Rusijos benzino gamyba smuko iki 65 proc. sezoninio poreikio: dronų atakos gilina degalų krizę

Po Ukrainos bepiločių orlaivių atakų prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas benzino gamyba šalyje sumažėjo iki maždaug 65 proc. vasaros sezonu reikalingo kiekio. Tai reiškia, kad Rusijos rinkai šiuo metu gali trūkti daugiau kaip trečdalio kasdien suvartojamo benzino, o kai kuriuose regionuose vairuotojai jau susiduria su eilėmis degalinėse ir tiekimo ribojimais.

Remdamasi pramonės šaltiniais, naujienų agentūra „Reuters“ skaičiuoja, kad benzino gamybos deficitas pasiekė 35 proc., arba maždaug 40–45 tūkst. tonų per dieną. Dar birželį trūkumas buvo vertinamas maždaug 25 proc., todėl per kelias savaites padėtis pastebimai pablogėjo.

Didžiausio vasaros vartojimo laikotarpiu benzino paklausa Rusijoje paprastai siekia nuo 115 iki 120 tūkst. tonų per dieną. Šiltuoju metų laiku daugiau žmonių keliauja automobiliais, intensyvėja krovinių gabenimas ir žemės ūkio darbai, todėl bet koks didesnis gamybos sutrikimas greitai pajuntamas ne tik degalinėse, bet ir visoje šalies ekonomikoje.

Dalis didžiausių gamyklų sustabdė darbą

Rusijos naftos perdirbimo sektorius patiria vis didesnį spaudimą dėl Ukrainos dronų atakų, nukreiptų į strategiškai svarbią energetikos infrastruktūrą. Per išpuolius pažeidžiami ne tik degalų rezervuarai, bet ir sudėtingi technologiniai įrenginiai, kurių remontas gali užtrukti savaites ar net mėnesius.

Pranešama, kad dėl patirtos žalos darbą buvo priverstos sustabdyti arba smarkiai apriboti kelios svarbios naftos perdirbimo gamyklos. Tarp jų minimi dideli įrenginiai Žemutiniame Naugarde ir Omske, taip pat Saratovo naftos perdirbimo gamykla.

Šių įmonių sustabdymas Rusijai ypač skausmingas, nes jos aprūpina degalais ne tik civilinę rinką. Perdirbti naftos produktai reikalingi kariuomenei, transporto sektoriui, žemės ūkiui ir pramonei, todėl kiekvienas didesnis gamybos sutrikimas didina konkurenciją dėl ribotų kuro atsargų.

Net ir atnaujinus gamyklos darbą, gamyba nebūtinai iš karto grįžta į ankstesnį lygį. Kai kurios sistemos turi būti paleidžiamos etapais, o atsarginių dalių ir specializuotos įrangos trūkumas dėl Vakarų sankcijų gali dar labiau apsunkinti remontą.

Rusijos valdžia pripažino problemas degalų rinkoje

Rusijos vicepremjeras Aleksandras Novakas viešai pripažino, kad šalies degalų rinkoje susidarė tiekimo problemų. Pasak jo, kai kuriuose regionuose trūkumas jau lemia eiles degalinėse, o padėtį apsunkina būtinybė remontuoti po Ukrainos atakų pažeistas naftos perdirbimo gamyklas.

Tokie pareiškimai išsiskiria tuo, kad Rusijos valdžia dažnai stengiasi sumenkinti Ukrainos smūgių poveikį ir pabrėžia, jog energetikos sistema veikia įprastai. Vis dėlto ilgėjančios eilės, mažėjančios atsargos ir regionuose įvedami pardavimo ribojimai rodo, kad problemos neapsiriboja pavieniais gedimais.

Degalų stygius ypač skaudžiai paliečia atokesnius regionus, į kuriuos benziną reikia gabenti dideliais atstumais. Jeigu vietos degalinės negauna naujų siuntų laiku, kuro atsargos gali išsekti greičiau, o vairuotojai priversti ieškoti veikiančių degalinių kituose miestuose.

Valdžia gali bandyti stabilizuoti rinką ribodama degalų eksportą, naudodama valstybines atsargas arba įpareigodama gamintojus daugiau produkcijos parduoti šalies viduje. Tačiau tokios priemonės negali visiškai kompensuoti prarastų perdirbimo pajėgumų, jeigu atakos kartojasi, o remonto darbai užsitęsia.

Prarasta iki 40 proc. perdirbimo pajėgumų

„Financial Times“ skelbiamais duomenimis, dėl Ukrainos bepiločių orlaivių atakų Rusijos naftos perdirbimo gamyklos galėjo prarasti nuo 20 iki 40 proc. savo pajėgumų. Tikslus mastas gali skirtis priklausomai nuo laikotarpio ir nuo to, kurios gamyklos tuo metu veikia, tačiau net ir mažesnis įvertinimas reikštų rimtą smūgį vienam svarbiausių šalies ekonomikos sektorių.

Ukraina šiais smūgiais siekia mažinti Rusijos galimybes aprūpinti kariuomenę degalais ir kartu didinti ekonominę karo kainą. Naftos perdirbimo gamyklos yra ypač vertingi taikiniai, nes jų neįmanoma greitai pakeisti paprastais laikinais įrenginiais, o pažeistos technologinės linijos reikalauja brangaus ir sudėtingo remonto.

Rusija tebėra viena didžiausių žalios naftos išgavėjų pasaulyje, tačiau didelės žaliavos atsargos savaime neišsprendžia benzino trūkumo. Kad nafta taptų automobiliams, sunkvežimiams ar karinei technikai tinkamais degalais, ją būtina perdirbti veikiančiose gamyklose.

Todėl paradoksali situacija, kai naftos turtingoje valstybėje ima trūkti benzino, nėra neįmanoma. Jeigu perdirbimo pajėgumai mažėja greičiau, nei juos pavyksta atkurti, šalies viduje gali susidaryti deficitas net ir nemažinant žaliavinės naftos gavybos.

Krizė gali paveikti dešimtis milijonų žmonių

Skaičiuojama, kad kuro tiekimo problemos tiesiogiai ar netiesiogiai gali paveikti apie 50 mln. Rusijos gyventojų, arba maždaug 35 proc. šalies visuomenės. Poveikis neapsiriboja vien vairuotojais, kurie turi ilgiau laukti degalinėse ar mokėti didesnę kainą.

Brangstantys ir sunkiau gaunami degalai didina prekių pristatymo, viešojo transporto, statybų ir žemės ūkio išlaidas. Šios papildomos sąnaudos ilgainiui gali būti perkeltos vartotojams, todėl auga maisto, paslaugų ir kasdienio vartojimo prekių kainos.

Kuro trūkumas taip pat gali priversti įmones keisti darbo grafiką, riboti reisus ar atidėti užsakymus. Regionuose, kuriuose viešasis transportas išvystytas silpnai, automobilis daugeliui žmonių nėra prabangos prekė, todėl benzino stygius gali apsunkinti keliones į darbą, gydymo įstaigas ar mokyklas.

Didėjantis gyventojų nepasitenkinimas Rusijos valdžiai gali tapti ne mažiau svarbia problema nei pats gamybos sumažėjimas. Tol, kol karas buvo jaučiamas daugiausia per valstybės biudžetą ar karių mobilizaciją, dalis visuomenės galėjo nuo jo atsiriboti, tačiau degalų trūkumas kasdienį karo poveikį perkelia tiesiai į degalines ir žmonių pinigines.

Dronų atakų poveikis gali būti ilgalaikis

Pavienės atakos poveikį galima sumažinti perkeliant degalus iš kitų regionų ar laikinai pasitelkiant atsargas, tačiau nuolat pasikartojantys smūgiai verčia Rusiją skirti vis daugiau išteklių gamyklų apsaugai. Naftos perdirbimo kompleksai užima dideles teritorijas, todėl visiškai apsaugoti juos nuo nedideliame aukštyje skrendančių dronų yra sudėtinga.

Net jeigu didžioji dalis bepiločių orlaivių numušama, vienas prasiskverbęs dronas gali pataikyti į pažeidžiamą technologinį mazgą ir ilgam sustabdyti dalį gamybos. Rusijai taip pat tenka rinktis, kuriuos objektus saugoti pirmiausia, nes oro gynybos sistemų reikia ne tik energetikos infrastruktūrai, bet ir karinėms bazėms, miestams bei fronto zonai.

Kuo daugiau išteklių skiriama gamyklų apsaugai ir remontui, tuo mažiau jų lieka kitoms karo reikmėms. Būtent dėl to Ukrainos atakos prieš energetikos infrastruktūrą vertinamos ne tik pagal momentinę fizinę žalą, bet ir pagal ilgalaikį ekonominį bei logistinį spaudimą.