Vaidas gavo 600 eurų sąskaitą už prekę, kurios niekada nepirko – tada prisiminė vieną nereikšmingą skambutį prieš savaitę
Vaidas tą laišką iš pradžių palaikė reklama. Grįžęs po darbo iš pašto dėžutės pasiėmė kelis vokus, padėjo juos ant virtuvės stalo ir tik vakare pradėjo peržiūrinėti. Viename buvo nurodyta suma, kuri iškart patraukė jo dėmesį – beveik 600 eurų.
Dokumente buvo informacija apie įsigytą išmanųjį telefoną ir mokėjimą dalimis. Vaidas perskaitė vieną kartą, tada dar kartą. Prekės pavadinimo jis nežinojo, parduotuvėje nebuvo lankęsis, o naujo telefono net neplanavo pirkti.
Pirmoji mintis buvo paprasta: kažkas suklydo.
Tačiau paskambinus sąskaitoje nurodytu oficialiu įmonės numeriu paaiškėjo, kad klaida ne tokia jau nekalta – pirkimas buvo įformintas jo vardu.
Tada Vaidas prisiminė skambutį, kurio sulaukė prieš savaitę ir kurį beveik iš karto pamiršo…
Skambinęs vyras žinojo pakankamai daug, kad neatrodytų įtartinas
Tai nutiko paprastą darbo dieną. Vaidas važiavo automobiliu, kai paskambino nežinomas numeris. Atsiliepęs išgirdo vyrą, prisistačiusį ryšio paslaugų bendrovės darbuotoju.
Pokalbis iš pradžių buvo visiškai įprastas. Skambintojas pasakė, kad Vaido sutartis artėja prie tam tikro atnaujinimo laikotarpio ir todėl reikia patikslinti kelis duomenis.
Keisčiausia buvo tai, kad vyras jau žinojo Vaido vardą, pavardę ir net paslaugų tiekėją, kuriuo jis naudojosi.
„Dėl to man ir nekilo mintis, kad čia gali būti kažkas negerai“, – vėliau prisiminė Vaidas.
Skambintojas neskubino ir nekalbėjo apie pinigus. Netgi pasiūlė, kaip sakė, palankesnį planą, tačiau Vaidas atsakė, kad šiuo metu nieko keisti nenori.
Tada vyras pasakė, jog reikia tik „užbaigti patvirtinimą“.
Į Vaido telefoną atėjo žinutė su kodu. Vaidas jį padiktavo. Pokalbis truko gal penkias minutes.
Baigęs kalbėti jis daugiau apie tai nebegalvojo.
Sąskaitoje buvo jo vardas ir adresas
Po savaitės, laikydamas beveik 600 eurų sąskaitą, Vaidas pirmą kartą susiejo du įvykius…
Paskambinus sąskaitoje nurodytu numeriu įmonės darbuotoja telefonu patvirtino, kad jo vardu buvo sudarytas pirkimo išsimokėtinai sandoris. Vaidas pradėjo aiškinti, kad nieko nepirko, o tada darbuotoja paklausė, ar pastaruoju metu kas nors telefonu prašė patvirtinti jo tapatybę arba pasakyti gautą kodą.
Vaidas nutilo.
Jam iš karto prieš akis iškilo tas skambutis.
„Mane iškart išpylė šaltas prakaitas. Supratau, kad pats pasakiau tą kodą“, – prisiminė jis.
Vaidas iš pradžių net pyko ant įmonės. Kaip galima jo vardu parduoti brangų daiktą žmogui, kuris galbūt net nėra jis?
Tačiau tada pradėjo aiškėti, kad sukčiai buvo panaudoję ne vieną jo duomenų fragmentą. Tikėtina, kad dalį informacijos turėjo dar iki skambučio, o pokalbio metu gautas patvirtinimas leido užbaigti veiksmus, kurių Vaidas pats nesuprato patvirtinantis.

Labiausiai jį erzino tai, kad skambutis neatrodė pavojingas
Vaidas visada manė esantis atsargus žmogus. Jis nespausdavo keistų nuorodų, niekam nesakydavo banko kortelės PIN kodo ir nepatikėdavo laiškais apie netikėtai laimėtus milijonus.
Todėl ši istorija jį ypač suerzino.
„Jeigu būtų pasakę: pervesk pinigų arba duok banko slaptažodį, būčiau iškart padėjęs ragelį. Bet čia buvo paprastas pokalbis apie sutartį“, – sakė jis.
Būtent todėl skambutis ir nesukėlė įtarimo.
Skambinęs žmogus nekalbėjo agresyviai, negrasino ir netvirtino, kad reikia kažką padaryti „per tris minutes“. Priešingai – elgėsi ramiai ir profesionaliai.
Vaidas suprato, kad jo klaida buvo ne tai, kad jis nežinojo visų sukčiavimo schemų. Problema buvo paprastesnė: jis patikėjo žmogumi vien todėl, kad šis žinojo kelis teisingus faktus.
Viena žinutė telefone dabar atrodė visai kitaip
Vaidas surado prieš savaitę gautą SMS žinutę.
Tą dieną jis ją perskaitė paskubomis. Matė kodą, išgirdo žmogaus telefone paaiškinimą ir padiktavo skaičius.
Dabar perskaitęs žinutę ramiai pastebėjo tai, ko tada nepastebėjo – joje buvo įspėjimas kodo niekam neatskleisti.
Šita vieta jam buvo skaudžiausia.
„Jeigu būčiau skaitęs iki galo, turbūt nieko nebūtų nutikę“, – svarstė jis.
Tačiau po fakto viskas visada atrodo aiškiau.
Vaidas kreipėsi į įmonę, pateikė informaciją, kad pirkimo neatliko, ir pranešė apie įvykį policijai. Teko rašyti paaiškinimus, siųsti dokumentus ir ne kartą kalbėtis telefonu. Sąskaita nedingo tą pačią dieną, tačiau buvo pradėtas ginčo nagrinėjimas.
Tik tada jis suprato, kad tikroji tokios istorijos kaina gali būti ne vien pinigai. Dar yra sugaištas laikas, sugadinti nervai ir nuolatinė abejonė, kur dar galėjo būti panaudoti tavo duomenys.
Po šios istorijos jis turi vieną naują taisyklę
Dabar Vaidas su nežinomais skambintojais kalbasi visai kitaip. Jeigu žmogus prisistato banko, ryšio operatoriaus, parduotuvės ar kitos įmonės darbuotoju ir prašo ką nors patvirtinti, Vaidas pokalbį baigia. Tada pats susiranda oficialų įmonės numerį ir perskambina.
Iš pradžių jam tai atrodė perdėtas atsargumas – dabar nebeatrodo.
Jis apie savo istoriją papasakojo ir tėvams, ir kolegoms. Vienas jų prisipažino, kad prieš kelis mėnesius buvo gavęs labai panašų skambutį, tik laiku suabejojo.
Tai Vaidą nustebino. Jis suprato, kad tokiose situacijose žmogų dažnai apgauna ne neįtikėtina istorija, o priešingai – labai kasdieniškai skambantis pokalbis.
600 eurų sąskaita privertė prisiminti penkias minutes, kurioms jis nesuteikė jokios reikšmės
Vaidas dar nežinojo, kiek laiko užtruks galutinai išspręsti situaciją. Tačiau vieną dalyką jau buvo išmokęs – pavojingas skambutis nebūtinai skamba pavojingai. Kartais kitame laido gale nėra nei grasinimų, nei skubos, nei akivaizdžiai absurdiškų pažadų. Gali būti tik mandagus balsas, keli teisingi asmeniniai duomenys ir prašymas padiktuoti šešis skaičius iš ką tik gautos žinutės.
Vaidas beveik 600 eurų kainavusią problemą susiejo su pokalbiu, kurį prieš savaitę laikė visiškai nereikšmingu. Dabar jis sako vieną dalyką prisiminsiantis ilgai: jeigu skambina nepažįstamas žmogus, tikrasis klausimas turėtų būti ne „ar jis skamba patikimai?“, o „ar aš pats galiu patikrinti, kas iš tiesų man skambina?“
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


