Paskolų turėtojams – nerami žinia: ECB rudenį gali vėl pakelti palūkanų normas

Atrodė, kad brangiausių paskolų laikotarpis pagaliau eina į pabaigą, tačiau palengvėjimas gali būti trumpesnis, nei tikėtasi. Europos Centrinis Bankas liepą palūkanų normų nepakeitė, bet smarkiai pabrangusi nafta ir vėl stiprėjantis infliacijos spaudimas gali priversti banką jau rugsėjį priimti gyventojams nepalankų sprendimą.

Šiuo metu ECB indėlių galimybės palūkanų norma siekia 2,25 proc. Vis dėlto „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė neatmeta, kad per artimiausią posėdį ji gali būti padidinta iki 2,5 proc.

Toks sprendimas būtų svarbus ne tik finansų rinkoms. Jį netiesiogiai pajustų ir būsto paskolas turintys gyventojai, verslai bei žmonės, planuojantys skolintis artimiausiais mėnesiais. Aukštesnės ECB palūkanos reikštų, kad greito ir ryškaus paskolų atpigimo tikėtis būtų dar sunkiau.

Vasarą ECB sustojo, tačiau situacija greitai pasikeitė

Liepą ECB turėjo pakankamai argumentų palūkanų normų nedidinti. Euro zonoje silpnėjo tiek bendroji, tiek bazinė infliacija, į kurią neįtraukiamos dažnai svyruojančios energijos ir maisto kainos. Lėčiau kilo ir paslaugų kainos, kurios glaudžiai susijusios su atlyginimų augimu.

Didelę įtaką turėjo atpigusi nafta. Gegužės viduryje jos kaina buvo pakilusi iki maždaug 117 JAV dolerių už barelį, tačiau liepos pradžioje nukrito iki maždaug 70 dolerių. Pigesnė energija sumažino spaudimą transporto, gamybos ir kitoms išlaidoms, todėl ECB galėjo neskubėti ir palaukti naujesnių ekonominių duomenų.

Centrinis bankas taip pat neturėjo pakankamai informacijos apie konflikto Irane eskalacijos poveikį Europos ekonomikai. Tokiems pokyčiams pasiekti vartotojų kainas reikia laiko. Pirmiausia brangsta nafta ir dujos, vėliau išauga įmonių transportavimo, šildymo bei gamybos sąnaudos, o tik tada didesnės išlaidos gali būti perkeltos pirkėjams.

Kol kas aukštesnės energijos kainos taip pat nevirto spartesniu atlyginimų augimu. Būtent kainų ir darbo užmokesčio spiralės ECB baiminasi labiausiai, nes jai įsisukus infliaciją sustabdyti tampa gerokai sunkiau.

Vienas skaičius vėl sukėlė nerimą

Pastarosiomis savaitėmis padėtis pasikeitė. Eskaluojantis konfliktui Vidurio Rytuose, pasaulinės naftos ir gamtinių dujų kainos vėl smarkiai pakilo. Liepos 23 dieną „Brent“ rūšies naftos kaina pasiekė 100 JAV dolerių už barelį.

Vėliau ji sumažėjo iki maždaug 87 dolerių, tačiau rinkoje išliko didelis nepastovumas. Kainos gali greitai pasikeisti vos pasirodžius naujienoms apie galimus tiekimo sutrikimus, transportavimo ribojimus ar naujus karinius veiksmus regione.

Europai tai itin svarbu, nes didelė dalis energijos išteklių yra importuojama. Brangesnė nafta gali lemti aukštesnes degalų kainas, didesnes prekių pristatymo sąnaudas ir brangesnę gamybą. Gamtinių dujų kainų augimas gali paveikti ne tik šildymo sezoną, bet ir elektros bei pramonės produkcijos kainas.

ECB negali atpiginti naftos ar sustabdyti geopolitinių konfliktų. Tačiau jis gali didinti palūkanų normas, kad sumažintų vartojimą, skolinimąsi ir bendrą pinigų kiekį ekonomikoje. Tokiu būdu siekiama neleisti vienkartiniam energijos kainų šuoliui išplisti į daugelį kitų prekių ir paslaugų.

Gyventojams ši priemonė nėra maloni. Infliacija slopinama brangesnėmis paskolomis ir silpnesne paklausa, todėl už kainų stabilumą dažnai sumoka žmonės, turintys būsto kreditus, bei investuoti norintys verslai.

ECB gali rinktis griežtesnį kelią

Pastarieji ECB atstovų pasisakymai taip pat leidžia manyti, kad dar vienas palūkanų normų padidinimas nėra atmestas. Bankas pabrėžia, kad infliacija artimiausiais metais gali išlikti aukštesnė nei siekiamas 2 proc. lygis.

Tai reiškia, kad pinigų politika gali išlikti griežta ilgiau, nei tikėjosi rinkos ir paskolų turėtojai. Net jeigu rugsėjį palūkanos nebūtų padidintos, greitas jų mažinimas taip pat taptų mažiau tikėtinas.

ECB rankų kol kas nesuriša ir euro zonos ekonomikos būklė. Nors augimas išlieka kuklus, euro zona nėra patekusi į gilią recesiją. Kai kurie naujausi rodikliai netgi rodo atsargų ekonominio aktyvumo atsigavimą.

Centriniam bankui tai suteikia daugiau laisvės kovoti su infliacija. Jeigu ekonomika sparčiai trauktųsi ir didėtų nedarbas, palūkanų normų kėlimas būtų itin rizikingas. Tačiau kol ekonomika laikosi, ECB gali nuspręsti, kad kainų stabilumas šiuo metu yra svarbesnis už spartesnį augimą.

Lemiamas sprendimas gali būti priimtas rugsėjį

Iki rugsėjo 10 dieną numatyto ECB posėdžio bus paskelbta daugiau duomenų apie infliaciją, atlyginimus, ekonomikos augimą, vartotojų nuotaikas ir įmonių aktyvumą. Taip pat bus stebima, ar naftos bei dujų kainų šuolis yra laikinas, ar pradeda veikti platesnę ekonomiką.

Jeigu energijos ištekliai išliks brangūs, o infliacija vėl ims spartėti, ECB gali pasirinkti 25 bazinių punktų palūkanų normų padidinimą. Tokiu atveju indėlių galimybės norma pakiltų nuo 2,25 iki 2,5 proc.

Galutinis sprendimas dar nėra priimtas, tačiau paskolų turėtojams signalas aiškus: laikotarpis, kai buvo galima tikėtis nuosekliai ir greitai mažėjančių palūkanų, gali baigtis dar neprasidėjęs. Artimiausi mėnesiai priklausys ne tik nuo infliacijos Europoje, bet ir nuo įvykių tūkstančius kilometrų nuo Lietuvos.

Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.