Degalų kainų mažinimo planas gali smogti ne ten: gamintojai perspėja apie pavojų Lietuvos ūkininkams ir regionams

Vyriausybei ieškant būdų, kaip sumažinti degalų kainas, į viešą diskusiją įsitraukė Lietuvos biodegalų gamintojai. Jie perspėja, kad svarstomas vietinių biodegalų ribojimas degalinėse kainų iš esmės nesumažintų, tačiau galėtų skaudžiai smogti Lietuvos pramonei, žemės ūkiui ir regionuose dirbantiems žmonėms.

Atsinaujinančių degalų asociacija „Future Fuel“, vienijanti Lietuvos biodegalų gamintojus, teigia su nerimu vertinanti premjero Mindaugo Sinkevičiaus pareiškimą apie galimus lietuviškų biodegalų ribojimus. Asociacijos teigimu, toks sprendimas vartotojams didelės naudos neduotų, nes vietinių pirmosios kartos biodegalų įtaka galutinei dyzelino kainai yra labai maža.

„Vietinių biodegalų ribojimas būtų neatsakingas sprendimas. Vartotojams jis nesuteiktų naudos, tačiau pasekmes pajustų ūkininkai, gamyklų darbuotojai ir jų šeimos“, – sako „Future Fuel“ prezidentas Vytautas Kisielius.

Gamintojai aiškina, kodėl degalai brangsta

Pasak V. Kisieliaus, dabartinį dyzelino brangimą lemia ne vietinių biodegalų naudojimas, o išoriniai veiksniai: geopolitiniai konfliktai, sutrikęs naftos perdirbimas ir ribota dyzelino pasiūla tarptautinėse rinkose. Kitaip tariant, problema, anot gamintojų, slypi ne Lietuvos biodegalų gamyklose, o pasaulinėje naftos ir degalų rinkoje.

Asociacija skaičiuoja, kad į dyzeliną maišomi pirmosios kartos biodegalai galutinėje kainoje sudaro apie 2 centus už litrą. Tai yra mažiau nei 1 proc. degalinėse matomos kainos. Todėl, gamintojų vertinimu, jų ribojimas negalėtų tapti realiu degalų atpigimo sprendimu.

„Future Fuel“ taip pat atkreipia dėmesį, kad skirtingų biodegalų poveikis kainai nėra vienodas. Pasak asociacijos, importuojamų HVO biodegalų, pagamintų iš abejotinos kilmės žaliavų, naudojimas galutinę dyzelino kainą gali didinti apie 6,7 cento už litrą. Tai gerokai daugiau nei vietinių pirmosios kartos biodegalų dalis.

Smūgis gali kristi ant ūkininkų ir gamyklų

Lietuvos biodegalų sektoriui vidaus rinka yra kritiškai svarbi. „Future Fuel“ teigimu, apie 60 proc. šalies biodegalų gamintojų produkcijos realizuojama būtent Lietuvoje. Gamyklos veikia nepertraukiamu ciklu, o jų galimybės ilgai sandėliuoti pagamintą produkciją yra ribotos.

Dėl to net laikinas privalomo biodegalų maišymo sustabdymas ar sumažinimas galėtų priversti įmones stabdyti gamybą. Gamintojai pabrėžia, kad tokios gamyklos neveikia kaip paprastas jungiklis, kurį galima išjungti ir vėl įjungti be nuostolių. Biodegalų gamyba priklauso nuo žaliavų tiekimo sutarčių, sertifikavimo, logistikos, technologinių procesų ir nuolat veikiančių gamybos linijų.

Dar viena jautri vieta – Lietuvos ūkininkai. Kasmet biodegalų įmonės iš jų superka daugiau kaip 0,6 mln. tonų grūdų ir rapsų. Iš šios žaliavos pagaminama apie 0,3 mln. tonų biodegalų. Jei gamyba sumažėtų ar sustotų, dalis žemdirbių netektų svarbios rinkos savo produkcijai.

Nukentėtų ne tik degalai, bet ir pašarai, trąšos bei biometanas

Biodegalų gamyba nėra vien degalų gamyba. Šiame procese taip pat gaunami baltyminiai pašarai gyvulininkystei, organinės trąšos, o iš gamybos liekanų gaminamas biometanas. Pastarasis vis dažniau minimas kaip svarbi priemonė mažinant sunkiojo transporto taršą.

Mažėjant vietiniam grūdų ir rapsų perdirbimui, mažėtų ir baltyminių pašarų pasiūla. Tai reikštų didesnę priklausomybę nuo importo. „Future Fuel“ pabrėžia, kad Europos Komisija vietinės baltymų gamybos stiprinimą ir biodegalų grandinę sieja su didesniu ES žemės ūkio atsparumu bei strategine autonomija.

2025–2026 m. Lietuvos biometano, bioetanolio ir biodyzelino gamintojai, priklausantys „Future Fuel“, investavo 160,5 mln. eurų. Dalis šių investicijų buvo finansuota ES ir valstybės lėšomis. Asociacija pabrėžia, kad šiomis investicijomis kuriamos ir išlaikomos darbo vietos regionuose.

Latvijos pavyzdys: kainos nesumažėjo

„Future Fuel“ ragina Lietuvą įvertinti Latvijos patirtį. 2022 m. Latvija laikinai sustabdė privalomą biodegalų maišymą, tikėdamasi sumažinti kainas vartotojams. Tačiau, asociacijos teigimu, laukto efekto nebuvo – degalų kainos ne tik nesumažėjo, bet buvo didesnės nei Lietuvoje. Vėliau Latvija grįžo prie privalomo biodegalų maišymo.

Gamintojų nuomone, Lietuvai reikėtų ieškoti priemonių, kurios degalų kainai turėtų tiesioginį poveikį, bet nesužlugdytų vietinės gamybos. Vienas siūlomų sprendimų – įšaldyti 2027 m. numatytą CO₂ dedamosios didinimą. Pasak asociacijos, tai leistų išvengti papildomo dyzelino kainos šuolio apie 10 centų už litrą.

Kita siūloma priemonė – dalinio akcizo grąžinimo mechanizmas vežėjams. Tokia sistema, anot „Future Fuel“, paskatintų tarptautinius vežėjus daugiau degalų pirkti Lietuvoje, o ne kaimyninėse šalyse. Tai galėtų didinti dyzelino pardavimus Lietuvoje ir papildyti valstybės biudžetą akcizo bei PVM pajamomis.

Biodegalų gamintojai pabrėžia, kad degalų kainų problema turi būti sprendžiama ten, kur poveikis būtų realus. Jų teigimu, vietinės gamybos ribojimas būtų smūgis Lietuvos pramonei, tačiau vairuotojai degalinėse to beveik nepajustų.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!