Dešrelės gali atrodyti kaip greitas ir nekaltas pasirinkimas vakarienei, bet jų kokybė labai skiriasi. Vienose pirmu numeriu nurodyta mėsa, kitose – vanduo, krakmolas, sojos baltymai, odelės, riebalai ar mechaniškai atskirta mėsa. Jei sudėtyje mėsos beveik nėra arba ji pakeista neaiškiais pakaitalais, tokios dešrelės yra ne mėsos produktas, o pigiai suformuotas mišinys su mėsos skoniu.
Svarbiausia vieta etiketėje – pirmi trys ingredientai
Daugelis pirkėjų dešreles renkasi pagal pakuotės priekį: graži nuotrauka, žodis „tradicinės“, „pieniškos“, „vaikams“, „premium“ ar „su vištiena“. Tačiau tikrasis atsakymas yra ne priekinėje pusėje, o smulkiame sudėties sąraše.
Ingredientai etiketėje paprastai rašomi mažėjimo tvarka. Tai reiškia, kad pirmoje vietoje nurodyta tai, ko produkte yra daugiausia. Jei pirmas žodis yra „kiauliena“, „vištiena“, „jautiena“ ar kitos rūšies mėsa, tai geras ženklas. Dar geriau, jei šalia nurodytas konkretus procentas.
Tačiau jei pirmoje vietoje matote vandenį, o mėsa atsiranda tik vėliau arba jos procentas labai mažas, verta suklusti. Vanduo dešrelėse savaime nėra nusikaltimas – jis naudojamas technologijoje. Bet kai vanduo tampa pagrindiniu ingredientu, o mėsą „laiko“ krakmolas, baltyminiai priedai ir stabilizatoriai, produktas jau visai kitos kokybės.
Dar blogiau, jei sudėtyje apskritai nematote aiškiai įvardytos mėsos, o tik abstrakčius žodžius: „mėsos baltymai“, „gyvūniniai baltymai“, „oda“, „riebalai“, „mechaniškai atskirta mėsa“. Tai nereiškia, kad produktas būtinai pavojingas, bet reiškia, kad jis nėra tas pats, kas dešrelės iš normalios mėsos.
Žodžiai, po kurių verta pagalvoti du kartus
Vienas labiausiai dėmesio vertų terminų – mechaniškai atskirta mėsa. Tai žaliava, gaunama nuo kaulų mechaniškai atskiriant likusius audinius. Ji dažnai naudojama pigesniuose gaminiuose, ypač paukštienos dešrelėse. Tokia žaliava nėra tas pats, kas įprasta vištienos ar kiaulienos mėsa.
Kitas signalas – mėsos baltymai arba gyvūniniai baltymai. Šie žodžiai gali skambėti solidžiai, bet jie nėra tas pats, kas mėsa. Dažnai tai technologiniai priedai, padedantys pagerinti tekstūrą, surišti vandenį ir sukurti „mėsingesnį“ įspūdį.
Dar vienas punktas – sojos baltymai, žirnių baltymai, krakmolas, kvietinės skaidulos, manų kruopos ar kiti užpildai. Jie gali būti naudojami tekstūrai, kainai ar masei padidinti. Mažas kiekis nebūtinai tragedija, bet jei tokių priedų daug, o mėsos mažai, pirkėjas moka ne už mėsą, o už pigesnį mišinį.
Taip pat verta atkreipti dėmesį į odos, riebalų ir panašių žaliavų kiekį. Riebalai dešrelėms suteikia skonio ir sultingumo, bet jei jie tampa svarbia sudėties dalimi, produktas gali būti gerokai riebesnis ir mažiau vertingas.
Kai „0 % mėsos“ slepiasi ne pavadinime, o formuluotėje
Kai kurie gaminiai iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip įprastos dešrelės, bet sudėtis pasako ką kita. Pavyzdžiui, ant pakuotės gali būti nupiešta višta ar kiaulė, pavadinime gali būti žodis „dešrelės“, bet sudėtyje mėsos procentas mažas arba aiški mėsa pakeista mechaniškai atskirta mėsa, odelėmis, baltymais ir krakmolu.
Todėl nereikia pasitikėti vien pavadinimu. Žodis „pieniškos“ nereiškia kokybės. „Vaikiškos“ nereiškia, kad produktas automatiškai sveikesnis. „Naminės“ nereiškia, kad pagamintos kaip namuose. Tai gali būti tiesiog rinkodaros kalba.
Geriausias orientyras – aiškus procentas. Jei etiketėje parašyta, kad dešrelėse yra, pavyzdžiui, 80–90 % mėsos, ir pirmoje vietoje nurodyta konkreti mėsa, produktas paprastai atrodo rimčiau. Jei mėsos procento nematyti arba jis labai mažas, o sudėtis ilga kaip chemijos sąrašas, verta rinktis kitą pakuotę.
Nitritinė druska nėra vienintelis dalykas, kurio reikia bijoti
Žmonės dažnai išsigąsta žodžių „konservantai“ arba „nitritinė druska“. Taip, perdirbtos mėsos produktų nereikėtų valgyti kasdien dideliais kiekiais, o druska ir konservantai tikrai nėra tai, ko mityboje norisi per daug.
Tačiau renkantis dešreles didesnė kasdienė klaida dažnai būna ne vienas priedas, o bendra produkto kokybė. Jei dešrelės labai sūrios, riebios, su mažai mėsos ir daug užpildų, jos nebus geras pasirinkimas net tada, jei pakuotė atrodo gražiai.
Taip pat reikėtų žiūrėti į druskos kiekį. Dešrelės dažnai būna sūrios, o jei jas valgote su duona, padažais, sūriu ar raugintais priedais, bendras natrio kiekis greitai išauga.
Todėl sveikesnis pasirinkimas nėra tik „be E“. Sveikesnis pasirinkimas yra aiški sudėtis, didesnis mėsos procentas, mažiau druskos, mažiau užpildų ir trumpesnis ingredientų sąrašas.
Kaip išsirinkti normalesnes dešreles
Pirmiausia ieškokite, kad sudėties pradžioje būtų konkreti mėsa: kiauliena, jautiena, vištiena, kalakutiena. Gerai, jei nurodytas procentas. Kuo aiškiau parašyta, iš ko produktas pagamintas, tuo mažiau vietos triukams.
Antra, venkite gaminių, kuriuose pirmose eilutėse yra vanduo, krakmolas, sojos baltymai, mechaniškai atskirta mėsa ar neaiškūs gyvūniniai baltymai. Vėlgi, vienas priedas dar nereiškia katastrofos, bet jei jų daug, o mėsos mažai, produktas prastesnis.
Trečia, palyginkite kelias pakuotes. Kartais toje pačioje lentynoje už labai panašią kainą galima rasti visiškai skirtingos kokybės gaminių. Vienose mėsos bus daugiau, kitose – ilgas pigesnių pakaitalų sąrašas.
Ketvirta, nepirkite dešrelių vien todėl, kad jos „akcijoje“. Pigiausias produktas dažnai toks ir yra todėl, kad brangesnė žaliava pakeista pigesniais ingredientais.
Penkta, nelaikykite dešrelių pagrindiniu kasdieniu baltymų šaltiniu. Geriau, kad jos būtų greitas atsarginis variantas, o ne įprastas pusryčių, pietų ir vakarienės produktas.
Kam reikėtų būti ypač atsargiems
Vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems aukštą kraujospūdį, širdies ir kraujagyslių ligų riziką ar virškinimo problemų, dešrelių pasirinkimas turėtų būti dar atidesnis. Jiems ypač svarbu druskos, riebalų ir priedų kiekis.
Jei dešrelės perkamos vaikams, pavadinimas „vaikiškos“ neturėtų nuraminti. Reikia skaityti tą pačią sudėtį: kiek mėsos, kiek druskos, kokie priedai, ar nėra mechaniškai atskirtos mėsos, ar produktas nėra tiesiog švelnesnio skonio, bet prastos sudėties.
Žmonėms, kurie bando valgyti daugiau baltymų, dešrelės taip pat gali būti apgaulingas pasirinkimas. Atrodo, kad tai mėsos produktas, bet jei sudėtyje daug vandens, krakmolo ir riebalų, baltymų kiekis gali būti visai ne toks įspūdingas.
Pagrindinė taisyklė paprasta: jei dešrelėse mėsos beveik nėra, nepirkite jų kaip mėsos. Etiketėje pirmiausia turi būti aiški mėsa ir jos procentas, o ne vanduo, krakmolas, sojos baltymai, odelės ar mechaniškai atskirta žaliava. Dešrelės gali būti patogus greitas maistas, bet tik tada, kai suprantate, ką iš tikrųjų dedate į lėkštę.
