Saudo Arabijoje kyla kilometro aukščio miestas: 59 liftai žmones kels aukščiau nei bet kuriame kitame pastate

Šiandien aukščiausio pasaulio pastato titulą vis dar turi 828 metrų aukščio „Burj Khalifa“ Dubajuje. Tačiau Saudo Arabijoje jau kyla statinys, kuris šį rekordą turėtų pagerinti ne keliolika, o beveik dviem šimtais metrų. Džidoje statomas „Jeddah Tower“ turėtų tapti pirmuoju žmonijos istorijoje dangoraižiu, peržengusiu vieno kilometro aukščio ribą.

Tai nebus vien milžiniška apžvalgos aikštelė ar prabangus viešbutis turistams. Pastate planuojami butai, biurai, paslaugų erdvės ir dešimtys liftų, todėl jo kūrėjai projektą vadina vertikaliu miestu. Jei darbai bus baigti pagal dabartinį planą, bokštas turėtų iškilti iki maždaug 1000 metrų aukščio ir turėti apie 160 aukštų.

Statybos jau pasiekė daugiau kaip 100 aukštų, o bokšto aukštis viršijo 420 metrų. Tai reiškia, kad net neužbaigtas pastatas jau yra aukštesnis už daugelį garsiausių pasaulio dangoraižių. Vis dėlto iki galutinio rezultato dar laukia sudėtingiausia projekto dalis – kuo aukščiau kyla konstrukcija, tuo didesniu iššūkiu tampa vėjas, medžiagų kėlimas, žmonių judėjimas ir pačios konstrukcijos stabilumas.

Aukščiausias pastatas taps ištisu vertikaliu miestu

Džidos bokšte planuojama įrengti maždaug 530 tūkst. kvadratinių metrų naudingojo ploto. Tai prilygsta ne vienam dideliam pastatui, o visam miesto kvartalui, pastatytam į viršų. Čia turėtų atsirasti gyvenamieji apartamentai, biurai, viešbučio ir paslaugų patalpos, todėl pastatas turėtų būti naudojamas ne tik turistų, bet ir nuolatinių gyventojų bei darbuotojų.

Vienas svarbiausių projekto elementų – 59 liftų sistema. Tokiame aukštyje paprastas liftas, kylantis nuo pirmojo iki paskutinio aukšto, būtų nepraktiškas. Žmonių srautai turės būti skirstomi į skirtingas zonas, o dalis liftų veiks kaip greitosios jungtys tarp pagrindinių bokšto aukštų.

Dar vienas rekordas numatytas daugiau nei 640 metrų aukštyje. Ten turėtų būti įrengta aukščiausia pasaulyje apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsivertų Džidos miestas ir Raudonoji jūra. Ji būtų gerokai aukščiau nei daugelio keleivinių lėktuvų skrydžio aukštis kylant ar leidžiantis.

Pastato forma taip pat nėra pasirinkta vien dėl išvaizdos. Į viršų siaurėjanti konstrukcija turėtų sumažinti vėjo apkrovas, kurios kilometro aukštyje tampa vienu didžiausių pavojų. Aukštas pastatas negali būti visiškai nejudantis – pučiant stipriam vėjui jo viršutinė dalis šiek tiek svyruoja. Projektuotojų užduotis yra užtikrinti, kad šis judėjimas būtų saugus konstrukcijai ir nepastebimas pastato viduje esantiems žmonėms.

Statybos prasidėjo dar 2013 metais

Džidos bokšto istorija nėra tiesi sėkmės istorija. Statybos prasidėjo 2013 metais, tačiau vėliau darbai ne kartą buvo sustabdyti. Ilgą laiką nebaigta betoninė konstrukcija stovėjo virš miesto, o vis dažniau kilo klausimas, ar ambicingas projektas apskritai kada nors bus užbaigtas.

Lūžis įvyko 2025 metais, kai statybos buvo atnaujintos visu pajėgumu. Nuo tada bokštas vėl pradėjo sparčiai augti. Pasiekus 100-ąjį aukštą, projektas peržengė ne tik simbolinę, bet ir technologiškai svarbią ribą. Naujausiais skelbiamais duomenimis, jau pastatytas 106-asis aukštas, o bendras aukštis siekia maždaug 426 metrus.

Jei darbai ir toliau vyks tokiu tempu, bokštas netrukus turėtų pasiekti pusės kilometro aukštį. Tačiau numatoma 2028 metų statybų pabaiga kol kas tebėra planas, o ne garantuota data. Tokios apimties projektuose vėlavimus gali lemti ne tik finansavimas, bet ir sudėtingos medžiagų tiekimo grandinės, techniniai sprendimai bei saugumo reikalavimai.

Kuo aukščiau kyla statybininkai, tuo ilgiau užtrunka net įprastos užduotys. Betoną, plieną, stiklo plokštes ir kitą įrangą reikia pakelti į šimtų metrų aukštį. Įprastame pastate tai būtų kelių minučių klausimas, o kilometro aukščio konstrukcijoje visa logistika tampa atskiru projektu.

Pastatą projektuoja „Burj Khalifa“ architektas

Džidos bokštą projektuoja architektūros bendrovė „Adrian Smith + Gordon Gill Architecture“. Vienas jos įkūrėjų Adrianas Smithas gerai žino, ką reiškia kurti pasaulio aukščio rekordą – jis buvo ir dabartinio rekordininko „Burj Khalifa“ pagrindinis architektas.

Tačiau Džidos projektas nėra tiesiog aukštesnė Dubajaus bokšto kopija. Saudo Arabijos klimatas ir vietos sąlygos pareikalavo atskirų sprendimų. Pastato fasadas projektuojamas taip, kad sumažintų kaitrą ir saulės spindulių poveikį, o oro kondicionavimo sistemos turės aptarnauti milžinišką uždarų patalpų plotą.

Energiją taupantis fasadas itin svarbus regione, kuriame vasarą temperatūra gali būti labai aukšta. Jeigu visas pastatas būtų apgaubtas paprastu stiklu, vidaus patalpoms vėsinti reikėtų milžiniško energijos kiekio. Todėl langų forma, fasado kampai ir naudojamos medžiagos turi padėti sumažinti tiesioginį saulės kaitinimą.

Sudėtingas ir vandens tiekimas. Vandens negalima tiesiog vienu vamzdžiu pumpuoti į kilometro aukštį, nes slėgis apatinėje pastato dalyje taptų pavojingas. Sistema turės būti suskirstyta į atskiras zonas su rezervuarais ir siurbliais skirtinguose aukštuose. Panašiai turės veikti ir priešgaisrinė apsauga, avariniai energijos šaltiniai bei žmonių evakuacijos sistemos.

Rekordas turi pakeisti ne tik miesto panoramą

Džidos bokštas yra vienas ryškiausių Saudo Arabijos bandymų mažinti ekonomikos priklausomybę nuo naftos. Šalis daug investuoja į turizmą, nekilnojamąjį turtą, technologijas ir didžiulius infrastruktūros projektus, kurie turėtų pritraukti užsienio investuotojų bei lankytojų.

Bokštas planuojamas kaip platesnio Džidos miesto rajono centras. Tikimasi, kad aplink jį atsiras gyvenamųjų namų, viešbučių, prekybos ir verslo erdvių. Todėl pastato reikšmė vertinama ne vien pagal jo aukštį – jis turėtų tapti ekonominės plėtros ir naujo miesto rajono simboliu.

Projekto kūrėjai kalba ir apie dar tolimesnę ateitį. Jų teigimu, didmiesčiai vis labiau plėsis ne tik horizontaliai, bet ir vertikaliai. Atsirandant dronams ir kuriant skraidančius taksi, aukšti pastatai ateityje galėtų tapti savotiškais oro transporto mazgais, kuriuose dalis judėjimo vyktų nebe gatvių lygyje.

Kol kas tai skamba futuristiškai, tačiau ir kilometro aukščio pastatas dar prieš kelis dešimtmečius būtų atrodęs sunkiai įsivaizduojamas. Džidos bokštas parodys, ar žmonija jau pasirengusi kurti tikrus vertikalius miestus, ar rekordas liks brangiu ir sudėtingu architektūros eksperimentu.

Jeigu statybos bus baigtos, „Burj Khalifa“ po beveik dviejų dešimtmečių praras aukščiausio pasaulio pastato titulą. Tačiau svarbiausias Džidos bokšto rekordas bus ne vien skaičius prie jo aukščio. Pirmą kartą žmonės kasdien gyvens, dirbs ir ilsėsis statinyje, kurio viršūnę nuo žemės skirs daugiau nei kilometras.