Juodasis šokoladas vėl atsidūrė mokslininkų dėmesio centre, bet ne dėl saldumo. Tyrėjai išskyrė teobrominą – kakavos pupelėse esančią medžiagą, kuri siejama su lėtesnio biologinio senėjimo žymenimis. Vis dėlto svarbiausia detalė čia ne tokia patogi: tai nereiškia, kad šokolado plytelė automatiškai tampa jaunystės eliksyru.
Ne šokoladas „jaunina“, o viena kakavos medžiaga patraukė mokslininkų dėmesį
Pastaraisiais metais juodasis šokoladas dažnai minimas kaip sveikesnis pasirinkimas nei pieniškas. Jame daugiau kakavos, mažiau cukraus, daugiau augalinių junginių. Tačiau naujas susidomėjimas kilo ne dėl bendros frazės „antioksidantai naudingi sveikatai“, o dėl konkrečios medžiagos – teobromino.
Londono Karališkojo koledžo tyrėjai paskelbė, kad teobrominas, natūralus kakavoje esantis junginys, gali būti susijęs su lėtesniais biologinio senėjimo požymiais. Biologinis amžius nėra tas pats, kas gimimo pase įrašyti metai. Jis apibūdina, kaip „senai“ atrodo organizmas pagal jo ląstelių, audinių ir molekulinių žymenų būklę. Vienas tokių vertinimo būdų – vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai, paremti DNR metilinimo pokyčiais.
Tyrime buvo lyginami teobromino kiekiai žmonių kraujyje su biologinio senėjimo žymenimis. Rezultatas patraukė dėmesį: didesnis šios medžiagos kiekis buvo siejamas su palankesniu biologinio amžiaus vaizdu. Kitaip tariant, žmonių, kurių kraujyje buvo daugiau teobromino, kai kurie molekuliniai senėjimo rodikliai atrodė geresni.
Tačiau čia būtina sustoti. Tyrimas parodė ryšį, o ne įrodė paprastą taisyklę „valgykite daugiau šokolado ir senėsite lėčiau“. Tai labai svarbus skirtumas.
Jus taip pat gali sudominti
Kodėl teobrominas skiriasi nuo paprasto saldumyno efekto
Teobrominas yra augalinis junginys, natūraliai randamas kakavos pupelėse. Daugiausia jo yra būtent kakavoje ir juodajame šokolade, nes šie produktai turi didesnę kakavos dalį nei pieniškas šokoladas.
Ši medžiaga priklauso tai pačiai platesnei junginių grupei, kuriai priklauso ir kofeinas, bet jos poveikis nėra identiškas. Teobrominas dažnai siejamas su švelnesniu stimuliuojančiu poveikiu, kraujagyslių funkcija ir kakavos produktų biologiniu aktyvumu. Naujesni tyrimai kelia klausimą, ar jis taip pat gali būti susijęs su ląstelių senėjimo procesais.
Galimas paaiškinimas – jo poveikis oksidaciniam stresui, uždegiminiams procesams ir genų aktyvumo reguliavimui. Biologinis senėjimas nėra vien raukšlės ar žili plaukai. Tai procesas, kuriame dalyvauja uždegimas, DNR pažeidimai, ląstelių atsistatymas, medžiagų apykaita ir daugybė kitų mechanizmų.
Būtent todėl mokslininkams įdomu ne tai, kad šokoladas yra skanus, o tai, kad kakavoje yra junginių, galinčių veikti organizmą molekuliniu lygmeniu. Kitas svarbus tyrimų laukas – kakavos flavanoliai. Dideli klinikiniai tyrimai, tokie kaip COSMOS, vertino kakavos ekstrakto ir multivitaminų poveikį vyresniems žmonėms, įskaitant su senėjimu susijusius rodiklius.
Tačiau maisto produktas ir izoliuotas junginys nėra tas pats. Juodajame šokolade yra teobromino ir kitų kakavos medžiagų, bet kartu gali būti cukraus, riebalų ir kalorijų. Todėl tyrimo išvada neturėtų būti paversta leidimu kasdien suvalgyti pusę plytelės.
Kiek juodojo šokolado yra protinga
Jei kalbame apie kasdienę mitybą, svarbiausia – saikas ir kakavos kiekis. Naudingesniu pasirinkimu paprastai laikomas juodasis šokoladas, kuriame yra bent apie 70 proc. kakavos. Tokiame šokolade daugiau kakavos junginių ir dažniausiai mažiau cukraus nei pieniškame šokolade.
Vis dėlto net ir juodasis šokoladas išlieka kaloringas produktas. Jis neturėtų tapti pagrindiniu „sveikatos produktu“ ar bandymu pakeisti normalią mitybą. Nedidelis kiekis gali būti įtrauktas į subalansuotą racioną, bet didelės porcijos greitai padidina cukraus ir kalorijų kiekį.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, kuriems reikia riboti cukrų, kurie turi virškinimo jautrumą, migrenų, refliuksą arba jautriai reaguoja į stimuliuojančias medžiagas. Nors teobrominas nėra kofeinas, jis vis tiek gali veikti organizmą, todėl kai kuriems žmonėms didesni kiekiai gali būti nemalonūs.
Svarbu ir tai, kad pieniškas šokoladas šioje istorijoje neturėtų būti dedamas į tą pačią lentyną. Jame kakavos paprastai mažiau, o cukraus ir pieno sudedamųjų dalių – daugiau. Todėl jei kalbama apie teobrominą ar kakavos flavanolius, didžiausias dėmesys tenka juodajam šokoladui ir kakavos produktams, o ne saldiems šokoladiniams batonėliams.
Kodėl šis atradimas vis tiek svarbus
Šis tyrimas svarbus ne todėl, kad leidžia šokoladą paskelbti vaistu nuo senėjimo. Jo reikšmė kita: jis rodo, kad mityboje esantys augaliniai junginiai gali būti susiję su biologinio senėjimo procesais, o ne tik su bendra savijauta ar energijos kiekiu.
Tai gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurie mitybos modeliai siejami su sveikesniu senėjimu. Jei tam tikros medžiagos veikia uždegimą, oksidacinį stresą ar epigenetinius žymenis, ateityje gali būti aiškiau, kokie maisto komponentai iš tikrųjų prisideda prie ilgesnio sveiko gyvenimo.
Tačiau kol kas mokslininkai patys ragina neperlenkti lazdos. Ryšys tarp teobromino ir biologinio amžiaus dar nėra galutinis įrodymas, kad šokolado valgymas tiesiogiai sulėtina senėjimą. Reikia daugiau tyrimų, ypač tokių, kurie galėtų parodyti priežastinį poveikį ir atsakyti į praktinį klausimą: kokia dozė, kokia forma ir kokiems žmonėms iš tikrųjų gali būti naudinga.
Todėl tikroji žinia yra atsargesnė, bet įdomesnė: juodajame šokolade esantis teobrominas gali būti viena iš medžiagų, susijusių su sveikesniu biologiniu senėjimu. Tačiau jaunystės eliksyras vis dar nėra plytelė šokolado. Tai veikiau dar vienas priminimas, kad organizmui svarbi visa mityba, miegas, judėjimas, stresas ir ilgalaikiai įpročiai – o keli gabalėliai kokybiško juodojo šokolado gali būti tik maloni, bet ne stebuklinga šios dėlionės dalis.
