Nusipirkote benzininį generatorių? Viena klaida prieš pirmą paleidimą ir galėsite atsisveikinti su varikliu

Benzininiai generatoriai Lietuvoje vis dažniau perkami ne tik sodyboms ar statyboms, bet ir kaip atsarginis elektros šaltinis namuose. Po stipresnės audros dingus elektrai, toks įrenginys gali padėti išsaugoti šaldytuve laikomą maistą, palaikyti šildymo sistemos veikimą ar aprūpinti elektra būtiniausius prietaisus. Tačiau nusipirkti generatorių ir mokėti juo saugiai naudotis – du skirtingi dalykai. Vos išpakuotą įrenginį paleidę nepatikrinę alyvos galite rimtai sugadinti variklį, o netinkamai prijungę prie namų elektros sistemos – sukelti pavojų žmonių gyvybei.

Ypač daug klaidų padaroma pirmąją naudojimo dieną, kai naują pirkinį norisi kuo greičiau išbandyti. Vieni įpila benzino ir iš karto traukia starterio virvę, kiti prijungia kelis galingus prietaisus net nepasidomėję generatoriaus galimybėmis. Neretai pamirštama ir tai, kad benzinu varomas generatorius išskiria nuodingas išmetamąsias dujas, todėl jo negalima naudoti garaže, rūsyje ar kitoje uždaroje patalpoje. Norint išvengti brangaus remonto ir pavojingų situacijų, pirmąjį paleidimą verta atlikti neskubant.

Pirmas darbas – ne benzinas, o variklio alyva

Vienas svarbiausių dalykų, kurį būtina patikrinti išpakavus generatorių, yra variklio alyvos lygis. Dalis benzininių generatorių parduodami be alyvos, nes taip juos paprasčiau ir saugiau transportuoti. Kiti gali būti pristatomi jau pripildyti, todėl negalima aklai manyti, kad visi nauji įrenginiai paruošti darbui. Tiksli informacija turėtų būti pateikta naudojimo instrukcijoje arba ant paties įrenginio esančiame įspėjamajame lipduke.

Jeigu generatoriaus variklyje nėra alyvos, pirmąjį paleidimą būtina atidėti, kol jos įpilsite. Dirbant be tinkamo tepimo, metalinės variklio detalės greitai įkaista, didėja trintis, o blogiausiu atveju gali būti sugadinta stūmoklių ir cilindro grupė. Kai kuriuose modeliuose įrengti alyvos lygio davikliai, neleidžiantys užvesti variklio esant per mažam jos kiekiui, tačiau pasikliauti vien tokia apsauga nereikėtų.

Dažnai naudojama SAE 10W-30 klasės variklinė alyva, tačiau tai nėra universalus pasirinkimas kiekvienam modeliui. Gamintojas gali rekomenduoti kitokią klampą, atsižvelgdamas į variklio konstrukciją ir aplinkos temperatūrą. Todėl prieš pildami alyvą patikrinkite instrukcijoje nurodytą tipą ir reikalingą kiekį. Generatorius turi stovėti ant lygaus paviršiaus, o alyvos lygį reikia tikrinti taip, kaip nurodė gamintojas – vienuose varikliuose matuoklis tikrinamas jo neįsukant, kituose procedūra gali skirtis. Alyvos nereikėtų pilti iki pat užpylimo angos vien todėl, kad taip patogiau. Per didelis jos kiekis taip pat gali sukelti veikimo sutrikimų.

Tik įsitikinus, kad alyvos lygis tinkamas, galima pereiti prie degalų. Daugeliui Lietuvoje parduodamų generatorių tinka bešvinis benzinas, tačiau konkretus oktaninis skaičius ir leidžiamas etanolio kiekis priklauso nuo modelio. Jeigu instrukcijoje nurodytas 95 markės benzinas, būtent tokį ir reikėtų naudoti, užuot vadovavusis internete rastais patarimais pilti AI-92. Kuras turi būti šviežias, švarus, o įprasto keturtakčio generatoriaus benzininiame bake jo nereikia maišyti su variklio alyva. Išimtys galimos tik specifiniams varikliams, kuriems gamintojas aiškiai numatė kitokią degalų ruošimo tvarką.

Kur pastatyti generatorių ir kaip jį pirmą kartą paleisti?

Prieš užvedant generatorių būtina pasirūpinti vieta, kurioje jis veiks. Tai svarbiau už bet kokį techninį paruošimą, nes net visiškai tvarkingas variklis išskiria anglies monoksidą – bespalves ir bekvapes nuodingas dujas. Generatorius turi stovėti lauke, saugiu atstumu nuo pastato, langų, durų ir ventiliacijos angų. Kaip atsargumo priemonė rekomenduojamas bent 6 metrų atstumas nuo tokių angų, išmetamąsias dujas nukreipiant nuo pastato.

Generatoriaus negalima paleisti garaže net tada, kai jo vartai plačiai atidaryti. Netinka ir rūsys, sandėliukas, uždara terasa ar vieta po langais. Anglies monoksidas gali greitai susikaupti patalpose, o žmogus gali apsinuodyti net nesupratęs, kas vyksta. Namuose, kuriuose naudojamas benzininis generatorius, labai rekomenduojama įrengti anglies monoksido detektorius. Taip pat svarbu pasirūpinti, kad generatorius būtų apsaugotas nuo lietaus ir sniego, tačiau negalima jo tiesiog uždengti neperpučiamu audiniu ar uždaryti į sandarią dėžę – įrenginiui būtina tinkama ventiliacija ir saugus šilumos išsklaidymas.

Pirmą kartą paleidžiant generatorių, jo elektros lizduose neturėtų būti prijungtų prietaisų, nebent gamintojas nurodo kitaip. Tuomet pagal konkretaus modelio instrukciją atidaromas kuro tiekimas, nustatoma šalto variklio paleidimo sklendė, įjungiamas variklio jungiklis ir naudojamas rankinis arba elektrinis starteris. Varikliui pradėjus veikti, sklendės padėtis keičiama pagal gamintojo nurodymus, o prieš prijungiant apkrovą leidžiama jam trumpai stabilizuotis.

Per pirmąsias minutes verta atkreipti dėmesį į variklio garsą, vibraciją ir galimus skysčių nuotėkius. Jeigu generatorius dirba netolygiai, girdisi neįprastas metalinis bildesys arba pasirodo degalų ar alyvos nuotėkis, jį reikėtų išjungti ir ieškoti priežasties. Naujas generatorius neturėtų būti iš karto apkraunamas maksimalia galia vien tam, kad būtų patikrinta, kiek jis pajėgia.

Dar viena svarbi detalė – elektros įžeminimas. Internete neretai patariama prie kiekvieno generatoriaus rėmo prijungti varinį laidą ir į žemę įkalti metalinį strypą. Tačiau toks sprendimas nėra universaliai tinkamas. Įžeminimo poreikis priklauso nuo generatoriaus konstrukcijos, elektros sistemos ir to, kokius prietaisus ketinama maitinti. Kai kuriuose nešiojamuosiuose modeliuose, naudojamuose su tiesiogiai prijungtais prietaisais, atskiro įžeminimo strypo nereikia. Todėl vadovaukitės gamintojo instrukcija, o jei generatorius bus jungiamas prie pastato elektros instaliacijos, tinkamą apsaugos ir įžeminimo sprendimą turi parinkti kvalifikuotas elektrikas.

Kaip paleisti generatorių

Pirmosios darbo valandos – kodėl generatoriaus nereikėtų iš karto apkrauti visa galia?

Naujo benzininio variklio pirmosios darbo valandos svarbios jo tolesniam tarnavimo laikui. Šiuo laikotarpiu vidinės detalės prisitaiko prie darbo sąlygų, todėl kai kurie gamintojai numato specialų pradinio eksploatavimo, dar vadinamo įdirbimu, režimą. Vis dėlto nereikėtų aklai vadovautis internete kartojama taisykle, kad kiekvienas generatorius pirmąsias dvi valandas privalo veikti tuščiąja eiga, vėliau aštuonias valandas su 30 procentų apkrova, o dar dešimt – su 50 procentų apkrova. Tokia schema nėra universali ir ne visiems modeliams tinka.

Vienų gamintojų instrukcijose rekomenduojama pirmosiomis valandomis vengti didžiausios apkrovos, kitur numatoma palaipsniui didinti elektros vartotojų skaičių. Kai kuriems varikliams taip pat nepatartina ilgai dirbti visiškai be apkrovos. Būtent todėl geriausia laikytis konkretaus modelio nurodymų, užuot mėginus pritaikyti vieną bendrą schemą visiems benzininiams generatoriams.

Pirmiausia reikėtų suprasti ir skirtumą tarp nominalios bei maksimalios generatoriaus galios. Pavyzdžiui, jeigu ant įrenginio nurodyta 3000 W maksimali galia, tai dar nereiškia, kad jis gali tiek energijos nepertraukiamai tiekti kelias valandas. Dažnai ilgalaikiam darbui skirta nominali galia būna mažesnė. Be to, šaldytuvai, vandens siurbliai ir kai kurie kiti elektros variklius turintys prietaisai paleidimo momentu trumpam gali pareikalauti gerokai daugiau elektros energijos nei įprastai veikdami.

Todėl prie generatoriaus jungiant kelis prietaisus svarbu suskaičiuoti ne tik bendrą jų naudojamą galią, bet ir įvertinti paleidimo sroves. Praktiškiau pradėti nuo vieno nedidelės galios vartotojo, stebėti generatoriaus darbą ir tik tuomet palaipsniui prijungti kitus. Jei generatorius pradeda neįprastai keisti apsukas, rodo perkrovos signalą arba išjungia elektros tiekimą, apkrovą reikia sumažinti.

Labai svarbus ir pirmasis alyvos keitimas. Kai kuriuose nedideliuose benzininiuose generatoriuose jis numatytas po pirmųjų 5–20 darbo valandų, kituose – pagal kitokį gamintojo nustatytą intervalą. Ankstyvas alyvos keitimas gali padėti pašalinti įdirbimo metu susidariusias smulkias metalo daleles ir užtikrinti geresnį variklio tepimą. Tačiau tikslų terminą būtina pasitikrinti savo įrenginio priežiūros grafike.

Didžiausia klaida – generatorių prijungti tiesiai prie namų elektros tinklo

Kai elektros tiekimas namuose nutrūksta, kai kuriems žmonėms kyla mintis generatorių prijungti tiesiai prie įprasto namų elektros lizdo, kad elektra pasiektų visas patalpas. Taip daryti griežtai negalima. Tokiu būdu elektros energija gali patekti į pastato instaliaciją ir net į išorinį tinklą, sukeldama mirtino elektros smūgio pavojų elektros tinklų darbuotojams, kaimynams ir patiems namų gyventojams. Taip pat gali būti sugadinta elektros įranga ar kilti gaisras.

Jeigu generatoriumi norite maitinti visą namą arba dalį stacionarių jo elektros grandinių, būtina tinkamai įrengta rezervinio maitinimo prijungimo sistema su tinkamu perjungimo įtaisu, kuris neleistų vienu metu sujungti generatoriaus ir viešojo elektros tinklo. Tokius darbus turėtų atlikti kvalifikuotas elektrikas, įvertinęs konkretaus generatoriaus techninius parametrus, namo instaliaciją ir apsaugos priemones.

Jeigu generatorius naudojamas tik atskiriems prietaisams, jie gali būti jungiami tiesiogiai prie tam skirtų generatoriaus lizdų arba naudojant tinkamos galios lauko sąlygoms pritaikytus ilginamuosius laidus. Svarbu, kad laidai būtų nepažeisti, tinkamo skerspjūvio ir turėtų reikalingus apsauginius kontaktus. Jų nereikėtų tiesti per balas ar vietas, kur jie gali būti mechaniškai pažeisti, o jungtys turi būti apsaugotos nuo drėgmės.

Eksploatuojant generatorių negalima pamiršti ir degalų papildymo taisyklių. Benzinas yra labai degus, todėl bako negalima pildyti veikiančiam ar dar karštam varikliui. Pirmiausia įrenginį reikia išjungti, leisti jam atvėsti ir tik tuomet atsargiai papildyti degalus. Šalia neturi būti atviros liepsnos, kibirkščių ar rūkančių žmonių. Taip pat verta prisiminti, kad ilgai bake laikomas benzinas sensta, todėl rečiau naudojamam generatoriui būtina laikytis gamintojo rekomendacijų dėl degalų laikymo, stabilizavimo ar karbiuratoriaus ištuštinimo.

Tinkama priežiūra taip pat neturėtų būti pamiršta pasibaigus pirmosioms eksploatavimo valandoms. Priklausomai nuo modelio, alyvą gali reikėti keisti kas 50–100 darbo valandų arba pagal kitą gamintojo nustatytą grafiką. Reguliariai būtina tikrinti oro filtrą, uždegimo žvakę, kuro tiekimo sistemą ir bendrą įrenginio būklę. Jeigu generatorius ilgą laiką nenaudojamas, verta pasirūpinti tinkamu jo paruošimu laikymui, kad kitą kartą prireikus elektros netektų susidurti su užsikimšusiu karbiuratoriumi ar neužsivedančiu varikliu.

Benzininis generatorius gali būti labai naudingas pirkinys, tačiau vien jo turėti neužtenka. Tinkamai parinkta alyva, švieži degalai, saugi pastatymo vieta, protingai paskirstyta apkrova ir reguliari priežiūra lemia, ar įrenginys tarnaus ne vienus metus, ar taps brangaus remonto priežastimi. Naują generatorių geriausia išbandyti dar tada, kai namuose yra elektra ir nereikia niekur skubėti. Taip bus laiko ramiai išmokti jį paleisti, patikrinti jo veikimą ir pasirūpinti saugiu prijungimu, kad dingus elektrai atsarginis energijos šaltinis iš tiesų padėtų, o ne sukeltų papildomų problemų.