Europoje užfiksuotas pirmasis žmogaus užsikrėtimas iki šiol tik gyvūnams nustatytu virusu: pacientas mirė, ECDC pradėjo tyrimą

Prancūzijoje užfiksuotas neįprastas infekcijos atvejis, į kurį dėmesį atkreipė visos Europos sveikatos specialistai. Spalio 22 dieną šalies pareigūnai pranešė pirmą kartą žmogaus organizme aptikę Šamondos virusą (Shamonda virus, SHAV). Iki šiol šis sukėlėjas buvo žinomas kaip gyvūnų infekcijų priežastis, o šią vasarą pirmą kartą nustatytas ir Europos ūkiuose. Užsikrėtęs vyras mirė spalio pradžioje, tačiau medikai pabrėžia svarbią aplinkybę – kol kas nėra nustatyta, ar būtent virusas sukėlė jo mirtį.

Apie atvejį oficialiai informavo Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras (ECDC), kuris kartu su Prancūzijos institucijomis aiškinasi užsikrėtimo aplinkybes. Nors žinia apie pirmąją žmogaus infekciją ir paciento mirtį gali kelti nerimą, specialistai šiuo metu nemato pagrindo kalbėti apie grėsmę plačiajai visuomenei. Vis dėlto atradimas keičia ankstesnį supratimą apie šį virusą ir verčia atidžiau stebėti jo plitimą.

Miręs pacientas sirgo sunkia liga – mirties priežastis dar tiriama

Prancūzijos sveikatos institucijų duomenimis, virusas aptiktas maždaug 60 metų vyrui, gyvenusiam rytinėje šalies dalyje, netoli Liono. Pacientas buvo gydomas dėl sunkios ligos, o jo imuninė sistema buvo labai nusilpusi. Tai reiškia, kad jis buvo jautresnis infekcijoms ir galimoms komplikacijoms nei dauguma žmonių.

Vyras mirė spalio pradžioje. Tačiau vien faktas, kad jo organizme aptiktas Šamondos virusas, dar neįrodo, jog infekcija buvo pagrindinė mirties priežastis. Tyrėjai aiškinasi, ar virusas galėjo prisidėti prie paciento būklės pablogėjimo, ar jo mirtį nulėmė kitos sveikatos problemos.

Tai itin svarbus skirtumas, nes iki šiol nebuvo dokumentuotų šio viruso infekcijų žmonėms. Todėl mokslininkai dar neturi pakankamai duomenų patikimai nustatyti, kokius simptomus jis galėtų sukelti žmogui, kokia būtų įprasta ligos eiga ir ar tam tikros žmonių grupės patirtų didesnę riziką.

Prancūzijos pareigūnai šį atvejį laiko išskirtiniu būtent dėl sunkios paciento sveikatos būklės. Kol kas daugiau patvirtintų žmonių užsikrėtimo Šamondos virusu atvejų nepranešta.

Kaip virusas galėjo patekti į žmogaus organizmą?

Viena iš pagrindinių tyrėjų nagrinėjamų versijų – vabzdžio įkandimas. Šamondos virusas tarp gyvūnų paprastai plinta per smulkius kraujasiurbius mašalus, priklausančius Culicoides genčiai. Tai labai maži kandantys vabzdžiai, kurie nėra tie patys uodai, su kuriais dažniausiai susiduriame vasarą.

Manoma, kad pacientas galėjo užsikrėsti rytų Prancūzijoje, kur pavasarį ir vasarą virusas plito tarp ūkinių gyvūnų. Vis dėlto ECDC pabrėžia, kad tikslus užsikrėtimo kelias dar nėra patvirtintas. Specialistai taip pat nežino, kuri konkreti vabzdžių rūšis galėjo perduoti infekciją žmogui.

Šie mašalai Europoje aktyviausi šiltuoju metų laiku – nuo pavasario iki rudens. Jų gausumas priklauso nuo temperatūros, drėgmės ir vietos sąlygų. Orams vėstant, daugumos tokių vabzdžių aktyvumas mažėja, todėl infekcijos plitimo aplinkybės rudenį skiriasi nuo vasaros mėnesių.

Šiuo metu nėra duomenų, kad Šamondos virusas plačiai plistų tarp žmonių. Tačiau vienas patvirtintas atvejis taip pat neleidžia daryti galutinių išvadų apie visas galimas užsikrėtimo aplinkybes. Būtent todėl Europos sveikatos institucijos tęsia epidemiologinius ir laboratorinius tyrimus.

Šią vasarą virusas pradėjo plisti Europos ūkiuose

Šamondos virusas mokslininkams nėra visiškai naujas. Jis pirmą kartą nustatytas Nigerijoje praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje, o vėliau buvo aptinkamas gyvūnams Afrikoje ir Azijoje. Tačiau Europoje jo plitimas užfiksuotas tik 2026 metų vasarą.

Pirmieji neįprasti galvijų susirgimai pastebėti birželį, o liepos pabaigoje laboratoriniais tyrimais buvo nustatytas pats virusas. Infekcija aptikta Prancūzijoje, Vokietijoje ir Šveicarijoje, vėliau jos paplitimas patvirtintas ir kitose Europos valstybėse.

ECDC spalio 22 dienos pranešime nurodo, kad virusas ūkiniams gyvūnams jau nustatytas Austrijoje, Belgijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Lichtenšteine, Liuksemburge, Nyderlanduose, Portugalijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje ir Džersio saloje. Lietuvos šiame sąraše nėra.

Daugiausia dėmesio skiriama galvijams. Užsikrėtusioms karvėms gali sumažėti pieno primilžis, pasireikšti viduriavimas, karščiavimas, apetito stoka ir vangumas. Virusas taip pat nustatytas arkliams, avims, ožkoms bei alpakoms. Kai kuriose šalyse jis aptiktas ir tiriant abortuotus galvijų vaisius, tačiau šių atvejų priežastinis ryšys su infekcija dar vertinamas.

Vokietijos Friedricho Loefflerio institutas rugsėjį pranešė Europoje nustatęs dvi genetiškai besiskiriančias Šamondos viruso atmainas. Tai rodo, kad gyvūnų infekcijų plitimo situacija yra sudėtingesnė, nei atrodė vasaros pradžioje, ir reikalauja nuolatinės stebėsenos.

Ar šio viruso turėtų baimintis Lietuvos gyventojai?

Kol kas nėra pagrindo manyti, kad Lietuvos gyventojams dėl šio pranešimo reikėtų keisti kasdienius įpročius ar imtis ypatingų apsaugos priemonių. Prancūzijos sveikatos institucijos nurodo šiuo metu nenustačiusios grėsmės plačiajai visuomenei, o ECDC stebi padėtį ir koordinuoja papildomus tyrimus.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras taip pat bendradarbiauja su Europos Komisija, Europos maisto saugos tarnyba ir laboratorijomis. Vienas svarbiausių uždavinių – pagerinti tyrimų galimybes, kad kitus galimus žmonių užsikrėtimo atvejus būtų galima greičiau atpažinti.

Gyvulių augintojams ši infekcija aktuali dėl galimų nuostolių ūkiuose. Todėl gyvūnų sveikatos specialistai rekomenduoja stebėti neįprastus susirgimus, pieno primilžio sumažėjimą ir, įtarus infekciją, kreiptis į veterinarijos gydytoją.

Žmonėms bendros apsaugos nuo kraujasiurbių vabzdžių priemonės – tinkama apranga, vabzdžių repelentai ir kontakto su jais mažinimas – gali padėti išvengti įvairių vabzdžių platinamų infekcijų. Tačiau šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dėl Šamondos viruso visiems gyventojams būtinos naujos specialios atsargumo priemonės.

Didžiausias neatsakytas klausimas dabar – ne tai, ar virusas gali būti aptiktas žmogaus organizme, nes toks atvejis jau patvirtintas, o kokią realią riziką jis kelia žmonių sveikatai. Atsakymui reikės daugiau tyrimų. Kol kas specialistų pozicija išlieka atsargi: pirmasis atvejis yra reikšmingas moksliškai, tačiau savaime nereiškia naujos epidemijos pradžios.