Pensininkas norėjo „įdarbinti“ santaupas, bet neteko beveik 10 tūkst. eurų

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė kaip protingas sprendimas. Žmogus turi santaupų, nenori jų tiesiog laikyti sąskaitoje ir ieško būdo, kaip pinigus šiek tiek „įdarbinti“. Ne prabangai, ne rizikingiems nuotykiams, o paprastam norui jaustis saugiau.

Tačiau būtent tokioje situacijoje sukčiai dažnai ir laukia. Jie taikosi ne tik į naivius ar visiškai technologijų nesuprantančius žmones. Jie ieško tų, kurie nori uždirbti, bet nenori praleisti „geros galimybės“. O kai žmogui pažadamas lengvas pelnas, spaudimas apsispręsti greitai ir profesionaliai atrodantis bendravimas, net atsargus žmogus gali suklysti.

Taip nutiko ir 75 metų klaipėdiečiui. Vyras socialiniame tinkle rado skelbimą, kuris sudomino investavimo galimybe. Susisiekęs su nepažįstamais asmenimis, jis sulaukė pasiūlymo pelningai investuoti ir padidinti savo santaupas. Galiausiai per kelis kartus į nurodytas banko sąskaitas pervedė 9818 eurų.

Tik vėliau pensininkas suprato, kad buvo apgautas.

Viskas prasidėjo nuo skelbimo internete

Klaipėdos miesto policijos komisariate pirmadienį, rugpjūčio 3 dieną, pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sukčiavimo. Į pareigūnus kreipėsi 75 metų klaipėdietis, tapęs investicinių sukčių auka.

Vyras apgavikų akiratyje atsidūrė tada, kai pats ieškojo, kur galėtų papildomai užsidirbti panaudodamas turimas santaupas. Sudominusį skelbimą jis rado socialiniame tinkle. Tokie skelbimai dažnai atrodo nekaltai: žadamas papildomas uždarbis, patogi investavimo platforma, greita konsultacija, o kartais net pateikiamos tariamos kitų žmonių sėkmės istorijos.

Liepos 17 dieną pensininkas pasinaudojo skelbime nurodytais kontaktais ir susisiekė su nepažįstamais asmenimis. Šie jam pasiūlė investuoti pelningai ir nesudėtingai. Vyras patikėjo, kad tai gali būti reali galimybė padidinti santaupas.

Po to prasidėjo pinigų pervedimai. Į sukčių nurodytas sąskaitas klaipėdietis per kelis kartus pervedė beveik 10 tūkst. eurų.

Sukčių schema dažnai atrodo labai įtikinamai

Investiciniai sukčiai šiandien veikia daug gudriau nei paprasti telefoniniai apgavikai. Jie ne visada kalba grubiai, neskuba nuo pirmos minutės reikalauti pinigų ir dažnai sudaro įspūdį, kad žmogus bendrauja su konsultantu, vadybininku ar finansų specialistu.

Pirmiausia aukai dažnai parodomas gražus pasiūlymas. Tada sukuriamas pasitikėjimas. Žmogui gali būti aiškinama, kad pradžiai reikia nedidelės sumos, vėliau rodoma tariama „investicijų grąža“, o kai žmogus patiki, prašoma pervesti daugiau.

Dažnai tokiuose sukčiavimuose naudojamas vienas psichologinis kabliukas: žmogui leidžiama manyti, kad jis jau pradėjo uždirbti. Ekrane gali būti rodoma netikra sąskaita, tariamas pelnas, augantys skaičiai. Tačiau realiai pinigai jau būna ne investuoti, o pervesti sukčiams.

Kai žmogus nori atsiimti pelną, prasideda nauji reikalavimai: sumokėti mokestį, patvirtinimo įmoką, draudimą, pavedimo mokestį ar kitą tariamą administracinį mokėjimą. Taip auka gali būti spaudžiama pervesti dar daugiau.

Kodėl vyresni žmonės tampa patraukliu taikiniu

Sukčiai dažnai taikosi į vyresnio amžiaus žmones ne todėl, kad jie būtinai būtų patiklūs. Priežastis paprastesnė: dalis jų turi santaupų, bet ne visada gerai atpažįsta šiuolaikines internetines sukčiavimo schemas. Be to, vyresni žmonės dažnai yra mandagūs, linkę išklausyti ir ne visada nori nutraukti pokalbį, net jei kažkas kelia įtarimų.

Investavimo tema ypač jautri. Kai žmogus visą gyvenimą taupė, jis natūraliai nori, kad pinigai nenuvertėtų. O kai jam pasiūloma galimybė „saugiai“ padidinti santaupas, pasiūlymas gali atrodyti viliojantis.

Sukčiai tuo naudojasi. Jie kalba apie infliaciją, mažas palūkanas, „riboto laiko pasiūlymą“, sėkmingus kitų žmonių pavyzdžius. Kartais net spaudžia: esą jei žmogus dels, praras progą.

Būtent tas skubos jausmas ir turėtų būti vienas didžiausių pavojaus signalų.

Kaip atpažinti pavojingą investavimo pasiūlymą

Jeigu investavimo pasiūlymas rastas socialiniame tinkle, pirmiausia reikėtų sustoti. Ne spausti nuorodą, ne skambinti, ne pildyti formą, o patikrinti, kas iš tikrųjų siūlo paslaugą.

Įtarimą turėtų kelti pažadai greitai ir lengvai uždirbti. Normalios investicijos visada turi riziką. Jei nepažįstamas žmogus internete garantuoja pelną, kalba apie „saugią sistemą“ ir tikina, kad prarasti neįmanoma, tai beveik niekada nėra geras ženklas.

Dar vienas pavojaus ženklas – prašymas pervesti pinigus į neaiškias sąskaitas. Ypač jei sąskaitos priklauso fiziniams asmenims, užsienio įmonėms ar nuolat keičiasi. Rimtos finansų įstaigos neveikia taip, kad pinigus reikėtų siųsti bet kam pagal „konsultanto“ nurodymą.

Taip pat pavojinga, jei pašnekovas prašo įsidiegti programėlę, suteikti nuotolinę prieigą prie kompiuterio ar telefono, parodyti banko prisijungimus, perduoti kodus ar patvirtinti operacijas, kurių pats iki galo nesuprantate.

Ką daryti, jei artimasis nori investuoti pagal skelbimą

Ši istorija svarbi ne tik pensininkams, bet ir jų vaikams bei anūkams. Dažnai artimieji apie sukčiavimą sužino per vėlai – kai pinigai jau pervesti, o žmogus gėdijasi prisipažinti.

Todėl verta kalbėtis iš anksto, be kaltinimų ir pašaipų. Vyresniam žmogui galima paprastai susitarti: jei randi investavimo pasiūlymą internete, prieš pervesdamas pinigus paskambink vaikams, anūkams ar žmogui, kuriuo pasitiki. Ne todėl, kad pats nesupranti, o todėl, kad sukčiai šiandien dirba labai profesionaliai.

Labai naudinga turėti paprastą šeimos taisyklę: jokių investicijų, jokių didesnių pervedimų ir jokių „mokesčių“ nepažįstamiems žmonėms be antros nuomonės. Net jei pasiūlymas atrodo skubus. Ypač jei jis atrodo skubus.

Jei pinigai jau pervesti, delsti negalima

Jeigu žmogus suprato, kad galėjo būti apgautas, svarbiausia – nedelsti. Reikia kuo greičiau kreiptis į banką ir policiją. Kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė bent teorinė tikimybė sustabdyti dalį operacijų ar užfiksuoti pėdsakus.

Taip pat svarbu nebendrauti toliau su tais pačiais asmenimis, net jei jie žada „grąžinti pinigus“ po papildomo mokėjimo. Tai dažna antra sukčiavimo banga. Aukai pasakoma, kad pinigai įstrigo, reikia susimokėti dar vieną mokestį, patvirtinti tapatybę ar atlikti paskutinį pavedimą. Taip iš žmogaus išviliojama dar daugiau.

Reikėtų išsaugoti viską: susirašinėjimus, telefono numerius, sąskaitų duomenis, skelbimo nuorodas, pervedimų kopijas. Kuo daugiau informacijos turės pareigūnai, tuo lengviau bus tirti įvykį.

Pinigai, taupyti metų metus, gali dingti per kelias dienas

Klaipėdiečio istorija skaudi tuo, kad kalbama ne apie keliolika eurų. Beveik 10 tūkst. eurų daugeliui pensininkų yra labai didelė suma. Tai gali būti metų metus kauptos santaupos, saugumo rezervas, pinigai sveikatai, būstui, vaikams ar ramesnei senatvei.

Sukčiai tai žino. Jie taikosi ne į vieną pavedimą, o į žmogaus pasitikėjimą. Kol auka tiki, kad investuoja, ji gali pervesti pinigus kelis kartus. Būtent todėl tokios schemos tokios pavojingos.

Ši istorija primena paprastą, bet labai svarbią taisyklę: jei investavimo pasiūlymas atėjo iš socialinio tinklo, žada lengvą pelną ir reikalauja greitų pavedimų, geriausia investicija yra sustoti.

Pinigus uždirbti sunku. Prarasti juos sukčiams galima per kelias minutes.