakare namai pagaliau nutyla: televizorius išjungtas, indai sudėti, už lango tamsu. Atsigulus po antklode iš virtuvės ar miegamojo staiga pasigirsta plonas, įkyrus cypimas. Iš pradžių atrodo, kad garsą leidžia telefonas, įkroviklis ar net dūmų detektorius, tačiau netrukus paaiškėja – cypsi radiatorius.

Toks garsas ypač nervina naktį, nes dieną jo dažnai nė nepastebime. Tylioje patalpoje kiekvienas švilptelėjimas, spragtelėjimas ar aukštas cypimas atrodo daug garsesnis, negu yra iš tikrųjų. Gera žinia ta, kad daugeliu atvejų tai nėra ženklas, jog radiatorius tuoj suges ar butą užlies vanduo.

Dažniausias tokio triukšmo kaltininkas yra į šildymo sistemą patekęs oras. Jis trukdo vandeniui ramiai cirkuliuoti, todėl radiatoriuje gali atsirasti ne tik cypimas, bet ir burbuliavimas, šnypštimas ar nevienodai šylančios vietos. Vis dėlto prieš imantis bet kokių veiksmų verta suprasti, ką iš tiesų girdite ir kada jau reikėtų kreiptis pagalbos.

Kodėl garsas išryškėja būtent tada, kai norisi miego

Naktį šildymo sistema dažnai veikia taip pat, kaip ir dieną, tačiau aplink nebėra įprasto namų garso fono. Dieną radiatorius gali tyliai švilpti kelias minutes, kol ruošiate vakarienę ar kalbate telefonu, ir to tiesiog neišgirstate. Naktį net menkas garsas ima atrodyti kaip gedimas, kurio neįmanoma ignoruoti.

Be to, radiatoriai reaguoja į temperatūros pokyčius. Kai karštas vanduo pradeda tekėti per atvėsusį metalą, šis plečiasi, o vėliau vėl traukiasi. Dėl to girdisi spragtelėjimai ar trakštelėjimai, ypač senesniuose namuose, kur vamzdžiai praeina per grindis, sienas ar tvirtai liečiasi prie konstrukcijų.

Cypimas paprastai būna kiek kitoks: aukštesnis, labiau panašus į trumpą švilpimą. Jis gali pasirodyti tada, kai vanduo sunkiau prasiskverbia pro radiatoriaus vožtuvą arba sistemoje susikaupęs oro burbulas pakeičia srautą. Todėl garsas kartais atsiranda ir dingsta tarsi be aiškios priežasties.

Mažas oro burbulas gali sugadinti visą ramų vakarą

Į šildymo sistemą patekęs oras nenori elgtis taip, kaip vanduo. Jis kyla į aukščiausią radiatoriaus vietą ir ten lieka tarsi nematomas kamštis. Vanduo aplink jį teka ne taip tolygiai, todėl gali atsirasti šnypštimas, čiauškėjimą primenantis garsas arba tas nemalonus cypimas.

Dažnas ženklas, kad problema tikrai susijusi su oru, yra šaltas radiatoriaus viršus, nors apačia šilta. Kartais šyla tik viena radiatoriaus pusė, o kita lieka vos drungna. Tuomet namuose nemalonu ne vien dėl garso – už šildymą mokama, bet šiluma į kambarį atiduodama prasčiau.

Oras sistemoje gali atsirasti po šildymo sezono pradžios, sistemos priežiūros darbų ar pasikeitus slėgiui. Daugiabutyje tai nebūtinai reiškia, kad kažką neteisingai padarė pats gyventojas. Tai gali būti bendros namo sistemos ypatumas, kuris labiausiai pasijunta viename konkrečiame bute ar viename radiatoriuje.

Kodėl radiatorius pradeda cypti naktį: dažniausiai kaltas oras, o ne rimtas gedimas

Viena naktis, kai garsas tampa svarbesnis už miegą

Dažniausiai viskas prasideda nekaltai. Žmogus prieš miegą išgirsta trumpą garsą, palaukia ir mano, kad jis tuoj baigsis. Tačiau vos užgesinus šviesą radiatorius vėl sucypia, po kelių minučių dar kartą, ir netrukus jau nebeaišku, ar labiau erzina pats garsas, ar laukimas, kada jis pasikartos.

Šeimai su mažais vaikais tai gali reikšti prabundantį kūdikį, o dirbančiam žmogui – dar vieną neišsimiegojusią rytą. Senjorui toks naujas garsas dažnai kelia ir visai suprantamą nerimą: ar saugu liesti radiatorių, ar neprasideda nuotėkis, ar nereikės brangaus remonto. Tuo metu žmogus, gyvenantis nuomojamame būste, dažnai delsia, nes nežino, ar tai jo rūpestis, ar savininko pareiga.

Tačiau vien garsas dar nereiškia avarijos. Jei radiatorius sausas, aplink vožtuvus nesimato lašančio vandens, o šiluma namuose veikia, pirmiausia verta ramiai patikrinti paprastesnius dalykus. Būtent dėl tokio neapibrėžtumo mažas cypimas taip erzina: jis neleidžia suprasti, ar tai smulkmena, ar pradžia didesnės bėdos.

Ką galima padaryti, o kada geriau nieko neatsukinėti

Jeigu radiatorius turi nuorinimo vožtuvą ir žinote, kaip juo saugiai naudotis, orą galima išleisti pagal konkretaus radiatoriaus ar namo šildymo sistemos tvarką. Paprastai tam prireikia tinkamo raktelio, šluostės ir nedidelio indo vandeniui. Vožtuvas atidaromas labai atsargiai: pirmiausia gali pasigirsti oro šnypštimas, o pasirodžius tolygiai vandens srovelei jis uždaromas.

Vis dėlto daugiabučiuose savarankiškai eksperimentuoti nereikėtų, ypač jei neaišku, kokia namo šildymo sistema įrengta. Netinkamai atsuktas vožtuvas gali baigtis vandeniu ant grindų, o po nuorinimo kartais svarbu įvertinti ir visos sistemos slėgį. Saugiausia pradžia – pranešti namo administratoriui, bendrijai ar už šildymą atsakingam prižiūrėtojui, ypač jei garsas kartojasi keliuose radiatoriuose.

Skubiau reaguoti verta tuomet, jei cypimą lydi vandens lašėjimas, drėgnos jungtys, staiga atšalęs radiatorius arba labai stiprus, anksčiau negirdėtas ūžesys. Tokiais atvejais problema gali būti ne vien oras: kartais dėmesio reikia vožtuvui, vamzdžių tvirtinimui ar bendram šildymo sistemos reguliavimui. Darbuotojams tokie pranešimai nėra menkniekis – kuo anksčiau pastebimas gedimas, tuo mažesnė tikimybė, kad jis virs nemalonia avarija.

Radiatorius naktį cypsi ne todėl, kad namai staiga tampa nesaugūs. Dažniau tai mažas signalas, kad šiluma sistemoje juda ne visai taip sklandžiai, kaip turėtų. O kai namuose vėl bus tylu, suprasite, kad kartais ramų miegą grąžina ne didelis remontas, o laiku pašalintas oro burbulas.