„Telia“ vėl atleidžia darbuotojus: per metus – jau antra banga, nors pelnas auga. Ar pokyčius pajus ir klientai?

Vienas žmogus skundžiasi, kad prisiskambinti klientų aptarnavimo specialistui prireikė 20 minučių. Kitas stebisi, jog socialiniuose tinkluose bendrovė ieško naujų darbuotojų, nors tuo pat metu skelbia apie atleidimus. Trečias svarsto, ar sumažinus darbuotojų skaičių likusiems neteks dirbti už du, o klientams – ilgiau laukti pagalbos. Tokios reakcijos internete pasipylė po naujienos, kad „Telia Lietuva“ rengiasi dar kartą mažinti savo komandą.

Spalio 12 dieną telekomunikacijų bendrovė paskelbė, kad nuo gruodžio planuoja atleisti iki 85 darbuotojų. Pokyčiai palies skirtingus padalinius, tačiau kartu bus sukuriama 12 naujų darbo vietų. Į jas pirmiausia galės pretenduoti dabartiniai darbuotojai, todėl galutinis atleidimų skaičius dar gali keistis.

Tai jau antras toks pranešimas šiemet. Sausį „Telia Lietuva“ paskelbė apie 59 darbuotojų atleidimą, pertvarkant technologijų ir skaitmeninės transformacijos padalinį. Taigi per du šių metų etapus bendrovė paskelbė apie iš viso iki 144 darbo vietų paliesiančius atleidimo planus.

Tačiau įdomiausia šios istorijos dalis – ne vien darbuotojų skaičius. Bendrovės finansiniai rezultatai gerėja, pajamos auga, o pelnas skaičiuojamas dešimtimis milijonų eurų. Todėl natūraliai kyla klausimas: kodėl sėkmingai dirbanti įmonė mažina darbuotojų skaičių ir ką tai reiškia žmonėms, kurie kas mėnesį moka už jos paslaugas?

Pelnas auga, tačiau darbuotojų mažėja: skaičiai kelia klausimų

„Telia Lietuva“ šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 51,3 mln. eurų grynojo pelno. Tai 14,7 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Bendrovės pajamos augo 7,2 proc. ir pasiekė 259,1 mln. eurų.

Negana to, šiemet akcininkams buvo išmokėti dividendai už 2025 metus. Kitaip tariant, kalbame ne apie nuostolingą įmonę, kuriai darbuotojų atleidimas būtų vienintelis būdas išvengti finansinės krizės.

Vis dėlto didelis pelnas nereiškia, kad įmonė negali keisti savo veiklos organizavimo. Bendrovės dažnai mažina išlaidas ne tada, kai jau patiria nuostolių, o siekdamos išlaikyti arba padidinti pelningumą ateityje.

Būtent tokį argumentą pateikia ir „Telia“. Bendrovės vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters teigia, kad Lietuvoje įmonė dirba sėkmingai, tačiau gali paprasčiau organizuoti darbą, aiškiau paskirstyti komandų atsakomybes ir efektyviau naudoti išteklius.

Pokyčiai vyksta ne tik Lietuvoje. Visos „Telia Company“ grupės mastu Šiaurės ir Baltijos šalyse planuojama panaikinti apie 900 darbo vietų. Grupė siekia sumažinti sąnaudas, supaprastinti valdymą ir daugiau sprendimų perduoti atskiroms šalims.

Tačiau darbuotojui tokie paaiškinimai nebūtinai suteikia ramybės. Įmonė gali skelbti rekordinius rezultatus, bet konkretus žmogus vis tiek netekti darbo dėl pasikeitusios organizacinės struktūros.

Ir tai nėra tas pats, kas atleidimas dėl prastų darbo rezultatų. Sausį bendrovė netgi pabrėžė, kad tuometinis darbuotojų mažinimas nebuvo susijęs su jų kompetencija ar darbo kokybe.

Internete – pyktis ir ironija: ar likusiems teks dirbti už du?

Po naujienos paskelbimo socialiniuose tinkluose netrūko ir kandžių komentarų. Vieni žmonės juokavo, kad dabar likusiems darbuotojams teks dar labiau stengtis, kad sukurtų daugiau vertės akcininkams. Kiti prisiminė savo patirtį bendraujant su klientų aptarnavimo specialistais.

Vienas komentatorius pasakojo tą pačią dieną laukęs apie 20 minučių, kol prisiskambino bendrovei. Kitas stebėjosi matęs „Telia“ darbo pasiūlymų, o netrukus perskaitęs pranešimą apie naujus atleidimus.

Tiesa, pavienis pasakojimas apie laukimo laiką neįrodo, kad bendrovės aptarnavimas blogėja. Taip pat nėra jokio prieštaravimo, jei įmonė vienas pareigybes panaikina, o kitoms ieško specialistų. Restruktūrizuojant veiklą būtent taip dažnai ir nutinka.

Tačiau žmonių reakcijos atskleidžia platesnę problemą. Kiekvieną kartą, kai didelė paslaugų bendrovė mažina darbuotojų skaičių, klientai pradeda svarstyti, ar tai nepaveiks jų aptarnavimo.

Jeigu mažinamos administracinės ar dubliuojamos funkcijos, klientai pokyčių gali visai nepajusti. Tačiau jei darbuotojų sumažėja ten, kur jie tiesiogiai sprendžia techninius gedimus, konsultuoja ar aptarnauja užsakymus, darbo krūvio perskirstymas tampa gerokai jautresniu klausimu.

Kol kas „Telia“ nėra paskelbusi išsamaus sąrašo, kokios konkrečios pareigybės bus panaikintos per naujausią pertvarką. Todėl būtų per anksti teigti, kad dėl šių atleidimų ilgės skambučių laukimo laikas ar lėčiau bus šalinami interneto gedimai.

Vis dėlto klausimas, kaip bus užtikrinama paslaugų kokybė su mažesniu darbuotojų skaičiumi, lieka aktualus.

Ką turi žinoti „Telia“ klientai: sutartys, kainos ir teisė reikalauti kokybiškų paslaugų

Jeigu naudojatės „Telia“ internetu, televizija ar mobiliuoju ryšiu, vien pranešimas apie darbuotojų atleidimus nėra priežastis skubėti nutraukti sutartį. Bendrovės reorganizacija savaime nereiškia, kad keičiasi jūsų planas, paslaugų kaina ar sutartos sąlygos.

Tačiau šiuo laikotarpiu verta prisiminti savo, kaip vartotojo, teises.

Pirmiausia pravartu pasitikrinti galiojančią sutartį ir paskutines sąskaitas. Jeigu operatorius ateityje nuspręstų vienašališkai didinti kainą arba keisti kitas sutarties sąlygas jūsų nenaudai, jis turėtų laikytis teisės aktuose nustatytos informavimo tvarkos. Apie tokius pakeitimus paprastai privaloma pranešti bent prieš mėnesį.

Kai pakeitimai suteikia teisę atsisakyti sutarties, vartotojui turi būti aiškiai nurodyta galimybė ją nutraukti be papildomų išlaidų. Pagal Ryšių reguliavimo tarnybos skelbiamą tvarką tokia galimybė turi būti suteikiama ne trumpiau kaip tris mėnesius nuo tinkamo pranešimo gavimo, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.

Ne mažiau svarbi paslaugų kokybė. Jeigu namuose nuolat dingsta internetas, nepavyksta pasiekti sutartyje numatytos paslaugų kokybės ar gedimai ilgai nešalinami, verta neapsiriboti pokalbiu telefonu.

Geriau pateikti oficialų kreipimąsi, aprašyti problemą ir išsaugoti registracijos numerį. Jei internetas veikia nestabiliai, naudinga užfiksuoti, kada atsiranda sutrikimai, kiek jie trunka ir kokiomis aplinkybėmis kartojasi.

Jeigu operatoriui nepavyksta išspręsti problemos, dėl elektroninių ryšių paslaugų ginčo galima kreiptis į Ryšių reguliavimo tarnybą. Ji nagrinėja vartotojų ir ryšio paslaugų teikėjų nesutarimus.

Dar vienas praktiškas patarimas – periodiškai peržiūrėti savo mokėjimo planą. Net jeigu bendrovė nieko nekeičia, verta pasitikrinti, ar užsisakytas paslaugas iš tikrųjų naudojate. Kartais žmonės ilgus metus moka už papildomas funkcijas ar didesnius duomenų kiekius, kurių jiems nebereikia.

Jei gaunate įspėjimą apie atleidimą – neskubėkite nieko pasirašyti

Didžiausią tiesioginį poveikį naujasis sprendimas turės darbuotojams. „Telia Lietuva“ jau pradėjo konsultacijas su profesinėmis sąjungomis ir nurodo, kad atleidžiamiems žmonėms bus mokamos Darbo kodekse numatytos išeitinės išmokos.

Taip pat bendrovė žada papildomas išmokas tiems, kurie įmonėje dirbo ilgiau nei dešimt metų, ir dalį šių metų premijos, apskaičiuotą pagal darbuotojo rezultatus bei išdirbtą laiką.

Tačiau kiekvienam darbuotojui svarbu žinoti, kokiu teisiniu pagrindu nutraukiama darbo sutartis. Nuo to priklauso įspėjimo terminai, išmokos ir kitos garantijos.

Jeigu darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, paprastai priklauso dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka. Jei darbo santykiai truko trumpiau nei vienus metus, numatyta pusės vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka. Atskiroms darbuotojų grupėms galioja papildomos apsaugos ir ilgesni įspėjimo terminai.

Be to, žmonės, kurie pas tą patį darbdavį nepertraukiamai išdirbo bent penkerius metus, tam tikromis sąlygomis gali pretenduoti į papildomą ilgalaikio darbo išmoką iš „Sodros“.

Todėl gavus pasiūlymą išeiti savo noru arba nutraukti sutartį šalių susitarimu, nereikėtų skubėti pasirašyti. Tokie darbo santykių nutraukimo pagrindai turi skirtingas teisines pasekmes, o darbuotojui priklausančios garantijos gali skirtis.

Verta paprašyti visų dokumentų raštu, pasitikrinti darbo sutartį, kolektyvinės sutarties nuostatas ir pasikonsultuoti su profesine sąjunga arba Valstybine darbo inspekcija.

Jeigu kyla įtarimų, kad atleidimas neteisėtas, svarbu nedelsti. Dėl galimai neteisėto atleidimo į darbo ginčų komisiją paprastai reikia kreiptis per vieną mėnesį nuo tada, kai darbuotojas sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą.

Netekus darbo taip pat verta užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir pasitikrinti teisę gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką.

„Telia“ atvejis parodo situaciją, kuri šiandien vis dažniau kelia diskusijų darbo rinkoje. Įmonės gali didinti pajamas ir pelną, investuoti į technologijas, automatizuoti procesus, tačiau tuo pat metu mažinti darbuotojų skaičių.

Verslo požiūriu tai gali būti efektyvumo didinimas. Darbuotojui – prarasta darbo vieta, o klientui kyla klausimas, ar mažesnė komanda sugebės išlaikyti tą pačią paslaugų kokybę.

Šiuo metu nėra pagrindo teigti, kad dėl atleidimų „Telia“ klientams brangs paslaugos ar suprastės jų kokybė. Tačiau būtent tai bus vienas svarbiausių dalykų, į kuriuos verta atkreipti dėmesį artimiausiais mėnesiais. Nes kai bendrovė kalba apie didesnį efektyvumą, vartotojams svarbiausia ne tai, kiek įmonė sutaupys, o ar už savo mokamus pinigus jie ir toliau gaus kokybiškas paslaugas.