Namuose naktį spragsi radiatoriai: kodėl taip nutinka ir kada garsą verta vertinti rimtai
Dažniausiai naktį spragsintis radiatorius nereiškia gedimo: metalas šyla ir vėsta, todėl nežymiai plečiasi bei traukiasi. Tačiau jei prie spragsėjimo prisideda stiprus bildesys, šnypštimas, nuolatinis tekėjimo garsas ar drėgmė prie vamzdžių, vien į garsą numoti ranka nereikėtų.
Tylioje naktinėje virtuvėje ar miegamajame net vienas trumpas trakštelėjimas gali nuskambėti taip, lyg kažkas vaikščiotų už sienos. Dieną tokius garsus praryja buitis, televizorius ir pokalbiai, o vakare jie staiga tampa erzinančiai ryškūs.
Dažniausiai spragsi ne todėl, kad radiatorius „sugedo“
Įjungus šildymą, karštas vanduo sušildo radiatorių ir vamzdžius. Metalinės detalės dėl temperatūros pokyčio labai nežymiai keičia dydį, o judėdamos tvirtinimuose, prie sienos ar grindų gali spragtelėti.
Tas pats nutinka ir tuomet, kai šildymas vakare suaktyvėja, o vėliau sistema atvėsta. Ypač girdimi seni radiatoriai, vamzdžiai, praeinantys per ankštas angas sienoje ar grindyse, taip pat detalės, kurios glaudžiai liečiasi su apdaila.
Vienas kitas trumpas spragtelėjimas šylant ar vėstant paprastai yra įprastas namų garsas. Jis nemalonus miegui, bet savaime dar nereiškia, kad radiatorius tuoj pradės leisti vandenį.
Kada garsas jau rodo kitą problemą
Kitokio dėmesio reikia, jei vietoj pavienių trakštelėjimų girdisi intensyvus kalenimas, burbuliavimas ar vandens šniokštimas. Burbuliavimas dažnai atsiranda, kai radiatoriuje susikaupia oro ir karštas vanduo jo neužpildo tolygiai. Tuomet radiatorius gali šilti nevienodai: viena jo dalis karšta, kita lieka gerokai vėsesnė.
Šnypštimas, lašėjimas, rūdžių žymės ar drėgna siena prie jungčių nėra „normalūs šildymo sezono garsai“. Tai gali reikšti nesandarią jungtį, vožtuvo ar kitos sistemos dalies bėdą. Jei vanduo pasirodo prie radiatoriaus, vožtuvo ar vamzdžio, delsti neverta – maža dėmė gali baigtis sugadintomis grindimis ar konfliktu su kaimynais.
Stiprus reguliarus bildesys kartais susijęs su vamzdžių tvirtinimu, vandens srautu ar visos namo šildymo sistemos reguliavimu. Daugiabutyje tokia problema gali būti ne vien jūsų bute, todėl vien pasukti radiatoriaus rankenėlę ne visuomet pakanka.

Ką galima patikrinti patiems, o kada kviesti pagalbą
Pirmiausia verta kelias dienas pastebėti, kada garsas prasideda: tik įšilus radiatoriui, naktį tam tikru metu ar nuolat. Jei girdite tik retą spragsėjimą ir radiatorius šyla tolygiai, dažniausiai pakanka susitaikyti su natūraliu metalo judėjimu arba paprašyti specialisto apžiūrėti tvirtinimus per planinį sistemos patikrinimą.
- Apžiūrėkite, ar prie vožtuvų, jungčių ir po radiatoriumi nėra drėgmės.
- Patikrinkite, ar radiatorius šyla maždaug vienodai per visą plotą.
- Jei įtariate orą sistemoje, dėl nuorinimo kreipkitės į namo administratorių, prižiūrėtoją ar santechniką, ypač jei nežinote, kaip tai daryti saugiai.
- Neužveržkite jungčių ir neardykite vožtuvų patys – šildymo sistemoje gali būti karštas, slėgio veikiamas vanduo.
- Jei pastebite lašėjimą, apsaugokite grindis ir nedelsdami praneškite už šildymą atsakingam asmeniui.
Nuosavame name priežasties dažnai ieškoma katilo, cirkuliacinio siurblio ir sistemos slėgio pusėje, todėl verta kviesti šildymo sistemų meistrą. Daugiabutyje pirmas žingsnis paprastesnis: užregistruoti gedimą namo administratoriui ar bendrijai ir kuo tiksliau apibūdinti garsą.
Naktinė tyla garsą padidina, bet problemos – ne
Spragsėjimas dažnai ima erzinti ne todėl, kad staiga pasidarė pavojingas, o todėl, kad naktį namuose nelieka kitų garsų. Vis dėlto žmogus pagrįstai sunerimsta, jei garsas naujas, stiprėja arba jį lydi prastai šylantis radiatorius ir matomi vandens požymiai.
Trumpi trakštelėjimai šylant ir vėstant paprastai yra metalo reakcija į temperatūrą. O burbuliavimą, bildesį, šnypštimą ar bent menkiausią pratekėjimą vertinkite kaip signalą patikrinti sistemą, kol naktinis garsas netapo tikru gedimu.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


