Pripūtėte padangas daugiau, kad sutaupytumėte degalų? Šita gudrybė gali kainuoti brangiau nei benzinas

Dalis vairuotojų turi vieną seną „taupymo“ triuką: pripūsti padangas šiek tiek daugiau, nei rekomenduoja gamintojas. Esą automobilis lengviau riedės, varikliui reikės mažiau pastangų, o degalų sąnaudos sumažės.

Iš pirmo žvilgsnio skamba logiškai. Juk minkšta padanga sunkiau rieda. Vadinasi, kietesnė turėtų būti ekonomiškesnė. Bet čia ir slypi pavojus: teoriškai degalų sutaupyti galima, tačiau praktikoje tas sutaupymas dažnai būna toks mažas, kad jį greitai suvalgo padangų dėvėjimasis, prastesnis sukibimas ir didesnė rizika kelyje.

Gamintojai slėgio skaičių ant automobilio nurodo ne šiaip sau. Jis dažniausiai būna ant vairuotojo durelių statramsčio, degalų bako dangtelio vidinėje pusėje arba automobilio instrukcijoje. Ten nurodytas slėgis parinktas atsižvelgiant į automobilio svorį, pakabą, padangų dydį, stabdymą, valdymą ir apkrovą.

Todėl padangos nėra ta vieta, kur verta eksperimentuoti „iš akies“.

Per mažas slėgis tikrai didina sąnaudas

Jeigu padangos per minkštos, automobilis rieda sunkiau. Padanga labiau deformuojasi, jos šonai daugiau lankstosi, o kontaktas su asfaltu tampa didesnis. Varikliui reikia daugiau energijos, kad automobilis judėtų, todėl degalų sąnaudos gali augti.

Tai ypač jaučiasi, kai slėgis per mažas ne keliais šimtais gramų, o rimčiau. Tada automobilis gali atrodyti „minkštesnis“, bet kartu jis tampa vangus, prasčiau reaguoja į vairą, labiau kaista padangos, greičiau dėvisi kraštai.

Kai kurie vairuotojai sako: „Nieko tokio, važiuoja minkščiau.“ Taip, minkščiau važiuoti gali. Bet ta „minkštuma“ turi kainą. Jei padangos nuolat per mažai pripūstos, pinigai dingsta ne tik degalinėje. Greičiau pavargsta ir pačios padangos.

Dar blogiau, kad per mažas slėgis gali būti pavojingas. Važiuojant didesniu greičiu padanga labiau kaista, jos konstrukcija patiria didesnę apkrovą, o staigiose situacijose automobilis gali elgtis ne taip tiksliai, kaip tikitės.

Per didelis slėgis nėra protingas taupymas

Kita pusė – per daug pripūstos padangos. Čia vairuotojai dažnai tikisi stebuklo. Pripūsiu daugiau, automobilis riedės lengviau, degalų sunaudos mažiau, ir viskas bus gerai.

Taip, pasipriešinimas riedėjimui gali sumažėti. Bet kartu sumažėja ir padangos sąlyčio su keliu plotas. Protektorius pradeda labiau remtis vidurine dalimi, o ne visu paviršiumi. Ant sauso kelio tai dar gali atrodyti nepastebima, bet ant šlapios dangos ar staigiai stabdant skirtumas gali būti labai nemalonus.

Per daug pripūstos padangos dažnai daro automobilį kietesnį. Jis prasčiau sugeria kelio nelygumus, labiau daužo per pakabą, o važiavimas tampa tarsi ant taburetės. Jei kasdien važinėjate per duobes, šulinių dangčius ir prastesnius rajoninius kelius, tokia „ekonomija“ gali greičiau atsiliepti važiuoklei.

Yra ir dar vienas dalykas: per didelis slėgis spartina padangos centro dėvėjimąsi. Kraštai dar gali atrodyti padoriai, o vidurys jau bus suvalgytas. Tada tenka pirkti naują komplektą anksčiau, nei planavote.

Ir tada visas sutaupytas kuras atrodo juokingai.

Po degalinės automobilis pradėjo keistai dirbti: ką verta prisiminti dar prieš kaltinant variklįNuotrauka: Unsplash / engin akyurt

Kiek iš tikrųjų galima sutaupyti?

Teorija graži, bet skaičiai dažnai nuvilia. Eksperimentuose matyti, kad nedidelis slėgio padidinimas virš normos gali sumažinti degalų sąnaudas, tačiau efektas nėra stebuklingas. Pavyzdžiui, padidinus slėgį apie 15 procentų, sutaupymas gali siekti kelis procentus, bet toliau pūsti dar daugiau praktiškai nebėra didelės naudos.

Kitaip tariant, rizika auga, o nauda beveik sustoja.

Vairuotojui atrodo: „Na, jei jau sutaupau, tai verta.“ Bet reikia skaičiuoti ne tik degalus. Reikia įvertinti padangų kainą, montavimą, balansavimą, važiuoklės apkrovas ir saugumą.

Jeigu dėl per didelio slėgio padangų komplektą teks keisti anksčiau, visa degalų ekonomija labai greitai išgaruos. O jei dar pridėsime blogesnį stabdymą šlapiame kelyje, tampa aišku: toks taupymas yra labai abejotinas.

Gamintojo nurodytas slėgis – ne dekoracija

Kai kurie vairuotojai į slėgio lipduką žiūri kaip į formalumą. Bet tie skaičiai atsiranda ne iš niekur. Automobilio gamintojas skaičiuoja, kaip konkreti mašina elgiasi su konkrečiu slėgiu: kaip stabdo, kaip sukasi posūkyje, kaip reaguoja į apkrovą, kaip dėvisi padangos.

Dažnai būna nurodytos kelios reikšmės. Viena – kai važiuojate vienas ar su maža apkrova. Kita – kai automobilis pilnas keleivių ir bagažo. Tai svarbu. Jeigu ruošiatės į kelionę su šeima, prikrauta bagažine ir stogo dėže, slėgis gali turėti būti kitoks nei kasdien važiuojant į darbą.

Tačiau tai nereiškia, kad galima pripūsti „dar daugiau dėl viso pikto“. Padanga turi savo ribas, automobilis – savo balansą, o kelias klaidų neatleidžia.

Kaip tikrinti slėgį, kad nereikėtų spėlioti

Geriausias sprendimas labai paprastas: neperpūsti, nenuleidinėti, o reguliariai tikrinti.

Padangų slėgį geriausia tikrinti tada, kai padangos šaltos – pavyzdžiui, ryte arba prieš ilgesnę kelionę, kol automobilis dar nevažiavo daug kilometrų. Važiuojant padangos įkaista, slėgis pakyla, todėl matavimas po ilgos kelionės gali klaidinti.

Slėgį verta tikrinti bent kartą per kelias savaites. Taip pat po didesnių temperatūros pokyčių. Rudenį ir žiemą tai ypač aktualu, nes atšalus orams slėgis padangose krinta. Vairuotojas gali net nepajusti, kad padangos jau per minkštos, bet degalų sąnaudos ir padangų dėvėjimasis po truputį keičiasi.

Jeigu automobilyje yra slėgio kontrolės sistema, tai gerai, bet vien ja aklai pasitikėti irgi nereikėtų. Ji dažnai įspėja tada, kai problema jau aiškesnė. O paprastas manometras padeda viską pamatyti anksčiau.

Taupyti galima, bet ne taip

Jeigu tikslas – mažesnės degalų sąnaudos, yra protingesnių būdų nei per daug pripūsti padangas.

Laikykite teisingą slėgį. Nevežiokite nereikalingo svorio bagažinėje. Nuimkite stogo skersinius ar dėžę, jei jų nereikia. Važiuokite tolygiau. Neskubėkite iki raudono šviesoforo. Laiku keiskite oro filtrą, prižiūrėkite važiuoklę ir ratų suvedimą.

Visa tai gali duoti daugiau naudos nei rizikingas padangų perpūtimas.

Padangos yra vienintelė automobilio dalis, kuri tiesiogiai liečia kelią. Viskas – stabdymas, posūkiai, stabilumas, sukibimas per lietų – priklauso nuo kelių delno dydžio plotų. Todėl taupyti jų sąskaita nėra geras planas.

Atsakymas paprastas: pripūsti reikia, bet ne daugiau nei reikia

Taip, padangas reikia pripūsti. Bet ne „kuo daugiau“, o tiek, kiek nurodo automobilio gamintojas.

Per mažas slėgis didina sąnaudas, blogina valdymą ir greičiau gadina padangas. Per didelis slėgis gali šiek tiek sumažinti pasipriešinimą riedėjimui, bet kartu blogina komfortą, dėvi protektoriaus centrą, didina pakabos apkrovą ir gali pabloginti sukibimą su keliu.

Todėl geriausia taisyklė tokia: slėgį tikrinti reguliariai, koreguoti pagal gamintojo rekomendacijas ir automobilio apkrovą, o ne pagal norą sutaupyti kelis eurus.

Nes degalinėje sutaupyti centai labai greitai gali virsti nauju padangų komplektu.

Arba dar blogiau – situacija kelyje, kurioje norėtumėte, kad padangos būtų ne „ekonomiškos“, o tiesiog teisingai pripūstos.