Nuo liepos 1 dienos Latvijoje keičiasi naminių gyvūnų gerovės kontrolės tvarka. Iki šiol daugelį skundų ir patikrinimų dėl augintinių laikymo sąlygų nagrinėjo Maisto ir veterinarijos tarnyba, tačiau dabar ši atsakomybė bus perduota savivaldybių teisėsaugos pareigūnams.
Tai reiškia, kad į kasdienius gyventojų pranešimus apie galimus pažeidimus pirmiausia reaguos vietos pareigūnai. Jie vyks į konkrečius adresus, tikrins gyvūnų laikymo sąlygas ir vertins, ar savininkai tinkamai rūpinasi savo augintiniais. Tokie pokyčiai turėtų leisti greičiau reaguoti į problemas ten, kur jos iš tikrųjų vyksta — žmonių gyvenamojoje aplinkoje.
Naują tvarką lėmė anksčiau priimti Gyvūnų apsaugos įstatymo pakeitimai. Jų tikslas — aiškiau paskirstyti atsakomybę ir sumažinti situacijas, kai pranešimai apie netinkamai laikomus gyvūnus ilgai keliauja tarp institucijų. Nuo šiol kasdieniai atvejai bus sprendžiami arčiau gyventojų, o Maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai bus įtraukiami tik rimtesnėse situacijose.
Kur gyventojai turės kreiptis dėl pažeidimų
Jeigu žmogus pastebi, kad kaimyno šuo laikomas netinkamomis sąlygomis, nuolat paliekamas be vandens, prieglobsčio ar tinkamos priežiūros, nuo šiol reikės kreiptis ne į PVD, o į savo savivaldybės teisėsaugos pareigūnus. Tą bus galima padaryti pateikiant prašymą arba paskambinus atsakingoms vietos institucijoms.
Iki šiol tokio pobūdžio pranešimus vertindavo Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau pagal naują tvarką ši funkcija perduodama vietos lygmeniui. Savivaldybės pareigūnai turės patys nuvykti į nurodytą adresą, įvertinti situaciją ir patikrinti, kokiomis sąlygomis laikomas gyvūnas.
Tai ypač svarbu tais atvejais, kai problema yra kasdienė ir matoma vietos bendruomenei. Pavyzdžiui, kai gyvūnas ilgą laiką laikomas lauke be tinkamos pastogės, kai jis nuolat loja dėl nepriežiūros, kai nėra šeriamas ar kai kaimynai mato akivaizdžius jo kančios požymius. Tokiose situacijose greitas patikrinimas gali būti lemiamas.
PVD visiškai nepasitrauks
Nors kasdienė kontrolė perduodama savivaldybių teisėsaugos pareigūnams, Maisto ir veterinarijos tarnyba nuo gyvūnų gerovės klausimų visiškai neatsiribos. PVD specialistai ir toliau bus įtraukiami tais atvejais, kai kyla pagrįstų įtarimų dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Tai reiškia, kad rimtesni atvejai, kuriuose gali būti nustatytas smurtas, sunkus nepriežiūros atvejis ar aiškus gyvūno kankinimas, ir toliau liks tarnybos kompetencijoje. PVD ekspertai taip pat toliau prižiūrės oficialiai registruotas gyvūnų laikymo vietas, kurios susijusios su komercine veikla arba viešosiomis funkcijomis.
Į šią sritį patenka gyvūnų prieglaudos, kuriose laikomi benamiai šunys ir katės, gyvūnų viešbučiai, siūlantys laikiną augintinių apgyvendinimą, taip pat specializuotos mažmeninės prekybos vietos ir naminių gyvūnėlių parduotuvės. Tokiose vietose gyvūnų laikymo sąlygos ir toliau bus tikrinamos pagal griežtesnius reikalavimus.
PVD taip pat išlieka atsakinga už administracinių teisės pažeidimų procesų vertinimą ir galutinių sprendimų priėmimą tam tikrose situacijose. Tai taikoma atvejams, kai nustatomas žiaurus elgesys su gyvūnu arba kai vienas gyvūnas padaro fizinę žalą kitam.
Skundų daug, bet pasitvirtina ne visi
Gyventojai gana aktyviai praneša apie galimus pažeidimus, susijusius su augintinių laikymu. Praėjusiais metais Maisto ir veterinarijos tarnyba iš viso gavo 1276 pranešimus apie galimus gyvūnų laikymo pažeidimus.
Atlikus patikrinimus vietoje paaiškėjo, kad ne visi pranešimai buvo pagrįsti. Iš visų gautų skundų pasitvirtino 297. Likusiais atvejais pažeidimų nenustatyta arba faktinė situacija neatitiko to, kas buvo nurodyta pranešime.
Vis dėlto tokia statistika rodo, kad visuomenė vis dažniau reaguoja į gyvūnų gerovės problemas. Žmonės pastebi, kai augintiniai laikomi netinkamai, ir vis dažniau apie tai praneša atsakingoms institucijoms. Naujoji sistema turėtų padėti šiuos pranešimus rūšiuoti greičiau ir efektyviau, nes patikrinimus atliks vietos pareigūnai, galintys operatyviau nuvykti į konkretų adresą.
Europa griežtina šunų ir kačių laikymo taisykles
Pokyčiai vyksta ne tik Latvijoje. Europos Parlamentas taip pat priėmė naujas taisykles, kuriomis siekiama geriau apsaugoti šunis ir kates visose Europos Sąjungos šalyse. Šios taisyklės turės įtakos ne tik veisėjams, prieglaudoms ar pardavėjams, bet ir paprastiems gyvūnų savininkams.
Vienas svarbiausių pokyčių — privalomas šunų ir kačių ženklinimas mikroschemomis bei registravimas oficialiose valstybės duomenų bazėse. Jei šunų ženklinimas kai kuriose šalyse jau seniai tapo įprasta praktika, tai katėms tokie reikalavimai iki šiol ne visur buvo taikomi.
Pagrindinis šių pakeitimų tikslas — sustabdyti nelegalią prekybą gyvūnais, apsunkinti jų išnaudojimą ir sukurti aiškią atsekamumo sistemą. Kai gyvūnas turi mikroschemą ir yra registruotas oficialioje duomenų bazėje, daug lengviau nustatyti jo kilmę, savininką ir judėjimo istoriją.
Kodėl čipavimas tampa toks svarbus
Iki šiol gyvūnų ženklinimo, amžiaus, registracijos ir kontrolės taisyklės skirtingose Europos Sąjungos šalyse labai skyrėsi. Vienur reikalavimai buvo griežtesni, kitur — gerokai laisvesni. Toks nevienodumas sudarė sąlygas nelegaliai prekybai, ypač internetu.
Ši problema tapo itin aktuali, nes vis daugiau žmonių augintinius įsigyja ne iš oficialių veislynų ar prieglaudų, o per internetinius skelbimus. Statistika rodo, kad apie 60 procentų žmonių augintinius dabar perka tiesiogiai internetu. Tokia prekyba dažnai atrodo patogi, tačiau kartu ji apsunkina kontrolę.
Jeigu gyvūnas neturi mikroschemos, beveik neįmanoma patikimai nustatyti, iš kur jis atkeliavo, kokiomis sąlygomis buvo augintas ir kas už jį atsakingas. Dar daugiau problemų kyla tada, kai toks gyvūnas pasimeta. Be mikroschemos jo sugrąžinimas šeimininkui tampa kur kas sudėtingesnis.
Naujosios taisyklės numato, kad augintinių be mikroschemų nebebus galima parduoti, pirkti ar dovanoti. Tai turėtų tapti stipriu smūgiu tiems, kurie gyvūnus daugina nekontroliuojamai ir parduoda be jokios atsakomybės.
Pereinamieji laikotarpiai bus ilgi
Nors taisyklės griežtėja, jos nebus įgyvendintos per vieną dieną. Gyvūnų savininkams, veisėjams, prieglaudoms ir pardavėjams bus suteikta pakankamai laiko prisitaikyti prie naujos sistemos.
Profesionalūs veisėjai, gyvūnų pardavėjai ir prieglaudos turės susitvarkyti dokumentus, ženklinimą ir registraciją per ketverius metus. Tai reiškia, kad komercine veikla užsiimantys asmenys ir organizacijos privalės greičiau prisitaikyti prie naujos tvarkos, nes jų veikla tiesiogiai susijusi su gyvūnų perdavimu kitiems žmonėms.
Paprastiems gyvūnų savininkams, kurie neplanuoja parduoti savo augintinių, numatyti gerokai ilgesni terminai. Šunų savininkams taikomas 10 metų pereinamasis laikotarpis, o kačių savininkams — net 15 metų.
Tai reiškia, kad pokytis bus laipsniškas, o žmonės neturės skubėti visko atlikti per kelis mėnesius. Vis dėlto aiški kryptis jau nustatyta: ateityje šunų ir kačių registracija taps bendra Europos gyvūnų gerovės sistemos dalimi. Nacionaliniai registrai taip pat bus sujungti, kad informacija apie gyvūnus būtų prieinama visoje Europos Sąjungoje.
Griežtės ir veisimo taisyklės
Naujosios taisyklės nėra susijusios vien tik su mikroschemomis ir registracija. Europos Parlamentas taip pat taikosi į žiaurią ir neatsakingą veisimo praktiką, kai gyvūnai dauginami siekiant greito pelno, neatsižvelgiant į jų sveikatą.
Bus griežtai draudžiamas artimas giminingas veisimas. Tai reiškia, kad nebus leidžiama kergti tėvų su palikuonimis, taip pat brolių ir seserų. Toks veisimas gali lemti rimtas genetines problemas, ligas ir gyvūnų kančią, todėl naujos taisyklės turėtų sumažinti tokių atvejų skaičių.
Taip pat draudžiama veisti gyvūnus, kuriems sąmoningai formuojamos perdėtos išorinės savybės, keliančios pavojų jų sveikatai. Tai ypač aktualu veislėms, kurių išvaizda kartais tampa svarbesnė už paties gyvūno gebėjimą normaliai kvėpuoti, judėti ar gyventi be skausmo.
Tokia praktika ilgą laiką kėlė daug diskusijų. Kai kurie gyvūnai veisiami taip, kad atrodytų „mieli“ ar išskirtiniai, tačiau už tokios išvaizdos slepiasi kvėpavimo sutrikimai, sąnarių problemos, akių ligos ar kitos sveikatos bėdos. Nauji apribojimai siunčia aiškią žinutę: gyvūno išvaizda negali būti svarbesnė už jo sveikatą.
Keisis ir kasdienės priežiūros reikalavimai
Naujose taisyklėse numatyti ir svarbūs pokyčiai, susiję su kasdiene šunų ir kačių priežiūra. Jie palies gyvūnų laikymo sąlygas, fizinį vientisumą ir priemones, naudojamas jų kontrolei.
Bus draudžiama luošinti šunis ir kates ruošiant juos parodoms ar varžyboms. Tai reiškia, kad gyvūnų kūno keitimas dėl išvaizdos ar žmogaus patogumo bus vertinamas daug griežčiau. Gyvūnas neturi kentėti vien tam, kad atitiktų tam tikrą estetinį standartą.
Taip pat įvedamas bendras draudimas laikyti šunis ar kates pririštus. Išimtys bus leidžiamos tik tais atvejais, kai tai laikinai būtina dėl veterinarinių priežasčių. Tokia nuostata ypač svarbi šunims, kurie kai kuriose vietose vis dar didelę gyvenimo dalį praleidžia pririšti prie būdos, grandinės ar kito objekto.
Naujos taisyklės palies ir antkaklius. Smaugiamieji antkakliai nebebus leidžiami kasdieniam naudojimui, nebent juose būtų įrengti specialūs saugos mechanizmai. Tokiu būdu siekiama sumažinti riziką, kad gyvūnas bus žalojamas ar kontroliuojamas skausmu.
Svarbu ir tai, kad šie reikalavimai bus taikomi ne tik Europos Sąjungoje gimusiems ar auginamiems gyvūnams. Jie galios ir šunims bei katėms, importuojamiems iš šalių, nepriklausančių Europos Sąjungai. Tai reiškia, kad taisyklės turėtų sumažinti galimybes apeiti griežtesnius standartus atsivežant gyvūnus iš trečiųjų šalių.
Augintinis nėra prekė
Šiais pokyčiais Europos Parlamentas siunčia labai aiškią žinutę: šunys ir katės yra gyvos būtybės, o ne prekės, žaislai ar greito pelno šaltinis. Pastaraisiais metais augintinių prekybos verslas Europoje smarkiai išaugo, o jo vertė siekia apie 1,3 mlrd. eurų per metus.
Dideli pinigai šioje srityje pritraukė ne tik atsakingus veisėjus, bet ir tuos, kurie gyvūnų gerovę nustumia į antrą planą. Nelegali prekyba, nekontroliuojamas dauginimas, prastos laikymo sąlygos ir netikri dokumentai tapo rimta problema daugelyje šalių.
Būtent todėl atsekamumas tampa vienu svarbiausių naujos sistemos elementų. Kai kiekvienas gyvūnas turi mikroschemą, yra registruotas ir gali būti susietas su konkrečiu savininku ar veisėju, daug sunkiau paslėpti piktnaudžiavimą. Tai suteikia daugiau apsaugos ir patiems gyvūnams, ir žmonėms, kurie nori įsigyti sveiką, teisėtai parduodamą augintinį.
Pokyčiai palies ir institucijas, ir paprastus žmones
Naujos taisyklės rodo, kad gyvūnų gerovės klausimas Europoje tampa vis svarbesnis. Tai nebėra vien pavienių aktyvistų ar prieglaudų problema. Valstybės ir savivaldybės turės aiškiau reaguoti į pranešimus, o savininkai — atsakingiau rūpintis savo augintiniais.
Latvijoje kasdienė kontrolė pereina savivaldybių pareigūnams, todėl gyventojams keisis ir pats pranešimo kelias. Europos mastu griežtėja registracijos, ženklinimo, veisimo ir laikymo taisyklės. Visa tai rodo vieną kryptį: gyvūnų gerovė bus vertinama rimčiau, o atsakomybė už augintinį taps aiškesnė.
Augintinis nėra daiktas, kurį galima nusipirkti, parduoti, padovanoti ar laikyti bet kokiomis sąlygomis. Tai gyva būtybė, priklausoma nuo žmogaus sprendimų. Todėl naujos taisyklės gali atrodyti griežtos, tačiau jų tikslas paprastas — apsaugoti tuos, kurie patys apsiginti negali.
Nuo šiol šeimininkams teks ne tik mylėti savo augintinius, bet ir aiškiau įrodyti, kad jie jais rūpinasi atsakingai.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
