Nuomininkams leidau laikyti šunį, nors sutartyje to nebuvo. Po metų grindų keitimas kainavo 2 300 eurų

Sugadintos grindys
Sugadintos grindys Nuotrauka: OpenAI

Butą nuomoju jau šeštus metus. Nesu iš tų savininkų, kurie kas mėnesį važiuoja tikrinti, ar ant stalo nepaliktas puodelis, ir fotografuoja kiekvieną įbrėžimą. Jeigu nuoma sumokama laiku, kaimynai nesiskundžia, o žmogus normaliai bendrauja, į butą be reikalo nelendu.

Prieš pusantrų metų išnuomojau dviejų kambarių butą jaunai porai. Abu dirbantys, ramūs, tvarkingai apsirengę. Per apžiūrą jokių keistų klausimų nekilo. Paklausė apie šildymą, parkavimą, internetą ir ar galima perstumti svetainėje stovinčią komodą. Apie gyvūnus neužsiminė.

Sutartyje turėjau standartinį punktą, kad be mano raštiško sutikimo bute negalima laikyti gyvūnų. Ne todėl, kad nemėgčiau šunų. Pats vaikystėje augau su šunimi. Tiesiog prieš tai buvę nuomininkai laikė katę ir išsikraustydami paliko subraižytą sofos kampą. Tada žalą sutvarkiau už savo pinigus ir nusprendžiau, kad kitą kartą viską aptarsiu iš anksto.

Po dviejų mėnesių gavau žinutę

Praėjus maždaug dviem mėnesiams po sutarties pasirašymo, vieną vakarą parašė nuomininkė.

„Turim vieną prašymą. Mano sesuo išvažiuoja gyventi į užsienį ir neturi kam palikti šuns. Jis mažas, ramus, suaugęs, namuose nieko negadina. Ar galėtume jį pasiimti?“

Iš pradžių norėjau iš karto atsakyti, kad negalima. Sutartyje viskas aiškiai parašyta, be to, bute buvo prieš porą metų sudėtas naujas laminatas. Tada atsiuntė šuns nuotrauką. Nedidelis rusvas mišrūnas, sėdintis ant kilimo su mėlynu žaislu nasruose.

„Jis tikrai ramus. Dieną būna vienas neilgai, nes aš dalį savaitės dirbu iš namų. Jeigu kas nors nutiktų, viską sutvarkytume“, – parašė ji.

Paskambinau ir pasakiau, kad labiausiai nerimauju dėl grindų bei kaimynų. Ji patikino, kad šuo išvestas, prie durų neloja, baldų nekramto ir visus reikalus atlieka lauke. Paklausiau, ar jis kada nors pridarė namuose.

„Na, kai buvo mažas, visko pasitaikydavo, bet dabar jam ketveri. Tikrai problemų nebus“, – atsakė.

Tą vakarą sutikau. Nevažiavome iš naujo pasirašyti sutarties ir nedarėme jos priedo. Parašiau žinute, kad šunį laikyti leidžiu, tačiau už bet kokią jo padarytą žalą atsako nuomininkai. Ji atrašė: „Žinoma, suprantame.“

Tuo metu man to atrodė pakankama.

Pirmuosius mėnesius jokių problemų nemačiau

Nuoma buvo mokama laiku, sąskaitos taip pat. Kaimynė iš apačios, kuri paprastai greitai pastebi kiekvieną garsesnį žingsnį, nė karto nepaskambino. Kartą buvau užsukęs pakeisti virtuvės maišytuvo, nes pradėjo lašėti. Šuo pasitiko prie durų, pauostė batus ir po kelių minučių atsigulė ant guolio.

Butas atrodė normaliai. Ant grindų svetainėje buvo patiestas didelis kilimas, prie balkono durų – mažesnis. Paklausiau, ar šuo nieko nepridarė.

„Ne, viskas gerai. Kilimus pasitiesėme, kad jam būtų šilčiau ir nagai neslystų“, – atsakė nuomininkas.

Mačiau kelis nežymius įbrėžimus prie prieškambario, tačiau tada jie man nepasirodė rimti. Laminatas nėra muziejaus grindys – gyvenant natūraliai atsiranda naudojimo žymių. Be to, butą nuomojau kaip gyvenamą vietą, o ne kaip dekoraciją, kurios negalima liesti.

Po to beveik devynis mėnesius bute nebuvau. Kartais paklausdavau, ar viskas gerai, ir visada gaudavau tą patį atsakymą: problemų nėra.

Išsikraustyti nusprendė gana netikėtai

Vieną pirmadienį nuomininkė paskambino ir pasakė, kad gavo darbą kitame mieste. Pagal sutartį apie išsikraustymą reikėjo pranešti prieš mėnesį, todėl sutarėme datą, kada jie perduos butą.

Atvykau vakare. Didžioji dalis daiktų jau buvo išvežta, liko keli maišai ir valymo priemonės. Vos įėjęs pajutau keistą kvapą. Ne tokį, kurį galima supainioti su neišneštomis šiukšlėmis ar užsistovėjusiu oru. Tai buvo sunkus, rūgštokas gyvūno šlapimo kvapas.

„Čia nuo ko taip kvepia?“ – paklausiau.

Nuomininkė pasakė, kad tikriausiai nuo kilimo, kurį jie tą rytą išnešė. Esą šuo kelis kartus buvo apsivėmęs, o kilimas sugėrė kvapą.

Tada pastebėjau grindis. Toje vietoje, kur svetainėje stovėjo kilimas, laminato sujungimai buvo patamsėję ir vietomis iškilę. Kelios lentos prie balkono durų buvo išsipūtusios taip, kad perbraukus ranka aiškiai jautėsi kraštai. Prie sienos, kur stovėjo šuns guolis, matėsi gelsvos dėmės ir išbrinkusi grindjuostė.

„Čia ne nuo vieno karto“, – pasakiau.

Kurį laiką abu tylėjo. Galiausiai nuomininkė prisipažino, kad šuo pradėjo dažniau šlapintis namuose. Esą veterinaras nustatė sveikatos problemą, o kol buvo pritaikytas gydymas, nelaimių pasitaikydavo kelis kartus per savaitę.

„Kodėl man nieko nesakėte?“ – paklausiau.

„Galvojome, kad išvalysime ir nesimatys. Naudojome specialų purškalą, plovėme. Paskui pati matai, gydymas padėjo.“

Pasakiau, kad matau ne pagerėjimą, o sugadintas grindis. Nuomininkas iš karto atkirto, kad laminatas ir taip nebuvo naujas. Primindamas, kad jis buvo sudėtas prieš dvejus metus iki jų įsikraustymo, išsitraukiau senas buto nuotraukas. Jose aiškiai matėsi lygios, nepažeistos grindys.

Pakėlus laminatą vaizdas buvo dar blogesnis

Iš pradžių tikėjausi pakeisti kelias lentas svetainėje. Sandėliuke dar turėjau vieną neatidarytą tos pačios dangos pakuotę, likusią po remonto. Maniau, kad blogiausiu atveju meistras išardys dalį grindų, pakeis pažeistas vietas ir viską sudės atgal.

Kitą dieną pasikviečiau meistrą. Jis apžiūrėjo iškilusius sujungimus, paspaudė kelias lentas ir iš karto pasakė:

„Čia ne vien paviršius. Drėgmė nuėjusi po laminatu. Reikės ardyti.“

Nuėmęs grindjuostę jis ištraukė pirmąsias lentas. Paklotas buvo patamsėjęs, vietomis dar jautėsi drėgmė, nors bute šuo jau kelias dienas nebegyveno. Kvapas po grindimis buvo daug stipresnis nei kambaryje. Drėgmė buvo patekusi į sujungimus ir pasklidusi po didesnį plotą.

Paaiškėjo, kad pakeisti kelių lentų nepavyks. Pirma, žala buvo ne vienoje vietoje. Antra, seno laminato atspalvis per metus šiek tiek pasikeitė, o mano turėtos naujos lentos aiškiai skirtųsi. Trečia, išardant plaukiojančias grindis dalis sujungimų galėjo nulūžti.

Meistras pasiūlė keisti visą svetainės ir prieškambario dangą, nes jos buvo sujungtos be slenksčio. Tai sudarė beveik 34 kvadratinius metrus.

Galutinė sąmata pasiekė 2 300 eurų

Kai gavau sąmatą, kelias minutes tiesiog žiūrėjau į skaičius. Senų grindų ardymas ir išvežimas, pagrindo valymas, kvapo šalinimas, naujas paklotas, laminatas, grindjuostės, darbas ir baldų pernešimas – iš viso 2 300 eurų.

Vien naujos dangos nupirkti neužteko. Nuėmus seną laminatą reikėjo kruopščiai išvalyti ir apdoroti pagrindą, nes kvapas buvo įsigėręs. Meistras iš karto perspėjo, kad uždėjus naujas grindis ant neišvalyto paviršiaus šlapimo kvapas gali vėl pasijusti, ypač šiltuoju metų laiku.

Nusiunčiau sąmatą buvusiems nuomininkams. Jų užstatas buvo 900 eurų, todėl liko dar 1 400 eurų. Po kelių valandų sulaukiau skambučio.

„Mes nesutinkame mokėti už visas naujas grindis. Juk jos jau buvo naudotos“, – pasakė nuomininkas.

Paaiškinau, kad nereikalauju pinigų už viso buto remontą ar natūralų nusidėvėjimą. Grindis reikia keisti dėl konkrečios žalos, atsiradusios jų gyvenimo metu. Jeigu būtų keli paviršiniai įbrėžimai, net nekalbėčiau. Tačiau dabar po danga likęs gyvūno šlapimas ir patalpoje negalima normaliai gyventi.

Jis pasiūlė palikti užstatą ir tuo viską baigti. Man tai netiko. Vien 900 eurų nepadengė net medžiagų.

Prasidėjo ginčas dėl to, kas yra normalus nusidėvėjimas

Nuomininkai tvirtino, kad laikui bėgant laminatas vis tiek būtų susidėvėjęs. Aš atsakiau, kad natūralus nusidėvėjimas yra smulkūs įbrėžimai, šiek tiek nublukęs paviršius ar naudojimo žymės, o ne nuo skysčių išbrinkusios lentos ir po grindimis likęs kvapas.

Didžiausia mano klaida buvo ta, kad leisdamas laikyti šunį nepasirašiau sutarties priedo. Turėjau tik mūsų susirašinėjimą, kuriame aiškiai parašyta, kad už gyvūno padarytą žalą atsako nuomininkai. Tai buvo geriau negu žodinis susitarimas, tačiau vis tiek paliko daug vietos ginčui.

Taip pat neturėjau labai detalaus buto perdavimo akto. Buvau padaręs nuotraukas, tačiau nebuvau atskirai aprašęs kiekvieno kambario grindų būklės. Laimei, senose nuotraukose matėsi, kad laminatas prieš nuomą nebuvo išbrinkęs ar patamsėjęs.

Pasiūliau susitarti be didesnio konflikto: užstatą palieku remontui, o likusią sumą jie gali sumokėti dalimis per keturis mėnesius. Pasakiau, kad nesiekiu iš jų uždirbti, noriu tik atkurti butą iki būklės, kurioje jis buvo perduotas.

Po kelių dienų jie sutiko padengti dar 800 eurų, bet likusių 600 mokėti nenorėjo. Galėjau tęsti ginčą, tačiau įvertinęs laiką, nervus ir galimas papildomas išlaidas nusprendžiau priimti kompromisą. Taigi iš 2 300 eurų remonto 1 700 padengė užstatas ir buvę nuomininkai, o 600 eurų sumokėjau pats.

Remontas užtruko ilgiau, nei tikėjausi

Atrodė, kad pakeisti laminatą bus kelių dienų darbas, tačiau butą iš naujo išnuomoti galėjau tik beveik po trijų savaičių. Nuėmus grindis, pagrindą reikėjo kelis kartus išvalyti ir gerai išdžiovinti. Pirmą kartą atėjus po valymo kvapas vis dar jautėsi, todėl procedūrą teko kartoti.

Kol vyko remontas, praradau beveik mėnesio nuomą. Šių pinigų į 2 300 eurų sumą net neįtraukiau. Taip pat pats vežiojau medžiagas, ieškojau tinkamos spalvos grindjuosčių ir kelis kartus važiavau į butą įleisti meistrų.

Naują laminatą pasirinkau atsparesnį drėgmei, tačiau meistras iš karto pasakė, kad joks laminatas nėra skirtas nuolatiniam kontaktui su gyvūno šlapimu. Net jei paviršius atsparesnis, skystis per sujungimus vis tiek gali patekti po danga.

Šuns nelaikau kaltu

Per visą šią istoriją nė karto nepykau ant šuns. Gyvūnas sirgo ir elgėsi taip, kaip tuo metu galėjo. Problema buvo ne tai, kad namuose pasitaikė nelaimė, o tai, kad apie ją ilgą laiką niekas nepranešė. Jei nuomininkai būtų paskambinę po pirmųjų kelių kartų, būtume galėję nuimti kilimą, apsaugoti grindis, patiesti plaunamą paklotą ar bent jau patikrinti, ar drėgmė nepateko į sujungimus.

Vietoj to vieta buvo uždengta kilimu, valoma tik iš viršaus, o drėgmė palaipsniui skverbėsi po laminatu. Kai galiausiai problema tapo matoma, paprasto valymo jau nebeužteko.

Manau, kad nuomininkai taip elgėsi ne iš blogos valios. Tikriausiai jie bijojo, kad liepsiu atsisakyti šuns arba nutrauksiu nuomos sutartį. Vis dėlto tylėjimas galiausiai kainavo daug daugiau.

Dabar žodiniais pažadais nebepasikliauju

Po šios patirties gyvūnų nuomininkams kategoriškai nedraudžiu. Suprantu, kad tvarkingas šuo ar katė nebūtinai padarys daugiau žalos nei maži vaikai ar neatsargūs suaugusieji. Tačiau dabar gyvūno laikymo sąlygas įrašau į sutartį arba atskirą jos priedą.

Jame nurodau, koks gyvūnas gyvens bute, kad nuomininkas atsako už jo padarytą žalą, kvapų šalinimą ir papildomą valymą. Prieš perduodamas butą išsamiai fotografuoju grindis, duris, baldus ir sienų apačią. Nuotraukas pridedu prie perdavimo akto, kad vėliau nekiltų ginčo, kas buvo sugadinta anksčiau.

Taip pat paprašau apie bet kokį pasikartojantį gyvūno šlapinimąsi namuose ar kitą problemą pranešti iš karto. Man daug geriau laiku atvažiuoti, pakelti kilimą ir padėti rasti sprendimą, negu po metų ardyti visas grindis.

Vienas leidimas virto brangia pamoka

Kai sutikau, kad nuomininkai pasiimtų šunį, tikrai negalvojau, kad po metų teks keisti beveik 34 kvadratinius metrus grindų. Atrodė, jog susirašinėjime užfiksuoto pažado atlyginti žalą visiškai pakaks. Tačiau kai atsirado reali 2 300 eurų sąskaita, kiekvienas žodinis susitarimas staiga buvo pradėtas aiškinti skirtingai.

Dabar žinau, kad problema nėra pats leidimas laikyti augintinį. Problema – neaptartos sąlygos, per mažas užstatas, neišsamus perdavimo aktas ir per ilgas laikotarpis, kai savininkas nežino, kas vyksta jo bute.

Jeigu kitą kartą nuomininkai paprašys leisti laikyti šunį, tikriausiai sutiksiu. Tačiau vien pažado, kad „jis mažas, ramus ir nieko negadina“, man jau nebeužteks. 2 300 eurų kainavusios grindys tapo gana brangiu priminimu, kad net ir geri santykiai turi būti aiškiai surašyti popieriuje.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f621.webp" width="56" height="56" alt="😡" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f615.webp" width="56" height="56" alt="😕" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f610.webp" width="56" height="56" alt="😐" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f642.webp" width="56" height="56" alt="🙂" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  
" data-static="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.svg" data-anim="https://www.kaipkada.lt/wp-content/plugins/animuotas-emoji-ivertinimas/assets/img/noto/1f60d.webp" width="56" height="56" alt="😍" decoding="async" draggable="false" data-no-lazy="1">  

Kraunami duomenys...

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius