Nauji drabužiai atrodo švarūs. Kodėl prieš vilkint juos verta išskalbti

Naują megztinį, marškinėlius ar apatinius dažnas parsineša iš parduotuvės ir iš karto deda į spintą. Drabužis atrodo tvarkingas, kvepia naujumu, turi etiketę, todėl natūraliai atrodo, kad su juo viskas gerai.

Tačiau „naujas“ nereiškia „išskalbtas“. Iki patekdamas pas pirkėją drabužis keliauja per gamyklas, sandėlius, transporto konteinerius, parduotuvių sales ir matavimosi kabinas. Ant audinio gali likti gamybos medžiagų pėdsakų, perteklinių dažų, dulkių, prakaito, kosmetikos ar tiesiog nešvarumų nuo daugybės rankų.

Tai nereiškia, kad nauji drabužiai yra pavojingi savaime. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, tekstilės gaminiams taikomi cheminės saugos reikalavimai. Europos cheminių medžiagų agentūra aiškina, kad REACH reglamentas taikomas ne tik pramonėje naudojamoms medžiagoms, bet ir kasdieniams gaminiams, įskaitant drabužius, baldus ir elektros prietaisus.

Vis dėlto pirmas skalbimas yra paprastas būdas sumažinti tai, ko ant odos tikrai nereikia.

Kas gali likti ant audinio

Tekstilės gamyboje naudojami dažai, apdailos medžiagos, raukšlėjimąsi mažinantys priedai, minkštikliai ir kiti junginiai. Dalis jų reikalingi tam, kad drabužis išlaikytų formą, spalvą ar gražiai atrodytų ant pakabos. Kita dalis gali būti susijusi su laikymu ir transportavimu.

Viena dažniausiai minima medžiagų grupė yra formaldehido dervos. Dermatologų naudojamoje informacinėje svetainėje „DermNet“ rašoma, kad alergines odos reakcijas į drabužius dažniausiai sukelia ne pats pluoštas, o tekstilės apdorojimo medžiagos: formaldehido dervos, dažai, klijai, cheminiai priedai ir odos rauginimo medžiagos.

JAV Ligų kontrolės ir prevencijos centrai nurodo, kad formaldehidas gali dirginti odą, akis, nosį ir gerklę, o didesnis poveikis siejamas su kai kurių rūšių vėžio rizika. Tai nereiškia, kad kiekvienas naujas drabužis kelia tokią riziką, bet jautresnei odai net nedideli likučiai gali tapti problema.

Kodėl ryškios spalvos vertos daugiau dėmesio

Ryškūs, labai tamsūs ar intensyviai dažyti audiniai dažniau kelia klausimų dėl perteklinių dažų. Kartais tai matyti paprastai: nauji džinsai nudažo rankas, kojines, šviesų apatinį trikotažą ar net automobilio sėdynę.

Europos Sąjungoje tam tikri azo dažikliai yra ribojami. REACH XVII priede nurodyta, kad azo dažikliai, galintys išskirti tam tikrus aromatinius aminus, negali būti naudojami tekstilės ir odos gaminiuose, kurie tiesiogiai ir ilgai liečiasi su oda, jei tokių medžiagų koncentracija viršija 30 mg/kg.

Tai svarbus saugiklis, bet jis nepakeičia paprastos buitinės higienos. Pirmas skalbimas padeda pašalinti dalį laisvų dažų ir kitų paviršiuje likusių medžiagų, kurios gali dirginti odą arba tepti kitus audinius.

Parduotuvės pakaba nėra sterili vieta

Cheminės medžiagos nėra vienintelė priežastis išskalbti naują drabužį. Drabužiai parduotuvėse kabinami atvirose salėse, liečiami pirkėjų, matuojami, grąžinami, vėl kabinami atgal. Internetu užsakyti daiktai taip pat keliauja per sandėlius ir pakuotes.

Tai ypač svarbu kalbant apie apatinius, pižamas, sportinę aprangą, marškinėlius, kojines ir vaikiškus drabužius. Visi šie gaminiai ilgai ir tiesiogiai liečiasi su oda, o dalis jų dėvimi ten, kur oda jautresnė arba labiau prakaituoja.

Amerikos dermatologų akademija pataria išskalbti naujus drabužius prieš dėvėjimą, ypač žmonėms, kuriems anksčiau yra buvęs kontaktinis dermatitas. Akademija aiškina, kad skalbimas padeda pašalinti cheminių medžiagų ir dažų likučius, galinčius sukelti odos reakciją.

Kokios reakcijos gali atsirasti

Dažniausia reakcija į naują neišskalbtą drabužį yra odos sudirgimas. Žmogus gali pajusti niežulį, deginimą, pastebėti paraudimą, smulkius bėrimus ar sausas, šerpetojančias vietas. Tokios reakcijos dažniau atsiranda ten, kur audinys stipriai liečiasi su oda: ties kaklu, pažastimis, liemeniu, kirkšnimis ar vidinėmis šlaunų pusėmis.

Mayo Clinic nurodo, kad kontaktinį dermatitą gali sukelti įvairūs dirgikliai ir alergenai, įskaitant formaldehidą, dažus, kosmetikos priemones, metalines detales ir kitus su oda besiliečiančius produktus. Vaikams reakcijas gali sukelti ir drabužių spaudės ar dažai.

Jautresni žmonės gali sureaguoti ir į kvapiklius ar skalbimo priemones, todėl naują drabužį geriausia skalbti paprastu, odai švelniu skalbikliu. Jei oda linkusi į alergijas, verta vengti stipriai kvepiančių skalbiklių ir minkštiklių.

Kaip pirmą kartą skalbti naujus drabužius

Pirmiausia reikėtų perskaityti etiketę. Ji nurodo, kokioje temperatūroje drabužį galima skalbti, ar jį galima dėti į džiovyklę, ar reikia rinktis švelnų režimą. Tai svarbu ne tik dėl higienos, bet ir dėl to, kad netinkamas skalbimas gali sugadinti audinį.

Naujus ryškius arba tamsius drabužius verta pirmą kartą skalbti atskirai arba su panašių spalvų skalbiniais. Taip sumažėja rizika, kad pertekliniai dažai nudažys šviesesnius rūbus. Džinsus, juodus marškinėlius ir intensyvių spalvų sportinę aprangą geriau išversti į blogąją pusę.

Apatinius, kojines, pižamas, patalynę ir vaikiškus drabužius verta išskalbti visada. Šie gaminiai tiesiogiai liečiasi su oda ilgą laiką, todėl pirmas skalbimas čia yra ne perdėtas atsargumas, o normali higienos taisyklė.

Skalbimo priemonės

Kada pakanka išvėdinti

Ne kiekvieną naują daiktą galima tiesiog įmesti į skalbyklę. Paltai, kostiumai, vilnoniai švarkai ar drabužiai su užrašu „tik sausas valymas“ reikalauja kitokios priežiūros. Tokiu atveju verta bent jau gerai išvėdinti drabužį, ypač jei jis turi stiprų cheminį kvapą.

Jei kvapas išlieka, drabužį galima nunešti į valyklą arba pasidomėti, ar gamintojas leidžia švelnų garinimą. Vis dėlto garinimas nepakeičia skalbimo ten, kur kalbama apie apatinius, sportinę aprangą ar kitus prie kūno priglundančius drabužius.

Stiprus kvapas, dažų tepimas, odos niežėjimas ar bėrimas po dėvėjimo yra ženklai, kad gaminį verta skalbti dar kartą, grąžinti pardavėjui arba pasitarti su gydytoju, jei reakcija nepraeina.

Į ką atkreipti dėmesį renkantis drabužius

Pirkėjui verta žiūrėti ne tik į dydį ir kainą. Praverčia sudėtis, priežiūros instrukcija, kilmės šalis, siūlės, kvapas ir tai, ar gaminys turi nepriklausomus tekstilės saugos ženklus.

Vienas žinomiausių yra „OEKO-TEX Standard 100“. Organizacija nurodo, kad šis ženklas suteikiamas tekstilei, patikrintai dėl kenksmingų medžiagų, o vertinimas apima gaminį nuo siūlų iki galutinio produkto.

Toks ženklas nereiškia, kad drabužio nebereikia skalbti. Jis rodo, kad gaminys praėjo tam tikrus saugos patikrinimus. Tačiau sandėliavimo, transportavimo, matavimosi ir kasdienės higienos klausimai vis tiek lieka.

Kodėl tai svarbu ir aplinkai

Drabužių sauga nėra tik odos klausimas. Tekstilės gamyba susijusi su vandens, energijos, žaliavų ir cheminių medžiagų naudojimu. Europos aplinkos agentūra nurodo, kad tekstilės gamyba ir vartojimas daro spaudimą aplinkai bei klimatui, įskaitant šiltnamio efektą sukeliančias dujas, išteklių, žemės ir vandens naudojimą.

Todėl geriausia apsauga nėra vien skalbti naujus drabužius. Verta pirkti mažiau, rinktis kokybiškesnius gaminius, prižiūrėti juos taip, kad ilgiau tarnautų, ir vengti daiktų, kurie perkami tik vienam sezonui ar vienai progai.

Pirmas skalbimas išsprendžia artimiausią klausimą – ką dedame ant savo odos. Sąmoningesnis pirkimas sprendžia platesnį klausimą – kiek tokių daiktų apskritai reikia.

Paprasta taisyklė

Jei drabužis liesis prie odos, prieš pirmą kartą dėvint jį geriau išskalbti. Tai ypač svarbu apatiniams, pižamoms, marškinėliams, sportinei aprangai, kojinėms, vaikų drabužiams ir patalynei.

Nauji drabužiai nėra purvini ta prasme, kaip purvini būna jau dėvėti drabužiai. Tačiau jie nėra ir sterilūs. Jie gali turėti dažų, apdailos medžiagų, dulkių, kvapų ir parduotuvės ar sandėlio pėdsakų.

Todėl saugiausias įprotis paprastas: nusipirkote, perskaitėte etiketę, išskalbėte arba bent išvėdinote. O tik tada – į spintą arba ant savęs.