Artimiausios dienos gali būti neramios: Saulė vėl taikosi į Žemės magnetinį lauką

Liepos viduryje Saulė Žemės gyventojams gali pateikti dar kelias staigmenas. Nors itin stiprios geomagnetinės audros šiuo metu neprognozuojamos, artimiausiomis dienomis mūsų planetos magnetinis laukas gali tapti neramus. Didžiausia aktyvumo tikimybė numatoma liepos 14 ir 16 dienomis, o tarp jų turėtų įsiterpti ramesnis laikotarpis.

JAV Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos Kosminių orų prognozavimo centras skelbia, kad liepos 14 dieną silpnos G1 lygio geomagnetinės audros tikimybė siekia apie 25 proc., o vidutinės G2 audros – apie 10 proc. Liepos 15 dieną aktyvumas turėtų sumažėti, tačiau liepos 16-ąją silpnos audros tikimybė vėl padidės iki maždaug 25 proc.

Tai nereiškia, kad magnetinė audra būtinai prasidės arba visą dieną tęsis vienodu stiprumu. Kosminiai orai gali keistis per kelias valandas, nes galutinis poveikis priklauso ne tik nuo Saulės išmestos medžiagos greičio, bet ir nuo jos magnetinio lauko krypties tuo metu, kai dalelių srautas pasiekia Žemę.

Neramiausios – dvi atskiros dienos

Pagal liepos 13-osios vakarą paskelbtą prognozę, liepos 14 dieną planetinis geomagnetinio aktyvumo Ap indeksas gali pakilti iki 18. Liepos 15-ąją jis turėtų sumažėti iki 10, o liepos 16 dieną vėl šiek tiek išaugti. NOAA ilgesnio laikotarpio prognozėje nurodoma, kad aktyvesnės sąlygos tikėtinos liepos 13–14 ir 16 dienomis, o liepos 15-oji turėtų būti daugiausia nestabili, bet ne audringa.

Geomagnetinį aktyvumą gali sustiprinti keli vienu metu veikiantys veiksniai. Vienas jų – galimas ankstesnio vainikinės masės išmetimo kraštinis poveikis. Tokiu atveju pagrindinė plazmos debesies dalis Žemės tiesiogiai nepasiekia, tačiau magnetosferą gali kliudyti jo pakraštys. Prie to gali prisidėti ir greitesnis Saulės vėjas, sklindantis iš vainikinių skylių – Saulės atmosferos sričių, kuriose magnetinio lauko linijos yra atviros ir dalelės gali lengviau ištrūkti į kosmosą.

Tokio poveikio stiprumą iš anksto tiksliai nustatyti sudėtinga. Net silpnai Žemę paliečiantis plazmos srautas gali sukelti pastebimą reakciją, jeigu jo magnetinis laukas bus palankiai nukreiptas sąveikai su Žemės magnetosfera. Kitais atvejais net greitas dalelių srautas gali praeiti beveik nepastebimai.

Silpna G1 audra paprastai nekelia pavojaus daugumai žmonių ar kasdien naudojamai elektronikai. Ji gali sukelti nežymius elektros tinklų svyravimus aukštose platumose, paveikti kai kuriuos palydovų matavimus ir išplėsti poliarinių pašvaisčių matomumo zoną. Vis dėlto vien G1 prognozė dar nereiškia, kad pašvaistė bus matoma Lietuvoje – tam reikėtų palankios audros eigos, giedro ir pakankamai tamsaus dangaus.

Magnetinės audros

Saulėje dar galimi stipresni žybsniai

Pati Saulė artimiausiomis dienomis turėtų išlikti palyginti rami, tačiau visiškai atmesti naujų žybsnių negalima. NOAA prognozuoja žemą bendrą Saulės aktyvumą, tačiau liepos 14 dieną dar išlieka galimybė sulaukti M klasės žybsnio. Liepos 15 ir 16 dienomis tokio įvykio tikimybė turėtų sumažėti.

Saulės žybsnis ir geomagnetinė audra nėra tas pats reiškinys. Žybsnis – tai staigus elektromagnetinės spinduliuotės pliūpsnis Saulės atmosferoje. Jo poveikis Žemę gali pasiekti vos per kelias minutes ir laikinai sutrikdyti radijo ryšį apšviestoje planetos pusėje. Geomagnetinė audra prasideda tik tuomet, kai Žemę pasiekia tinkama kryptimi išmestas įkrautų dalelių ir magnetinio lauko srautas. Tokia kelionė paprastai trunka gerokai ilgiau.

Be to, ne kiekvienas žybsnis sukelia vainikinės masės išmetimą, o ne kiekvienas išmetimas skrenda Žemės kryptimi. Dėl šios priežasties vien galingas sprogimas Saulėje dar nėra garantija, kad po kelių dienų prasidės magnetinė audra.

Dabartinės prognozės rodo, kad liepos 17–21 dienomis geomagnetinės sąlygos turėtų tapti daug ramesnės. NOAA tuo laikotarpiu numato žemus Ap indekso rodiklius, tačiau liepos 22 dieną dėl vainikinės skylės poveikio aktyvumas gali vėl trumpam padidėti.

Danguje galima ieškoti ne tik pašvaistės

Liepos 14 dieną įvyksianti jaunatis sudarys itin palankias sąlygas stebėti silpnus naktinio dangaus objektus. NASA nurodo, kad tamsios naktys aplink šią datą puikiai tinka Paukščių Takui ir kitiems blankiems dangaus reiškiniams stebėti.

Vienas iš tokių reiškinių – atmosferos švytėjimas, arba airglow. Jis kartais painiojamas su poliarine pašvaiste, tačiau susidaro visai kitaip. Pašvaistę sukelia į Žemės atmosferą patekusios energingos Saulės dalelės, o nuolatinis atmosferos švytėjimas atsiranda, kai Saulės spinduliuotės sužadinti atomai ir molekulės viršutiniuose atmosferos sluoksniuose išskiria energiją šviesos pavidalu.

Šis švytėjimas vyksta beveik nuolat, tačiau yra labai silpnas. Plika akimi jį pastebėti sunku, ypač netoli miestų, tačiau jautresnis fotoaparatas ir ilgesnis išlaikymas gali užfiksuoti žalsvą ar rausvą šviesą. Geriausios sąlygos – giedras dangus, kuo mažesnė šviesos tarša ir naktis aplink jaunatį.

Svarbu šio reiškinio nepainioti su pašvaiste. Atmosferos švytėjimas dažnai matomas kaip tolygesnis, blankus fonas arba švelnios juostos, o pašvaistė gali formuoti judančias arkas, spindulius ir vadinamąsias užuolaidas. Fotografuojant iš tamsios vietos abu reiškiniai kartais gali patekti į tą patį kadrą.

Liepos pradžia jau parodė Saulės nenuspėjamumą

Pirmoji liepos pusė buvo nepastovi: ramias dienas keitė stipresni Saulės žybsniai ir trumpi geomagnetinio aktyvumo periodai. Tai primena, kad kelių dienų kosminių orų prognozės nėra tokios tikslios kaip įprastos temperatūros ar kritulių prognozės. Situacija gali greitai pasikeisti, jeigu Saulėje atsiranda nauja aktyvi dėmių grupė arba į Žemės pusę išmetamas anksčiau nematytas plazmos debesis.

Šiuo metu artimiausių dienų scenarijus neatrodo grėsmingas. Liepos 14 ir 16 dienomis galimi aktyvūs geomagnetinio lauko periodai bei trumpa silpna audra, o liepos 15-oji turėtų būti ramesnė. Stiprios ar ekstremalios audros tikimybė visomis trimis dienomis vertinama vos apie 1 proc.

Todėl įspūdingos pašvaistės Lietuvoje tikėtis dar per anksti. Tačiau kosminių orų prognozes verta stebėti iki pat vakaro – net nedidelis Saulės vėjo sustiprėjimas ar palankiai pasisukęs magnetinis laukas gali pakeisti situaciją greičiau, nei spėja atsinaujinti išankstiniai kalendoriai.