Dar visai neseniai lietuviai prieš kelionę į Pietų Europą labiausiai bijodavo pamesto lagamino, brangaus taksi, kišenvagių Barselonoje ar to vieno nelemtai suvalgyto jūros gėrybių patiekalo. Dabar prie šito sąrašo prisidėjo daug rimtesnis dalykas — karštis, kuris nebeprimena atostogų, o labiau kūno kankinimą.
Ispanija, Italija, Graikija, Portugalija, Kroatija — vietos, kur lietuviai vasarą skrenda ilsėtis, dabar vis dažniau pasitinka ne „malonia saule“, o temperatūra, kuri perlipa 40 laipsnių. Ir čia jau nebe tas atvejis, kai galima numoti ranka: „Ai, pasitepsiu kremu ir bus gerai.“ Nebus.
Karštis Europoje tapo nepatogiu, pavojingu ir atostogas gadinančiu veiksniu. Jis išmuša iš ritmo, atšaukia ekskursijas, uždaro žmones viešbučiuose, varo į vaistines, o kai kuriuos — ir pas medikus. Ir blogiausia, kad daug turistų vis dar elgiasi taip, lyg būtų 2005-ieji ir vasaros Pietuose būtų tiesiog „šiltesnės nei Palangoje“.
Ne. Dabar ten gali būti velniškai pavojinga.
Lietuvių klaida numeris vienas: „Jau sumokėjau, tai eisiu“
Būtent čia prasideda didžiausia problema. Lietuvis nusiperka kelionę, susimoka už viešbutį, ekskursiją, bilietus į lankytinas vietas ir tada elgiasi taip, lyg jo kūnas būtų traktorius.
„Jau atvažiavom, reikia pamatyti.“
„Negi sėdėsim kambaryje?“
„Bilietai nupirkti.“
„Čia tik karšta, pakentėsim.“
Šitas „pakentėsim“ per 40 laipsnių karštį yra visiška nesąmonė. Organizmui nerūpi, kiek sumokėjote už kelionę. Jam nerūpi, kad norite per vieną dieną aplėkti Romą, Veneciją, Atėnus ar Barseloną. Jei kūnas perkaista, jis pradeda streikuoti. Ir tada jūsų planas, muziejai, gražios suknelės nuotraukoms ir vakarienės rezervacijos eina šuniui ant uodegos.
Ypač kvaila pirmą dieną po skrydžio iškart lėkti į ekskursijas. Žmogus neišsimiegojęs, mažai gėręs vandens, išlipęs iš oro uosto tiesiai į karštį, o tada dar tris valandas stovi eilėje saulėje prie kažkokio „būtina pamatyti“ objekto. Nu ir ką — paskui sėdi ant bortelio išbalęs, skauda galvą, pykina, kojos linksta, o atostogos ką tik prasidėjo.
Pietų Europa vidurdienį — ne pasivaikščiojimas, o spąstai
Lietuvoje mes pripratę, kad jei jau saulėta, reikia eiti į lauką. Pas mus vasara trumpa, todėl žmogus instinktyviai nori išnaudoti kiekvieną valandą. Bet Pietų Europoje vasarą ši logika gali labai greitai atsisukti prieš jus.
Vidurdienį ir popietę ten ne laikas didvyriškai trintis gatvėmis. Tai laikas slėptis. Vietiniai ne šiaip sau turi siestas, užtrauktas žaliuzes, uždarytas langines ir lėtesnį ritmą. Jie žino, kad kai saulė kepina taip, jog asfaltas beveik alsuoja karščiu, protingas žmogus nelaksto po miestą su kuprine ir vandens buteliuku, kuris po 10 minučių jau šiltas kaip arbata.
Turistai dažnai to nesupranta. Jie atvažiuoja su planu: ryte senamiestis, per pietus muziejus, po pietų apžvalgos aikštelė, vakare dar krantinė. Popieriuje gražu. Realybėje — prakaitas, galvos skausmas, susierzinę vaikai, ginčai su antra puse ir noras bet kur rasti kondicionierių.
Ir tada kelionė, kuri turėjo būti svajonė, virsta karštu nervų kamuoliu.
Kremas nuo saulės jūsų neišgelbės
Dar viena pavojinga iliuzija — galvoti, kad jei pasitepei kremu nuo saulės, viskas tvarkoje. Ne, ne viskas.
Kremas saugo odą nuo nudegimo. Jis nepadaro jūsų kūno atsparaus perkaitimui. Jis neatvėsina kraujo, nesumažina temperatūros, negrąžina skysčių ir neapsaugo nuo šilumos smūgio. Galite būti idealiai pasitepę SPF 50 ir vis tiek jaustis taip, lyg jus kas būtų išgręžęs.
Karštyje reikia galvoti plačiau: šviesūs lengvi drabužiai, kepurė arba skrybėlė, vanduo nuolat, šešėlis, pertraukos, jokio kvailo lakstymo vidurdienį. Ir dar vienas dalykas — alkoholis per karštį yra labai prastas draugas. Viena taurė prie pietų gal ir ne tragedija, bet jeigu visą dieną geriate mažai vandens, o vakare dar „atostogiškai“ prisidedate kokteilių, kūnas gali labai greitai parodyti vidurinį pirštą.
Atostogos nėra varžybos, kas ilgiau išbus saulėje.
Vaikai karštyje palūžta greičiau nei suaugusieji
Šeimos su vaikais turėtų būti ypač atsargios. Suaugęs žmogus dar gali pasakyti, kad jam svaigsta galva, kad bloga, kad silpna. Vaikas dažnai tiesiog tampa irzlus, verkia, nebenori eiti, prašo ant rankų, atsisako valgyti arba atvirkščiai — tėvai galvoja, kad jis tiesiog pavargo.
O jis gali būti perkaitęs.
Venecija, Roma, Atėnai, Sevilija ar bet kuris kitas turistinis miestas per karščio bangą mažam vaikui gali tapti ne gražiu prisiminimu, o kančia. Akmeninės gatvės, minios žmonių, mažai pavėsio, eilės, karšti vežimėliai, įkaitę suoliukai — visa tai susideda į vieną labai nemalonų kokteilį.
Todėl su vaikais reikia planuoti kitaip. Ryte trumpas išėjimas, tada ilga pertrauka vėsioje vietoje, vakare dar vienas pasivaikščiojimas. Ne dešimt objektų per dieną. Ne „dar truputį pakentėk“. Ne „mes jau beveik atėjom“, kai iki viešbučio dar 25 minutės pragare.
Kartais geriausias tėvų sprendimas yra ne dar viena lankytina vieta, o grįžti į kambarį, įjungti kondicionierių ir nieko neveikti.
Vanduo: gerti reikia ne tada, kai jau džiūsta burna
Karštyje troškulys dažnai reiškia, kad jau vėluojate. Jei burna sausa, galva sunki, o kūnas vangus, organizmas jau prašo pagalbos. Todėl gerti reikia reguliariai, mažais gurkšniais, visą dieną.
Ne kavą vietoje vandens. Ne saldų gazuotą gėrimą. Ne alų „nes juk atostogos“. Vanduo turi būti nuolat po ranka. Jeigu einate į miestą, turėkite butelį. Jei keliaujate su vaikais, turėkite daugiau nei atrodo, kad reikės. Jei planuojate ekskursiją, pasidomėkite, kur bus galima papildyti atsargas.
Per didelį karštį žmogui gali reikėti gerokai daugiau vandens nei įprastai. Ir čia nereikia vaidinti kietuolio. Karštis nesidera. Jis neklausia, ar jūs iš Lietuvos, ar sportuojate, ar „visada gerai toleruojate saulę“. Vieną kartą organizmas tiesiog pasako: viskas, baigiam.
Pirmi ženklai, kad darosi blogai
Karščio problemos ne visada prasideda dramatiškai. Dažnai pirmi signalai atrodo nekaltai: silpnumas, galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, keistas mieguistumas, raumenų mėšlungis, labai stiprus troškulys, širdies daužymasis.
Jei žmogus pasidaro neįprastai vangus, sumišęs, jam sunku orientuotis, jis nustoja prakaituoti, oda labai įkaista, temperatūra kyla — čia jau ne „ai, pailsės“. Čia reikia veikti iš karto: vėsinti, duoti vandens, traukti į pavėsį ar kondicionuojamą patalpą, o rimtesniu atveju kviesti pagalbą.
Didžiausia nesąmonė — ignoruoti blogą savijautą, nes „dar liko ekskursijos dalis“. Jokio fontano, jokios katedros, jokios apžvalgos aikštelės neverta tiek, kad rizikuotumėte sveikata.
Atostogų planą reikia laužyti be gailesčio
Jei atvykote į šalį ir pataikėte į karščio bangą, planas turi keistis. Be jokių dramų.
Buvo suplanuota ilga ekskursija pėsčiomis? Perkelkite arba atsisakykite. Norėjote dieną praleisti senamiestyje? Eikite anksti ryte arba vakare. Bilietas nupirktas? Gaila, bet dar labiau gaila būtų atsidurti ligoninėje. Karštis nėra ta situacija, kur reikia įrodinėti charakterį.
Protingas keliautojas nėra tas, kuris pamato viską. Protingas keliautojas yra tas, kuris grįžta namo sveikas ir dar gali pasakyti, kad pailsėjo.
Lietuviams tai ypač svarbu suprasti, nes mes dažnai kelionėse elgiamės kaip žmonės, kurie nori „atsiimti“ kiekvieną sumokėtą eurą. Bet kartais didžiausia kelionės vertė yra ne dar viena nuotrauka prie lankytino objekto, o gebėjimas laiku sustoti.
Pietų Europa šią vasarą — ne vieta kvailam didvyriškumui
Jeigu planuojate kelionę į Ispaniją, Graikiją, Italiją, Kiprą, Portugaliją ar kitą karščio kepinamą Europos vietą, pasiruoškite ne tik maudymosi kostiumėlį ir akinius nuo saulės. Pasiruoškite galvą.
Turėkite vandens. Turėkite kepurę. Turėkite planą B. Rinkitės viešbutį su kondicionieriumi. Neplanuokite ilgiausių pasivaikščiojimų vidurdienį. Nepalikite vaikų saulėje. Nevaidinkite, kad „čia nieko tokio“. Nes tokio karščio nepagarba labai greitai baudžia.
Ši vasara Europoje nėra tik graži atostogų nuotrauka. Tai įspėjimas. Karštis tapo rimtu pavojumi, o turistai, kurie to nesupranta, patys save stumia į bėdą.
Paprasčiausia taisyklė tokia: jei lauke taip karšta, kad net vietiniai slepiasi, nelįskite į saulę kaip užsispyręs asilas. Sėdėkite pavėsyje, gerkite vandenį, palaukite vakaro ir saugokite save. Nes atostogos turi baigtis oro uoste su lagaminu, o ne priimamajame su lašeline.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
