Vaistinėse tai perka tūkstančiai, bet gydytojai primena vieną nemalonią tiesą

Rudenį vaistinėse prasideda pažįstamas sezonas: vieni perka vitaminą D, kiti renkasi magnį, treti ieško cinko, vitamino C, žuvų taukų ar „imunitetui stiprinti“ skirtų kompleksų. Lentynose viskas atrodo labai paprastai: pavargote – imkite vieną dėžutę, dažnai sergate – kitą, slenka plaukai – trečią. Žmogui norisi greito sprendimo, ypač kai už lango tamsiau, energijos mažiau, o organizmas tarsi prašo pagalbos.

Tačiau gydytojai čia primena ne itin malonią tiesą: papildas nėra stebuklinga tabletė ir ne visada yra tai, ko organizmui iš tikrųjų reikia. JAV Nacionalinis sveikatos institutas primena, kad maisto papildai gali papildyti mitybą, bet jie nėra skirti ligoms gydyti ar diagnozuoti, o kai kurie jų gali sąveikauti su vaistais ar būti žalingi vartojami per didelėmis dozėmis.

Kodėl žmonės taip lengvai griebiasi papildų

Papildų populiarumą suprasti nesunku. Kai žmogus jaučiasi išsekęs, prastai miega, sunkiai keliasi ryte, dažniau serga ar jaučia nuolatinę įtampą, jis nori kažką daryti dabar. Ne po mėnesio, ne po tyrimų, ne po ilgo mitybos keitimo, o šiandien. Vaistinėje toks sprendimas atrodo labai arti: sumoki, parsineši dėžutę ir jautiesi bent šiek tiek kontroliuojantis situaciją.

Bėda ta, kad nuovargis ne visada reiškia vitaminų trūkumą. Jis gali būti susijęs su prastu miegu, stresu, per mažu fiziniu aktyvumu, skydliaukės problemomis, mažakraujyste, per dideliu darbo krūviu, netinkama mityba ar paprasčiausiu pervargimu. Jeigu žmogus kiekvieną vakarą užmiega po vidurnakčio, visą dieną sėdi, valgo bet kaip ir gyvena nuolatinėje įtampoje, vienas vitaminų kompleksas dažnai nepakeis bendros savijautos.

Dėl to papildai kartais tampa patogiu būdu atidėti tikrą problemą. Užuot klausus, kodėl organizmas siunčia signalus, žmogus nusiperka dar vieną pakuotę. Ir taip gali praeiti ne viena savaitė.

Nemaloni tiesa: daugiau nereiškia geriau

Dalis žmonių vis dar galvoja, kad vitaminai yra „nekaltas“ dalykas: jei nepadės, tai bent nepakenks. Tačiau taip nėra visada. Kai kurios medžiagos, ypač vartojamos dideliais kiekiais arba kartu su kitais preparatais, gali sukelti problemų.

Pavyzdžiui, per didelės magnio dozės iš papildų gali sukelti viduriavimą, o didelės cinko dozės gali trikdyti vario pasisavinimą. NHS taip pat pabrėžia, kad daugumą mineralų ir vitaminų žmogus turėtų gauti iš įvairios, subalansuotos mitybos, o papildų dozės neturėtų būti pasirenkamos aklai.

Ypač atsargūs turėtų būti tie, kurie vartoja vaistus, turi lėtinių ligų, laukiasi, maitina kūdikį, turi kepenų, inkstų ar širdies problemų. Net ir „natūralus“ papildas nėra automatiškai saugus visiems. Žodis „natūralus“ ant pakuotės dažnai skamba raminamai, bet organizmui svarbu ne reklaminis pažadas, o konkreti medžiaga, dozė ir jūsų sveikatos būklė.

Kada papildai tikrai gali būti naudingi

Tai nereiškia, kad visi papildai yra blogis ar pinigų švaistymas. Kai jų tikrai trūksta, jie gali būti labai naudingi. Pavyzdžiui, vitaminas D šiauriniuose kraštuose dažnai aptariamas ne šiaip sau, nes saulės mažai, ypač rudenį ir žiemą. Geležis gali būti reikalinga esant nustatytam trūkumui, folio rūgštis svarbi planuojant nėštumą, vitaminas B12 gali būti aktualus nevalgantiems gyvūninės kilmės produktų.

Skirtumas tik tas, kad tokiais atvejais papildas turi aiškų tikslą. Ne „geriu, nes visi geria“, o „žinau, kodėl geriu“. Dar geriau, kai sprendimas paremtas tyrimais arba gydytojo patarimu. Tuomet žmogus nevartoja penkių skirtingų dėžučių vienu metu, nesusipainioja dozėse ir nekuria sau netikrų lūkesčių.

Papildas turi būti kaip pagalbinė priemonė, o ne pagrindinis sveikatos planas. Jei mityba prasta, miegas chaotiškas, judėjimo mažai, o stresas nuolatinis, net brangiausia pakuotė iš vaistinės dažnai duos mažiau naudos, nei paprasti kasdieniai pokyčiai.

Kaip neapsigauti vaistinėje

Prieš perkant papildą verta sau užduoti kelis labai paprastus klausimus. Ar aš žinau, ko man trūksta? Ar šį papildą renkuosi dėl realios priežasties, ar tik dėl reklamos? Ar nevartoju jau kito preparato su ta pačia medžiaga? Ar ši dozė man tinkama? Ar mano vartojami vaistai nesikerta su šiuo papildu?

Taip pat verta perskaityti sudėtį. Kartais vienoje pakuotėje būna tiek daug medžiagų, kad žmogus net nebesupranta, ką iš tikrųjų vartoja. Kuo daugiau sudedamųjų dalių, tuo nebūtinai geriau. Kartais paprastesnis, aiškesnis preparatas yra protingesnis pasirinkimas nei didelis „viskas viename“ kompleksas.

Ir dar vienas svarbus dalykas: jeigu jaučiatės blogai ilgiau nei kelias savaites, nereikėtų visko nurašyti vitaminų trūkumui. Nuolatinis nuovargis, silpnumas, dusulys, širdies permušimai, svorio kritimas, stiprūs virškinimo sutrikimai, plaukų slinkimas ar prasta savijauta be aiškios priežasties yra signalai, kuriuos verta aptarti su gydytoju.

Papildai gali padėti, kai jų reikia. Bet jie negali pakeisti tyrimų, diagnozės, miego, normalaus maisto ir sveiko proto. Todėl nemaloni tiesa paprasta: kartais žmogui reikia ne dar vienos dėžutės iš vaistinės, o aiškiai suprasti, kodėl jo organizmas apskritai prašo pagalbos.