Jonažolės arbata daugeliui atrodo kaip paprastas vasaros augalas iš močiutės vaistinėlės: užplikai, išgeri, ramiau miegi, lengviau virškini, mažiau tinimų, geresnė savijauta. Tačiau čia ir prasideda problema – ne viskas, kas natūralu, automatiškai yra saugu kiekvienam.
Jonažolė iš tiesų turi ilgą vartojimo istoriją. Ji siejama su nervinės įtampos, laikino protinio nuovargio, lengvų virškinimo sutrikimų, nedidelių odos uždegimų ar žaizdelių priežiūra. Tačiau kartu tai yra viena iš tų vaistažolių, dėl kurios gydytojai ir vaistininkai dažnai pakelia antakį.
Priežastis paprasta: jonažolė gali sąveikauti su vaistais. Kai kuriais atvejais ji gali silpninti jų poveikį, o kai kuriais – padidinti nepageidaujamų reakcijų riziką. Didžiausia klaida – gerti jonažolę kasdien ir manyti, kad gydytojui apie tai sakyti nebūtina.
Kodėl jonažolė tokia populiari
Jonažolė žydi vasarą, todėl daug kam ji asocijuojasi su natūraliu, lengvai prieinamu sveikatos stiprinimu. Arbata geriama tada, kai žmogus jaučiasi pavargęs, įsitempęs, sunkiau užmiega, skundžiasi virškinimu ar tiesiog nori „kažko nuo nervų“.
Tradicinėje vaistažolių vartojimo praktikoje jonažolė minima gana plačiai. Ji naudojama dėl įvairių veikliųjų junginių, tarp jų hipericino, hiperforino, flavonoidų ir kitų medžiagų. Būtent dėl šių junginių augalas nėra tiesiog „geltona žolytė arbatai“.
Tačiau populiarumas turi ir kitą pusę. Kai vaistažolė naudojama labai plačiai, žmonės dažnai pamiršta, kad ji gali veikti organizmą stipriau, nei atrodo iš pirmo puodelio.
Ar jonažolė tikrai stiprina inkstus ir mažina tinimą
Liaudies medicinoje jonažolė kartais siejama su šlapimo išsiskyrimo skatinimu, lengvesniu tinimu ar bendra organizmo „valymo“ idėja. Tačiau šioje vietoje reikėtų būti atsargiems su pažadais.
Jeigu žmogui tinsta kojos, veidas, rankos ar staiga didėja svoris dėl skysčių kaupimosi, tai nebūtinai yra paprastas dalykas, kurį išspręs arbata. Tinimas gali būti susijęs su širdies, inkstų, kepenų, kraujotakos, hormonų ar vaistų poveikiu.
Praktikoje tai reiškia: jonažolės arbata gali būti vartojama kaip tradicinė vaistažolė, bet jos nereikėtų laikyti gydymu nuo inkstų ligų ar rimto tinimo. Jei patinimas kartojasi, didėja, atsiranda dusulys, skausmas ar labai sumažėja šlapimo, reikia kreiptis į gydytoją.
Kam jonažolės arbata gali netikti
Jonažolė netinka visiems. Jos vengti turėtų žmonės, kuriems anksčiau buvo pasireiškęs jautrumas šiam augalui ar jo preparatams.
Atsargiai reikėtų elgtis nėštumo ir žindymo metu. Tokiu laikotarpiu net ir įprastos vaistažolės gali kelti klausimų, todėl savarankiškai vartoti jonažolės preparatų nereikėtų.
Vaikams ir paaugliams jonažolės arbata ar papildai taip pat neturėtų būti duodami be gydytojo ar vaistininko patarimo. Tai nėra paprastas gėrimas kaip vanduo ar silpna vaisinė arbata.
Su kokiais vaistais jonažolė gali būti pavojinga
Jonažolė garsėja sąveikomis su vaistais. Ji gali paskatinti organizmą greičiau skaidyti kai kurias veikliąsias medžiagas, todėl vaistas gali veikti silpniau.
Ypač svarbu pasitarti su gydytoju ar vaistininku, jei vartojate antidepresantus, kontraceptines tabletes, kraują skystinančius vaistus, vaistus po transplantacijos, vaistus nuo ŽIV, kai kuriuos širdies, epilepsijos, migrenos, vėžio ar kitus stipriai veikiančius vaistus.
Pavyzdžiui, žmogus gali manyti, kad geria „arbatėlę nervams“, bet tuo pat metu sumažinti vaisto veiksmingumą. Kai kalbama apie kontracepciją, kraujo krešėjimą, širdį ar imuninės sistemos slopinimą, tai jau ne smulkmena.
Kodėl jonažolės nereikėtų derinti su antidepresantais
Tai viena svarbiausių rizikų. Jonažolė gali veikti nuotaikos reguliavimo sistemas, todėl kartu su kai kuriais antidepresantais gali padidėti pavojingų reakcijų rizika.
Vienas iš galimų pavojų – serotonino sindromas. Tai reta, bet rimta būklė, kuri gali pasireikšti neramumu, prakaitavimu, drebuliu, viduriavimu, karščiavimu, sumišimu, padažnėjusiu širdies plakimu ar kitais simptomais.
Todėl jei žmogus jau vartoja antidepresantus, raminamuosius ar kitus nervų sistemą veikiančius vaistus, jonažolės nereikėtų pradėti savarankiškai. Net jei atrodo, kad „natūrali arbata“ bus švelnesnė už tabletę, derinys gali būti visai nešvelnus.
Kodėl vartojant jonažolę reikia saugotis saulės
Jonažolė gali didinti jautrumą šviesai. Tai reiškia, kad kai kuriems žmonėms oda gali stipriau reaguoti į saulę: greičiau parausti, sudirgti, atsirasti bėrimų ar nudegimo požymių.
Dėl to reguliariai vartojant jonažolę patariama atsargiau elgtis su tiesiogine saule ir soliariumu. Vasarą tai ypač aktualu, nes žmogus gali gerti arbatą tuo pačiu metu, kai daugiau būna lauke, sode, prie ežero ar pajūryje.
Jei po jonažolės atsiranda neįprasta odos reakcija, niežėjimas, paraudimas ar bėrimas, vartojimą reikėtų nutraukti ir pasitarti su specialistu.
Jonažolė ir stipri saulė kai kuriems žmonėms gali būti prastas derinys.
Koks šalutinis poveikis gali pasireikšti
Ne visiems, bet kai kuriems žmonėms jonažolė gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Dažniau minimi virškinimo sutrikimai, burnos džiūvimas, galvos svaigimas, nuovargis, mieguistumas, nerimas, nervingumas ar odos reakcijos.
Kai žmogus geria kelias arbatas, vartoja papildus ir dar kelis vaistus, kartais sunku suprasti, kas sukėlė simptomus. Todėl verta turėti paprastą taisyklę: jei pradėjus vartoti jonažolę savijauta keičiasi keistai, nereikia to ignoruoti.
Ypač atsargiai reikėtų elgtis, jei atsiranda sumišimas, stiprus nerimas, karščiavimas, širdies plakimas, ryškus bėrimas ar kiti neįprasti simptomai. Tokiais atvejais geriau nelaukti, kol „praeis savaime“.
Ką pasitikrinti prieš geriant jonažolės arbatą
Pirmiausia peržiūrėkite visus vaistus ir papildus, kuriuos vartojate. Ne tik receptinius, bet ir kontraceptikus, nereceptinius preparatus, lašus, kapsules, arbatas, vitaminus.
Antra, pasakykite vaistininkui ar gydytojui, kad planuojate vartoti jonažolę. Tai ypač svarbu, jei vartojate bet kokius ilgalaikius vaistus.
Trečia, negerkite jonažolės „dėl visa ko“ mėnesiais. Jei problema tęsiasi – bloga nuotaika, nerimas, nemiga, virškinimo sutrikimai ar tinimas – reikia ieškoti priežasties, o ne tik kasdien užplikyti dar vieną puodelį.
Kada dėl patinimo nereikėtų pasikliauti arbata
Jei patinimas atsirado staiga, yra vienos kojos tinimas, skausmas, paraudimas, dusulys, krūtinės skausmas, sumažėjęs šlapimo kiekis ar stiprus silpnumas, arbata nėra tinkamas sprendimas.
Tokie požymiai gali rodyti rimtesnes problemas, kurias turi įvertinti medikai. Net jei patinimas atrodo „tik nuo karščio“, pasikartojantis ar didėjantis tinimas neturėtų būti nurašomas vien skysčiams.
Jonažolė šiuo atveju neturi tapti būdu atidėti vizitą pas gydytoją. Sveikatos temose delsimas kartais kainuoja brangiau nei pats tyrimas.
Kur čia natūraliai tiktų vidinės nuorodos
Šiame tekste būtų naudinga susieti skaitytoją su straipsniais apie vaistažolių sąveiką su vaistais, natūralias priemones nuo nerimo, patinusių kojų priežastis, inkstų ligų požymius, antidepresantų vartojimą, jautrumą saulei ir tai, kada dėl tinimo reikia kreiptis į gydytoją.
Tokios nuorodos padėtų žmogui ne tik perskaityti apie jonažolę, bet ir atsakyti į kitą svarbų klausimą: ar mano simptomas dar tinkamas savipagalbai, ar jau reikia specialisto.
Trumpa taisyklė, kurią verta prisiminti
Jonažolės arbata gali būti naudinga kai kuriems žmonėms kaip tradicinė vaistažolė nuo laikino nuovargio, lengvos įtampos ar virškinimo diskomforto. Tačiau ji nėra nekalta visiems ir neturėtų būti vartojama kartu su vaistais nepasitarus su specialistu.
Paprasta taisyklė tokia: jei vartojate receptinius vaistus, esate nėščia, žindote, turite lėtinių ligų, stipriai tinsta kūnas ar gydotės nuo nuotaikos sutrikimų, jonažolės arbatą pirmiausia aptarkite su gydytoju arba vaistininku.
Natūralu nereiškia be rizikos. Kartais pavojingiausias puodelis yra tas, apie kurį gydytojas nieko nežino.
