Šaldiklyje maistas gali išlikti saugus, bet prarasti skonį: ką išduoda ledas pakuotėje

Skirtingas maistas šaldiklyje sensta nevienodai

Žemesnėje nei –18 °C temperatūroje laikymo rekomendacijos paprastai nurodo geriausios kokybės laikotarpį. Jis priklauso nuo produkto sudėties, riebalų kiekio, pakuotės ir to, ar maistas žalias, ar jau pagamintas.

Pavyzdžiui, malta mėsa dėl didesnio su oru besiliečiančio paviršiaus kokybę praranda greičiau nei vientisas kepsnys. Oficialiose rekomendacijose geriausiai maltos jautienos kokybei dažnai nurodomi maždaug 3–4 mėnesiai, o kepsniams ir didesniems mėsos gabalams – gerokai ilgesnis laikotarpis.

Paruošti troškiniai, picos ir kiti likučiai šaldiklyje taip pat neturėtų būti pamiršti neribotam laikui. Nors tinkamai užšaldyti jie gali išlikti saugūs, jų padažai gali atsiskirti, tešla sudrėkti, o mėsa tapti sausa. Oficialiame šalto maisto laikymo sąraše daugeliui pagamintų patiekalų geriausiai kokybei nurodomi keli mėnesiai, o ne keleri metai.

Riebesnė žuvis ir kai kurie padažai skonį praranda greičiau, uogos tampa minkštos, o duonos gaminiai prisigeria svetimų kvapų. Todėl vienos universalios datos visiems produktams nėra.

Naudingiausia taisyklė: užrašyti ne tik produkto pavadinimą, bet ir užšaldymo mėnesį. Skaidrus indas gali parodyti, kas yra viduje, tačiau nepasakys, ar sriuba užšaldyta prieš keturias savaites, ar prieš dvejus metus.

Moteris patikrino tris pakuotes – ledas kiekvienoje reiškė ką kita

Pirmoje pakuotėje buvo šaldytos uogos. Jos sulipo į didelį gabalą, maišelio apačioje matėsi rausvai violetinis ledas. Tai rodė, kad dalis sulčių buvo ištekėjusi iš uogų ir vėliau vėl sušalusi. Uogos nebuvo automatiškai nesaugios, tačiau atitirpintos jau netiko gražiai puošti deserto. Jos buvo panaudotos kompotui ir padažui.

Antroje pakuotėje buvo vištiena su sausa balkšva dėme. Pažeistas kraštas buvo nupjautas, o likusi mėsa panaudota troškiniui. Ji buvo saugi, tačiau kepti keptuvėje kaip sultingą filė nebebūtų buvęs geriausias pasirinkimas.

Trečioje pakuotėje buvo parduotuvėje pirkta žuvis, kurios viduje susikaupė storas šerkšno sluoksnis, o pati pakuotė atrodė pažeista. Kadangi nebuvo aišku, kada ledas atsirado ir ar žuvis transportuojant nebuvo atitirpusi, moteris nusprendė jos nevartoti.

Visais trimis atvejais matėsi ledas, tačiau sprendimas buvo skirtingas.

Būtent todėl taisyklė „yra ledo – mesk lauk“ būtų per griežta, o „šaldiklyje niekas negenda“ – klaidingai raminanti.

Kaip sumažinti ledo kiekį pakuotėse?

Pirmiausia reikia sumažinti maisto kontaktą su oru. Šaldymo maišelį verta beveik visiškai uždaryti, išspausti likusį orą ir tik tada užsegti. Skysčiams bei troškiniams reikia palikti šiek tiek vietos plėstis, tačiau indas neturėtų būti kelis kartus didesnis už porciją.

Produktus reikėtų atvėsinti prieš dedant į šaldiklį, bet nepalikti jų kambario temperatūroje ilgiau, negu saugu. Greitai gendantį pagamintą maistą rekomenduojama atšaldyti ir į šaldytuvą ar šaldiklį padėti per dvi valandas.

Taip pat verta:

• patikrinti, ar durelių tarpinė švari ir sandari;
• šaldiklyje laikyti paprastą termometrą;
• palaikyti maždaug –18 °C ar žemesnę temperatūrą;
• nelaikyti durelių ilgai atidarytų;
• negrūsti produktų taip, kad nebegalėtų cirkuliuoti šaltas oras;
• naudoti šaldikliui skirtus maišelius ir indus;
• pažymėti pakuotes datomis;
• pirmiausia sunaudoti seniausius produktus.

Šaldiklio termometras kainuoja nedaug, tačiau gali suteikti daugiau naudingos informacijos nei bandymas spręsti vien iš ledo kristalų. FDA ir USDA rekomenduoja reguliariai tikrinti, ar šaldiklyje palaikoma apie –18 °C temperatūra.

Galutinė išvada: ledas nėra nuosprendis, bet jo ignoruoti nereikėtų

Šerkšnas ar ledo kristalai pakuotėje savaime dar nereiškia, kad maistas pavojingas. Jeigu produktas visą laiką buvo laikomas tinkamai užšaldytas, dažniausiai pirmiausia nukenčia jo skonis, sultingumas ir tekstūra.

Tačiau ledas gali atskleisti problemas, kurių verta nepražiūrėti. Smulkūs kristalai dažnai susiję su drėgmės judėjimu ir ilgesniu laikymu. Sausos dėmės rodo šaldiklio nudeginimą. Į vieną luitą sulipusios uogos ar daržovės gali reikšti, kad jos buvo suminkštėjusios. Storas ledas pažeistoje parduotuvinėje pakuotėje gali būti nutrūkusios šalčio grandinės ženklas.

Todėl prieš išmetant arba gaminant verta užduoti tris klausimus:

1. Ar maistas visą laiką išliko užšaldytas?
2. Ar pakuotė sandari ir nepažeista?
3. Ar pasikeitė tik išvaizda bei tekstūra, ar yra pagrindo abejoti laikymo saugumu?

Jeigu abejonė susijusi tik su išsausėjusia vieta, maistą dar galima kūrybiškai panaudoti. Jeigu nežinoma, kiek laiko jis buvo atitirpęs, vien pakartotinis užšaldymas problemos neišspręs.

Šaldiklis gali sustabdyti bakterijų dauginimąsi, bet jis nesustabdo laiko. Maistas jame gali išlikti saugus ilgiau, negu išlieka skanus.