Lietuva apribojo degalų įvežimą iš Rusijos ir Baltarusijos: viršijus 200 litrų transportas bus apgręžtas

Į Lietuvą iš Rusijos arba Baltarusijos atvykstančios transporto priemonės savo standartiniuose bakuose nebegali įvežti daugiau kaip 200 litrų degalų. Pasienyje nustačius didesnį kiekį, automobilis ar sunkvežimis nebus įleistas į Lietuvos ir Europos Sąjungos muitų teritoriją – vairuotojui teks grįžti į šalį, iš kurios atvyko.

Nauja tvarka įsigaliojo 2026 metų gegužės 3 dieną. Ji yra dalis Lietuvos pratęstų ribojamųjų priemonių, susijusių su Rusijos karu prieš Ukrainą, ir turėtų galioti iki 2027 metų gruodžio 31 dienos.

Įstatymas kalba ne apie bako dydį, bet apie jame esantį degalų kiekį. Sunkvežimis gali turėti didesnės talpos gamykloje sumontuotą baką, tačiau kirsdamas sieną iš Rusijos ar Baltarusijos jame negali vežti daugiau kaip 200 litrų kuro.

Riba taikoma degalams, esantiems standartiniuose, gamintojo numatytuose ir prie transporto priemonės nuolat pritvirtintuose bakuose. Į šią sąvoką patenka ir kuras, naudojamas ne tik varikliui, bet ir transporto priemonės aušinimo ar kitoms sistemoms.

Ką muitininkai darys radę daugiau degalų

Degalų kiekis pasienyje deklaruojamas žodžiu, tačiau muitinės pareigūnai gali jį patikrinti. Nustačius, kad bakuose yra daugiau kaip 200 litrų, patikrinimo rezultatas įrašomas į aktą, o transporto priemonė apgręžiama.

Vairuotojui nesutikus vykdyti pareigūnų sprendimo, gali būti taikoma Administracinių nusižengimų kodekse numatyta atsakomybė. Muitinė taip pat nurodo, kad tam tikrais atvejais transporto priemonė gali būti sulaikyta.

Naujoji taisyklė nėra bendras degalų normavimas Lietuvos gyventojams ir neriboja, kiek kuro vairuotojai gali įsigyti šalies degalinėse. Ji taikoma kertant išorinę Europos Sąjungos sieną ir įvežant degalus būtent iš Rusijos arba Baltarusijos.

Priemonė pirmiausia nukreipta į krovininį transportą. Lietuvos institucijos teigia pastebėjusios pasikartojantį modelį: vilkikai į šalį įvažiuodavo beveik pilnais bakais, o išvykdavo su gerokai mažesniu degalų kiekiu. Tai sukėlė įtarimų, kad dalis pigiau įsigyto kuro būdavo nupilama ir parduodama Lietuvos vidaus rinkoje.

Milijoniniai nuostoliai kol kas grindžiami skaičiavimais

Finansų ministerijos skelbtais Muitinės departamento duomenimis, iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą per parą vidutiniškai atvykdavo apie 200 krovininių transporto priemonių, o per mėnesį – maždaug 7,1 tūkst.

Tačiau teiginį, kad valstybė jau tikrai prarado konkrečią milijoninę sumą, reikia vertinti atsargiau. Ministerijos pateikti 26,5 mln. eurų metiniai nuostoliai yra preliminarus scenarijus, paremtas prielaida, kad iš kiekvieno sunkvežimio vidutiniškai būtų neteisėtai nupilama po 500 litrų dyzelino.

Pagal tokį modelį per parą vidaus rinką galėtų pasiekti apie 100 tūkst. litrų neapmokestinto kuro. Apskaičiuota, kad dėl nesumokėtų muitų, akcizų ir pridėtinės vertės mokesčio biudžetas galėtų netekti iki 2,2 mln. eurų per mėnesį arba iki 26,5 mln. eurų per metus. Vidutiniai importo mokesčiai už tūkstantį litrų dyzelino vertinti maždaug 736 eurais.

Tai nėra duomenys apie jau konfiskuotą ar kiekvienu atveju įrodytą nelegalaus kuro kiekį. Skaičiavimai parodo galimą piktnaudžiavimo mastą, jeigu ministerijos naudota 500 litrų vienam sunkvežimiui prielaida atitiktų tikrovę.

200 litrų riba Lietuvoje nėra išskirtinė. Finansų ministerijos pateiktais duomenimis, tokį pat limitą yra nustačiusi Latvija. Lenkijoje be importo mokesčių leidžiama įvežti iki 600 litrų, o Suomijoje – iki 400 litrų degalų krovininių transporto priemonių bakuose.

Lietuvoje iš pradžių buvo svarstomas platesnis Akcizų įstatymo pakeitimas, pagal kurį Vyriausybė kuro ribojimus būtų galėjusi pradėti taikyti nuo 2026 metų liepos 1 dienos. Vis dėlto konkreti 200 litrų riba vėliau buvo įrašyta į Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą įstatymą ir pradėjo galioti beveik dviem mėnesiais anksčiau – gegužės 3 dieną.

Šios priemonės poveikis paaiškės iš muitinės patikrų ir surenkamų mokesčių duomenų. Kol kas aišku viena: pilnas sunkvežimio bakas, anksčiau galėjęs kirsti sieną kaip kelionei skirtas kuras, nuo šiol gali tapti priežastimi transporto priemonę apgręžti.