Savaitė tamsoje: dalis Lietuvos gyventojų po audros vis dar laukia elektros

Praėjo jau daugiau nei savaitė po Lietuvą talžiusios audros, bet kai kuriems žmonėms ji dar nesibaigė. Vieniems audra liko tik nuotraukose, nuvirtusių medžių krūvose ir sugadintuose kiemuose. Kitiems ji vis dar tęsiasi labai paprastai ir labai skaudžiai – namuose nėra elektros.

Kai nėra šviesos kelias valandas, tai nepatogumas. Kai nėra visą parą – jau rimta problema. Kai be elektros tenka gyventi savaitę, tai tampa išbandymu visai šeimai: šaldytuvas atitirpęs, telefonai kraunami automobilyje, vanduo kai kur stringa, o vakarai vėl primena laikus, kai viskas priklausė nuo žvakės ir kantrybės.

ESO skelbia, kad po rugpjūčio 22 d. audros elektros tiekimas atstatytas jau beveik 90 proc. klientų, tačiau visoje Lietuvoje dar buvo likę apie 30 tūkst. klientų, kuriems tiekimas neatkurtas dėl itin sudėtingų tinklo pažeidimų. Piko metu be elektros buvo likę daugiau kaip 268 tūkst. ESO klientų.

Kai kuriems tai jau nebe „sutrikimas“, o savaitė be normalaus gyvenimo

Elektros tiekimo atstatymas po tokios audros nėra tik vieno laido sujungimas. Kai kur linijos driekiasi per miškingas, sunkiai pasiekiamas vietoves, kur medžiai išlaužė atramas, nutraukė laidus, užvertė kelius ir paliko pavienius namus tarsi atkirstus nuo įprasto gyvenimo.

ESO nurodo, kad po audros užfiksuota daugiau kaip 9 tūkst. tinklo pažeidimų, o vietomis elektros linijos buvo taip suniokotos, kad jas tenka ne taisyti, o tiesti iš naujo. Sudėtingiausi ir pavieniai sutrikimai, pasak bendrovės, dar buvo likę Anykščių, Molėtų, Utenos, Zarasų ir Ukmergės savivaldybėse.

Tai reiškia, kad daliai žmonių problema nėra „kodėl taip ilgai niekas neatvažiuoja“. Problema ta, kad brigadoms tenka dirbti vietose, kur pažeidimų mastas daug didesnis, nei atrodė pirmomis dienomis.

Bet nuo to žmonėms namuose ne lengviau.

Generatoriai padeda, bet ne visiems išsprendžia problemą

Kai kuriose vietose gyventojams elektra laikinai tiekiama generatoriais. ESO skelbia, kad skirtingose šalies vietose veikia daugiau kaip 300 generatorių, o bendrovė kartu su savivaldybėmis ieško papildomų laikinų sprendimų.

Tačiau generatorius nėra tas pats, kas normaliai atkurtas elektros tinklas. Tai laikina pagalba, kuri gali padėti įkrauti telefoną, palaikyti būtiniausius prietaisus, kartais išgelbėti šaldiklį ar vandens tiekimą. Bet žmogui, kuris savaitę gyvena nežinioje, tai vis tiek negrąžina įprasto gyvenimo.

Ypač sunku atokesnių sodybų, vyresnio amžiaus žmonėms, šeimoms su mažais vaikais ir tiems, kurių buitis stipriai priklauso nuo elektros: vandens siurbliai, šildymo sistemos, internetas, šaldytuvai, šaldikliai, medicininiai prietaisai.

Kai mieste elektra dingsta pusdieniui, visi piktinasi. Kai kaime jos nėra savaitę, žmogus dažnai lieka su labai praktišku klausimu: kaip gyventi šiandien?

ESO pripažįsta, kad pradinė prognozė nepasitvirtino

Iš pradžių tikėtasi, kad visus atstatymo darbus pavyks užbaigti per savaitę. Tačiau vėliau paaiškėjo tikrasis žalos mastas, ypač nutolusiose ir miškingose vietovėse. ESO atstovė Rasa Juodkienė pripažino, kad pradinė prognozė nebuvo tiksli, o vis dar elektros neturintiems klientams svarstomos papildomos kompensavimo galimybės.

Pagal naujausią ESO informaciją, sudėtingiausius likusius sutrikimus planuojama pašalinti iki rugsėjo 3 dienos.

Tai reiškia, kad kai kuriems gyventojams be elektros gali tekti išbūti ne kelias dienas, o dar ilgiau. Ir čia jau kalbama ne tik apie nepatogumą, bet apie realius nuostolius.

Ką daryti, jei SMS sako, kad sutrikimas pašalintas, bet elektros nėra

Svarbi detalė: kai kurie klientai gali gauti žinutę, kad gedimas pašalintas, tačiau jų namuose elektra vis tiek neatsiranda. ESO aiškina, kad taip gali nutikti, kai tinkle vienu metu pažeisti keli skirtingi elementai. Tokiu atveju gyventojai prašomi dar kartą pranešti apie elektros nebuvimą telefonu 1852 arba ESO svetainėje.

Kitaip tariant, jei gavote SMS, bet rozetėse vis dar tyla, nereikėtų galvoti, kad „jie jau žino“. Tokį atvejį reikia registruoti iš naujo, nes jūsų objekte gali būti likęs kitas pažeidimas.

ESO taip pat nurodo, kad tai neturėtų sutrumpinti laikotarpio, nuo kurio skaičiuojama kompensacija konkrečiam klientui. 72 valandų terminas skaičiuojamas nuo elektros tiekimo sutrikimo konkrečiame objekte pradžios iki momento, kai elektra faktiškai atkuriama.

Kompensacijos priklausys tiems, kurie elektros laukė ilgiau nei 72 valandas

ESO yra paskelbusi, kad privatiems klientams, kuriems elektros tiekimas dėl audros padarinių nebuvo atkurtas per 72 valandas, supaprastinta tvarka bus kompensuojami tiesioginiai nuostoliai. Maksimali tokios kompensacijos suma sieks 220 eurų.

Atskirai klientams priklauso ir teisės aktuose numatyta kompensacija už ilgiau nei 72 valandas trukusį elektros tiekimo atstatymą. ESO teigia, kad ši kompensacija bus pritaikyta įprasta tvarka, o klientams dėl jos kreiptis nereikės.

Vis dėlto žmonėms svarbu saugoti informaciją apie patirtus nuostolius: sugadintą maistą, sugedusius prietaisus, generatoriaus nuomą ar kitas būtinas išlaidas. Kai elektra dingsta ne kelioms valandoms, o kelioms paroms, nuostoliai labai greitai tampa apčiuopiami.

Audra parodė silpniausias vietas

Ši audra Lietuvoje tapo ne tik stichijos, bet ir infrastruktūros išbandymu. Miestuose elektros tiekimą dažniausiai pavyko atkurti greičiau, tačiau atokesnėse, miškingose vietovėse padariniai buvo daug sudėtingesni.

Tai ypač skaudu žmonėms, kurie gyvena ne kur nors „tolimoje statistikoje“, o tikruose namuose: su vaikais, seneliais, ūkiu, šaldikliais, vandens siurbliais, gyvuliais, darbais ir kasdiene rutina.

Kai po savaitės vis dar nėra elektros, žmonės pavargsta ne tik nuo tamsos. Jie pavargsta nuo nežinios. Nuo laukimo. Nuo to, kad kiekvienas vakaras tampa planavimu, kaip išgyventi dar vieną parą.

ESO ir rangovų brigados dirba, tačiau daliai gyventojų tai jau yra viena ilgiausių savaičių per daugelį metų.

Nes audra praėjo per vieną naktį.

O jos padariniai kai kuriuose Lietuvos namuose vis dar tęsiasi.