Skandalas „Booking“ platformoje. Italijoje plinta ciniška apartamentų sukčių schema

Atostogų planas daugeliui atrodo paprastas: susirandi apartamentus, patikrini nuotraukas, perskaitai kelis atsiliepimus, sumoki avansą ir ramiai lauki kelionės. Tačiau Italijoje nuskambėjusios istorijos rodo, kad net iš pirmo žvilgsnio tvarkingai atrodantis apgyvendinimo pasiūlymas gali būti visiška fikcija.

Nukentėję keliautojai pasakoja, kad rezervavo apartamentus ar net viešbutį per žinomą apgyvendinimo paieškos sistemą arba specialiai sukurtas svetaines, sumokėjo išankstinius mokėjimus, o atvykę į nurodytą adresą rado ne poilsio vietą, o tuščią pažadą. Kai kurie, paskambinę nurodytu kontaktiniu numeriu, išgirdo ne atsiprašymą, o atvirą patyčią: „Galite skųstis kam norite, jūsų pinigai jau Lietuvoje.“

Tai ir yra baisiausia šios istorijos dalis. Sukčiai ne tik apgavo žmones, bet, pasak nukentėjusiųjų, dar ir demonstratyviai leido suprasti, kad aukos jiems tėra eilinis sandoris.

Neegzistuojantis viešbutis su nuotraukomis, svetaine ir „atsiliepimais“

Viena labiausiai šokiruojančių istorijų siejama su tariamu „Residence Ferrino“ objektu Milano Marittima kurorte. Žmonės rado patrauklų apgyvendinimo pasiūlymą, matė nuotraukas, aprašymą, kontaktus, o dėl didesnio patikimumo esą buvo sukurta net atskira interneto svetainė.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė įtikinamai: gražūs vaizdai, pajūrio aplinka, viešbučio tipo aprašymas, kontaktinis numeris. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad problema slypi pačioje esmėje – tokio viešbučio ten tiesiog nebuvo.

Viena iš nukentėjusių moterų, susidomėjusi pasiūlymu, paskambino nurodytu numeriu. Jai atsiliepė moteris, prisistačiusi viešbučio administratore. Pokalbis esą skambėjo įprastai: buvo patvirtinta rezervacija, paaiškintos sąlygos, paprašyta sumokėti avansą. Kai klientė pasiūlė mokėti per „PayPal“, atsakymas buvo neigiamas. Vietoj to nurodyta atlikti mokėjimą per „Postepay Evolution“.

Tai jau turėjo būti rimtas pavojaus signalas. Tačiau kai žmogus mato skelbimą, nuotraukas, svetainę ir kalba su „administratore“, įtarimai dažnai prislopinami. Sukčiai būtent tuo ir naudojasi – jie kuria ne vieną melagingą detalę, o visą patikimumo iliuziją.

„Jūs jau trisdešimta, kurią apgavau šią savaitę“

Įtarimai moteriai kilo tik tada, kai internete pasirodė komentarų, kad jokio tokio viešbučio apskritai nėra. Ji vėl paskambino tuo pačiu numeriu, bet šį kartą esą atsiliepė vyras.

Atsakymas buvo pribloškiantis: „Jūs jau trisdešimta, kurią apgavau šią savaitę. Ačiū už dovaną.“ Po šių žodžių ragelis buvo padėtas.

Pasak nukentėjusiųjų, panašių skambučių buvo ne vienas. Žmonės, bandę pasitikslinti dėl rezervacijos, išgirsdavo, kad yra jau dvidešimti ar trisdešimti per savaitę, kad jokio viešbučio nėra ir nebus, o skųstis jie gali kam panorėję.

Skelbiama, kad aukų skaičius gali viršyti šimtą. Kai kurie nukentėjusieji kreipėsi į policiją, o pareigūnai, pasak jų, nurodė, jog schema jau žinoma. Minima, kad įtarimai gali kristi mamai ir sūnui, tačiau kol nėra galutinių teisinių sprendimų, tokias detales būtina vertinti atsargiai.

Aišku viena: žmonės liko be pinigų, be apgyvendinimo ir su sugadintomis atostogomis.

Antroji schema: 90 šeimų atvyko prie neegzistuojančių apartamentų

Kita istorija pasiekė Cesenatico kurortą Emilijos-Romanijos regione. Čia net apie 90 šeimų iš Italijos ir užsienio esą liko be žadėtų apartamentų. Pavadinimai skambėjo įprastai – „Residence Angelini“, „Residence da Andrea“. Tačiau patys objektai, kaip teigiama, egzistavo tik internete.

Žmonės rezervavo poilsį, mokėjo avansus, planavo keliones, o atvykę nurodytu adresu rado visai ne apartamentus. Vienu atveju nurodytoje vietoje buvo draudimo kompanija. Jokių atostogų būstų, jokių registratūrų, jokių raktų ir jokio žmogaus, kuris galėtų paaiškinti, kur dingo pinigai.

Dar ciniškesnė detalė – sukčiai esą nukreipė telefono numerį į realų viešbutį Cattolica miestelyje. Ten dirbęs administratorius pradėjo sulaukti dešimčių skambučių iš žmonių, bandžiusių patvirtinti jau apmokėtas rezervacijas. Kitaip tariant, sukčiai pasinaudojo realaus verslo reputacija tam, kad dar ilgiau palaikytų apgaulės įspūdį.

Booking.com / daily_creativity / Shutterstock.com

Kodėl tokios schemos tokios pavojingos lietuvių šeimoms

Lietuviams Italija yra viena patraukliausių vasaros krypčių: jūra, vaikams tinkami kurortai, apartamentai su virtuve, galimybė keliauti automobiliu ar skristi pigesniais reisais. Daug šeimų atostogas planuoja taupiai, todėl ieško geros kainos, rezervuoja iš anksto, renkasi būstus ne pačiuose brangiausiuose viešbučiuose.

Būtent tokie keliautojai sukčiams yra patogus taikinys. Šeima nori normalaus buto kelioms naktims, geros vietos, virtuvės, kelių lovų, netoli paplūdimio. Jei pasiūlymas atrodo geras, bet dar ne absurdiškai neįmanomas, jis kelia mažiau įtarimų.

Problema ta, kad netikri skelbimai gali atrodyti labai profesionaliai. Sukčiai gali naudoti realias paplūdimių, pastatų ar miesto nuotraukas, sukurti atskirą interneto puslapį, nusipirkti netikrų atsiliepimų, bendrauti mandagiai, siųsti sąskaitą ir sukurti įspūdį, kad viskas teisėta.

Tikroji apgaulė dažnai išryškėja tada, kai jau per vėlu: pinigai sumokėti, vaikai automobilyje ar oro uoste, lagaminai sukrauti, o nurodytu adresu nėra kur apsistoti.

Didžiausias pavojaus ženklas – prašymas mokėti ne per saugią sistemą

Vienas svarbiausių signalų tokiose istorijose yra mokėjimo būdas. Jei apgyvendinimo objektas prašo mokėti ne per oficialią rezervavimo platformą, ne kortele su pirkėjo apsauga, o per mažiau įprastas sistemas, pavedimus ar išankstinius pervedimus į privačias sąskaitas, reikėtų sustoti.

Sukčiai dažnai aiškina, kad „taip pigiau“, „taip greičiau“, „platforma stringa“, „liko paskutinis kambarys“, „reikia skubiai patvirtinti“. Visa tai sukurta tam, kad žmogus mažiau galvotų ir greičiau sumokėtų.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti situacijas, kai siūloma bendrauti per „WhatsApp“, o ne oficialioje platformos žinučių sistemoje. Vien pats bendravimas telefonu nėra nusikaltimas, bet jei visa rezervacija, mokėjimai ir sąlygos staiga perkeliami už platformos ribų, rizika išauga labai stipriai.

Kaip pasitikrinti, ar apartamentai tikri

Prieš mokant avansą verta skirti dešimt papildomų minučių. Pirmiausia patikrinkite adresą „Google Maps“ ir „Street View“. Jei nurodytoje vietoje matote biurus, parduotuvę, draudimo įmonę ar visai kitą pastatą, tai rimtas signalas.

Antra, paieškokite objekto pavadinimo atskirai internete. Ne tik rezervavimo platformoje, bet ir „Google“, socialiniuose tinkluose, žemėlapiuose. Realūs apartamentai dažnai turi daugiau skaitmeninių pėdsakų: senesnių atsiliepimų, nuotraukų, įrašų, savininko informacijos, registracijos duomenų.

Trečia, pažiūrėkite į atsiliepimų laiką. Jei visi komentarai atsirado neseniai, yra panašaus stiliaus, per daug bendri ar nenatūraliai giria objektą, reikėtų būti atsargiems.

Ketvirta, venkite spaudimo. Jeigu „administratorius“ labai skubina mokėti, neatsako į konkrečius klausimus, vengia vaizdo skambučio, neleidžia apmokėti saugesniu būdu arba pateikia painius paaiškinimus, geriau prarasti „gerą pasiūlymą“, nei visą atostogų biudžetą.

Pigus pasiūlymas gali kainuoti visą kelionę

Šios istorijos baugina ne tik dėl pavogtų pinigų. Jos parodo, kaip toli pažengė sukčiai. Jiems nebeužtenka paprasto netikro skelbimo. Jie kuria svetaines, imituoja administraciją, nukreipia telefono numerius, naudoja realių vietų nuotraukas ir drąsiai tyčiojasi iš apgautų žmonių.

Lietuvių šeimoms, planuojančioms atostogas Italijoje ar bet kurioje kitoje šalyje, verta įsiminti vieną taisyklę: rezervacijos patvirtinimas gražiame puslapyje dar nėra garantija, kad toks būstas egzistuoja.

Saugiausia mokėti tik per patikimas sistemas, neperkelti bendravimo ir mokėjimų į neaiškius kanalus, tikrinti adresus, skaityti atsiliepimus ir nepasiduoti skubai. Nes sukčių tikslas labai paprastas – kad žmogus patikėtų greičiau, nei spės pagalvoti.

O jei nurodytu adresu vietoj apartamentų jūsų laukia draudimo bendrovė ar užrakintos durys, tuomet pigus pasiūlymas jau būna virtęs labai brangia pamoka.