ECB vėl pakėlė palūkanas: Lietuvoje būsto paskolų įmokos gali vėl pajudėti aukštyn

Atrodė, kad brangių būsto paskolų etapas jau pamažu lieka už nugaros. Po 2022–2023 metais smarkiai išaugusių palūkanų vėliau sekė jų mažėjimas, o dalis būsto paskolas turinčių lietuvių pagaliau pradėjo matyti mažesnes mėnesines įmokas. Tačiau dabar kryptis vėl pasikeitė – Europos Centrinis Bankas rugsėjo 10 dieną nusprendė pagrindines palūkanų normas padidinti 0,25 procentinio punkto.

Nuo rugsėjo 16 dienos ECB indėlių palūkanų norma sieks 2,50 proc., pagrindinių refinansavimo operacijų – 2,65 proc., o ribinio skolinimosi – 2,90 proc. Sprendimas priimtas euro zonos infliacijai rugpjūtį vėl pakilus iki 3,3 proc., o energijos kainoms per metus išaugus net 14,3 proc.

Lietuvoje į šį sprendimą verta atkreipti ypatingą dėmesį. Istoriškai didžioji dauguma mūsų šalies būsto paskolų buvo suteikiamos su kintamosiomis palūkanomis, dažniausiai susietomis su 3, 6 arba 12 mėnesių EURIBOR. Todėl ECB krypties pasikeitimas anksčiau ar vėliau gali pasiekti ir šeimų mėnesines įmokas.

Tačiau yra labai svarbi detalė: jeigu ECB palūkanas pakėlė 0,25 procentinio punkto, tai nereiškia, kad jūsų būsto paskolos įmoka nuo rugsėjo 16-osios automatiškai pabrangs.

Būsto paskolos įmoka nepasikeis kitą rytą

Daugelio lietuvių būsto paskolos palūkanos susideda iš dviejų dalių – banko maržos ir EURIBOR. Banko marža paprastai sutartyje išlieka ta pati, o EURIBOR periodiškai perskaičiuojamas.

Jeigu jūsų sutartyje naudojamas 6 mėnesių EURIBOR, palūkanų norma paprastai keičiama kas pusmetį. Tai reiškia, kad vienam žmogui nauja rinkos situacija gali pasijusti jau netrukus, o kitam – tik po kelių mėnesių. Turintiems 3 mėnesių EURIBOR pokyčiai į paskolos kainą paprastai persiduoda greičiau, o naudojantiems 12 mėnesių indeksą – lėčiau.

Todėl pirmas dalykas, kurį šiandien verta padaryti turint būsto paskolą, yra visai paprastas: atsidaryti paskolos sutartį arba banko programėlę ir pasižiūrėti, kada numatytas kitas EURIBOR perskaičiavimas.

Būtent ta data jums yra svarbesnė už rugsėjo 16-ąją.

Dar vienas niuansas – ECB palūkanų norma ir EURIBOR nėra tas pats rodiklis. ECB sprendimai labai stipriai veikia tarpbankines palūkanas, tačiau EURIBOR juda pagal finansų rinkos lūkesčius, todėl dalį būsimo palūkanų didinimo rinkos gali būti įvertinusios dar iki oficialaus ECB posėdžio. Dėl to nėra taisyklės, kad ECB pakėlus palūkanas 0,25 procentinio punkto, EURIBOR būtinai tą pačią dieną pakils lygiai tiek pat.

Kodėl ECB vėl paspaudė stabdį?

Pagrindinė problema – infliacija vėl nutolo nuo ECB siekiamo 2 proc. lygio. Rugpjūtį metinė infliacija euro zonoje pakilo nuo 2,9 iki 3,3 proc., tačiau dar ryškesnis pokytis matomas energijos kainose. Jų metinis augimas pasiekė 14,3 proc., kai liepą buvo 10,3 proc.

Situaciją smarkiai apsunkino geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir energijos rinkų sukrėtimai. Brangesnė energija centriniams bankams yra ypač nemaloni problema, nes ji gali palaipsniui persikelti į transporto, gamybos ir galiausiai daugybės kitų prekių bei paslaugų kainas.

Todėl ECB nusprendė veikti dar prieš susiformuojant stipresnei antrajai infliacijos bangai. Naujausiose ECB prognozėse numatoma, kad vidutinė euro zonos infliacija 2026 metais sieks apie 3 proc., 2027 metais – 2,5 proc., o prie 2 proc. tikslo priartėtų tik vėliau.

Kita medalio pusė – brangesni pinigai. Didinant palūkanų normas siekiama pristabdyti vartojimą ir skolinimąsi, tačiau kartu išauga paskolų našta gyventojams bei verslui. Kitaip tariant, kovos su infliacija sąskaitą bent iš dalies pajunta ir būsto paskolas turinčios šeimos.

Lietuviams šis sprendimas svarbesnis nei daugeliui europiečių

Lietuva šiuo požiūriu turi vieną išskirtinumą. Lietuvos banko duomenimis, istoriškai apie 97 proc. būsto paskolų mūsų šalyje buvo suteikiama su kintamąja palūkanų norma, dažniausiai susieta su EURIBOR. Euro zonos vidurkis buvo gerokai mažesnis.

Būtent todėl ankstesnis EURIBOR šuolis Lietuvos gyventojams smogė taip tiesiogiai. Žmonės, daugelį metų gyvenę beveik nulinio EURIBOR aplinkoje, staiga pamatė, kaip mėnesinės būsto paskolų įmokos padidėjo dešimtimis ar net šimtais eurų.

Dabar situacija nėra tokia pati kaip 2022 metais ir nėra pagrindo automatiškai laukti tokio pat milžiniško palūkanų šuolio. Tačiau rugsėjo sprendimas yra aiškus signalas, kad ankstesnė vien mažėjančių palūkanų kryptis bent kol kas nutrūko.

Turintiems paskolą todėl verta ne panikuoti, o pasiruošti. Patikrinkite, koks EURIBOR terminas nurodytas sutartyje, kada bus kitas jo perskaičiavimas ir kokia yra jūsų banko marža. Jei šeimos biudžetas jau dabar įtemptas, verta įsivertinti, ar kelių dešimčių eurų didesnė įmoka nesukeltų problemų.

Nuo 2025 metų Lietuvos bankai naujiems būsto paskolų klientams taip pat turi pasiūlyti ne tik kintamąsias, bet ir bent penkeriems metams fiksuotas palūkanas. Todėl žmonėms, kurie tik dabar renkasi būsto paskolą, verta žiūrėti ne vien į pirmą banko pasiūlytą variantą, o palyginti abu scenarijus.

Ar dabar paskolos brangs dar labiau?

To šiandien užtikrintai nežino niekas – ir pats ECB iš anksto neįsipareigoja, kokį sprendimą priims kitame posėdyje. Viskas priklausys nuo infliacijos, energijos kainų, ekonomikos augimo ir kitų artimiausių mėnesių duomenų.

Todėl teiginys, kad prasideda naujas ilgas palūkanų kėlimo ciklas, šiuo metu būtų per ankstyvas. Lygiai taip pat jau nebėra saugu manyti, kad palūkanos nuo šiol tik mažės.

Būsto paskolą turinčiam žmogui svarbiausias signalas dabar yra ne ekonomistų prognozės, o jo paties paskolos sutartis. Jeigu EURIBOR bus perskaičiuojamas artimiausiais mėnesiais, verta stebėti jo pokyčius. Jeigu perskaičiavimas laukia tik kitais metais, iki tol situacija rinkose dar gali ne kartą pasikeisti.

Taigi rugsėjo 10-osios ECB sprendimas savaime dar neįrašo didesnės sumos į kiekvieno lietuvio kitą banko sąskaitą. Tačiau jis siunčia labai aiškią žinutę tiems, kurie jau buvo pripratę prie minties, kad brangiausias paskolų laikotarpis baigėsi: palūkanų kryptis gali apsisukti, o kintamą EURIBOR turintiems žmonėms vėl verta pasižiūrėti, kada bankas perskaičiuos jų įmoką.