Paklausėme skaitytojų, kaip jie taupo šildymo sezono metu: būdai, kurie iš tikrųjų veikia

Kai ateina pirmosios sąskaitos už šildymą, daugelis pradeda daryti tą patį: mažiau vėdina, užkamšo langus, užsuka radiatorius ir tikisi, kad mėnesio pabaigoje suma bus mažesnė. Tačiau ne visi taupymo būdai duoda naudos. Kai kurie tik sukuria šalčio ir drėgmės jausmą, o sąskaita beveik nepasikeičia.

Kalbantis su žmonėmis apie šildymo sezoną greitai paaiškėja vienas dalykas: labiausiai veikia ne vienas stebuklingas triukas, o keli maži įpročiai kartu. Langai, radiatoriai, užuolaidos, vėdinimas, temperatūra kambariuose ir net baldų vieta gali pakeisti tai, kiek šilumos iš tikrųjų lieka namuose.

Skaitytojų patirtys rodo, kad taupymas prasideda ne nuo sėdėjimo su striuke, o nuo paprasto klausimo: ar šiluma, už kurią jau sumokame, neišeina per langus, sienas ir neteisingai naudojamus radiatorius?

„Nebesėdime prie praviro lango“: vėdinimas pakeitė daugiau, nei tikėjosi

Kaunietė Rasa pasakoja, kad daugelį metų žiemą laikydavo virtuvės langą pravertą beveik visą dieną. Jai atrodė, kad taip namuose mažiau kaupiasi kvapai ir drėgmė. Tik pradėjusi stebėti kambario temperatūrą suprato, kad butas nuolat vėsta, o radiatoriai dirba tam, kad šildytų ne namus, o lauką.

„Anksčiau langas virtuvėje būdavo pravertas nuo ryto iki pietų. Atrodė, kas čia tokio – tik mažas tarpelis. Bet kai pradėjome vėdinti trumpai, 5–7 minutes, plačiai atidarę langą, kambariuose pasidarė net šilčiau“, – pasakoja ji.

Toks vėdinimas iš tiesų logiškas. Trumpai ir intensyviai pravėdinus patalpas, pasikeičia oras, bet nespėja stipriai atšalti sienos, baldai ir grindys. Kai langas paliekamas pravertas valandoms, atvėsta ne tik oras, bet ir visas kambarys. Tada šildymo sistemai reikia daugiau laiko ir energijos, kad temperatūra vėl grįžtų į ankstesnį lygį.

Praktinis skaičiavimas paprastas. Jei dėl nuolat praverto lango kambaryje temperatūra krenta nuo 21 iki 19 laipsnių, žmogus dažnai atsuka radiatorių stipriau arba ima naudoti elektrinį šildytuvą. Net nedidelis 1 kW šildytuvas, veikiantis 2 valandas per vakarą, sunaudoja 2 kWh elektros. Jei elektros kaina 0,22 €/kWh, vienas vakaras kainuoja 0,44 euro, o 20 tokių vakarų per mėnesį – 8,80 euro. Tai pinigai, kurių dažnai net nesusiejame su praviru langu.

Užuolaidos gali šildyti arba vogti šilumą

Vilniuje gyvenantis Antanas sako ilgai nesupratęs, kodėl miegamajame radiatorius karštas, o kambarys vis tiek nejaukus. Problema buvo ne radiatoriuje, o sunkiose užuolaidose, kurios uždengdavo ne tik langą, bet ir visą šildytuvą. Šiluma kildavo už užuolaidos, šildydavo palangę ir stiklą, bet į kambarį patekdavo lėčiau.

„Kai žmona pasiūlė užuolaidas patrumpinti, iš pradžių juokiausi. Atrodė, kad čia jau visiškas smulkmenų ieškojimas. Bet kai radiatorius liko atviras, kambarys vakare tikrai greičiau sušilo“, – pasakoja jis.

Tai viena dažniausių klaidų daugiabučiuose. Žmonės investuoja į storesnes užuolaidas, nes nori mažiau šalčio nuo langų, tačiau kartu uždengia radiatorių. Tada šiluma cirkuliuoja blogiau, o kambario viduryje lieka vėsiau. Geriausias variantas – užuolaidos, kurios dengia langą, bet neužkrenta ant radiatoriaus. Jei užuolaidos ilgos iki grindų, verta jas vakare bent atitraukti nuo šildytuvo arba naudoti specialų laikiklį.

Skaičiais tai sunkiau pamatuoti nei elektros prietaisą, bet poveikis jaučiamas kasdien. Jei dėl atviro radiatoriaus kambaryje pakanka 20 laipsnių vietoje 21, sąskaita už šildymą gali sumažėti. Dažnai skaičiuojama, kad vienas laipsnis patalpoje šildymo sąnaudas gali keisti maždaug keliais procentais, nors konkretus skirtumas priklauso nuo namo būklės, šildymo sistemos ir oro lauke. Sename name efektas vienoks, renovuotame – kitoks.

„Užklijavau langus ne dėl grožio“: sandarumas vis dar duoda rezultatą

Panevėžietė Laima gyvena senesniame daugiabutyje, kuriame langai keisti prieš daugiau nei dešimtmetį. Iš pradžių jie atrodė sandarūs, bet ilgainiui tarpinės sukietėjo, kai kur atsirado vos juntamas skersvėjis. Didžiausias pokytis atsirado tada, kai ji ne pirko elektrinį šildytuvą, o sutvarkė langų sandarumą.

„Pirmą žiemą kaltinau namo šildymą. Paskui uždegiau žvakę prie lango ir pamačiau, kaip liepsna juda. Tada buvo aišku, kad šaltis eina tiesiai į kambarį“, – pasakoja Laima.

Ji pakeitė susidėvėjusias tarpines, kai kur panaudojo langų sandarinimo juostą, o palangės apačioje užtaisė plyšį. Tai nekainavo daug, bet kambaryje dingo tas nemalonus jausmas, kai sėdi lyg ir prie 20 laipsnių, bet kojos vis tiek šąla. Tokiais atvejais taupymas atsiranda ne tik dėl mažesnių sąnaudų, bet ir dėl to, kad nebereikia kelti temperatūros vien tam, kad kompensuotumėte skersvėjį.

Pavyzdys su skaičiais: jei 50 kv. m buto šildymas kainuoja 1,40 €/kv. m per mėnesį, sąskaita siekia 70 eurų. Jei sutvarkius skersvėjus ir neperkaitinant kambarių pavyksta sumažinti šilumos poreikį bent 5 procentais, sutaupymas būtų 3,50 euro per mėnesį. Per 6 mėnesių sezoną tai apie 21 eurą. Jei sandarinimo juostos ir tarpinės kainavo 10–15 eurų, jos atsiperka gana greitai.

Radiatoriaus neužtenka atsukti – jam reikia vietos

Dar viena istorija iš Klaipėdos. Darius sako, kad svetainėje radiatorius ilgai buvo beveik paslėptas už sofos. Butas neatrodė labai šaltas, bet viena kambario pusė visada būdavo nejauki. Tik perstumdžius baldus paaiškėjo, kad radiatorius tiesiog neturėjo kaip normaliai atiduoti šilumos.

„Sofą patraukėme gal 20 centimetrų nuo radiatoriaus. Nieko daugiau nedarėme. Bet kambaryje šiluma pasiskirstė kitaip – nebe taip, kad prie lango karšta, o prie stalo vėsu“, – sako jis.

Radiatoriams reikia oro judėjimo. Jei jie užstatyti sofa, komoda, lova ar džiovinamais skalbiniais, šiluma lieka už baldo arba kyla tiesiai prie lango. Kartais žmonės dėl to kelia temperatūrą visame bute, nors pakaktų atlaisvinti radiatorių. Ypač tai aktualu mažuose kambariuose, kur baldai sustatyti labai arti sienų.

Praktinė taisyklė paprasta: prie radiatoriaus turėtų likti bent keliolika centimetrų laisvos erdvės. Ant jo nereikėtų nuolat džiovinti storų rankšluosčių ar drabužių, nes jie veikia kaip uždanga. Jei reikia džiovinti skalbinius, geriau naudoti atskirą džiovyklą šalia, bet ne tiesiai ant radiatoriaus. Taip kambarys gauna daugiau šilumos, o drėgmė mažiau kaupiasi vienoje vietoje.

Mažiau šildyti viso buto nereiškia šalti

Kai kurie skaitytojai sako labiausiai sutaupę tada, kai nustojo visus kambarius laikyti vienodai šiltus. Jei darbo kambarys naudojamas tik dieną, miegamasis tik naktį, o svetainėje praleidžiamas vakaras, nėra būtina visur turėti tą pačią temperatūrą visą parą. Žinoma, negalima patalpų peršaldyti taip, kad imtų kauptis drėgmė ir pelyti kampai, bet protingas temperatūros paskirstymas tikrai veikia.

Alytietė Birutė sako, kad miegamajame sumažino temperatūrą iki maždaug 18–19 laipsnių, o svetainėje paliko apie 20–21. „Iš pradžių bijojau, kad bus šalta. Bet miegoti net geriau. O kai uždarome miegamojo duris, nereikia be reikalo šildyti kambario iki svetainės temperatūros“, – pasakoja ji.

Toks būdas ypač naudingas ten, kur galima reguliuoti radiatorius. Jei sistema leidžia, nenaudojamuose kambariuose verta laikyti žemesnę, bet ne per žemą temperatūrą. Jei bute nėra individualios apskaitos ar reguliavimo, sąskaita tiesiogiai gali nesumažėti taip greitai, bet komfortas pagerėja: šiluma naudojama ten, kur jos labiausiai reikia.

Paprastas pavyzdys: jei 60 kv. m buto šildymas per mėnesį kainuoja 90 eurų, net 5 procentų sumažėjimas reikštų 4,50 euro per mėnesį. Per sezoną tai apie 27 eurus. Jei pavyksta sutaupyti 10 procentų, suma jau siekia apie 54 eurus. Tokie skaičiai nepadarys sąskaitos mažos, bet gali padengti dalį elektros, interneto ar vieną rimtesnį apsipirkimą.

Kas iš tikrųjų veikia šildymo sezonu

Iš skaitytojų patirčių aiškėja, kad geriausiai veikia ne kraštutinumai, o tvarka namuose. Trumpas vėdinimas vietoje nuolat praverto lango. Atviri radiatoriai vietoje užstumtų baldų. Sandarūs langai vietoje elektrinio šildytuvo. Protinga temperatūra skirtinguose kambariuose vietoje bandymo visur laikyti vasarą.

Šildymo sezono metu neverta gyventi tamsoje, šaltyje ir su trimis megztiniais, jei problema iš tiesų yra šilumos nutekėjimas. Pirmiausia verta apeiti butą: ar neuždengti radiatoriai, ar pro langus netraukia, ar užuolaidos nekabo ant šildytuvų, ar langas virtuvėje nepaliktas praviras „truputį“, bet pusei dienos.

Taupymas čia prasideda nuo mažų dalykų, kurių nereikia derinti su namo administratoriumi ar kaimynais. Jei šiluma jau ateina į jūsų butą, svarbiausia jos neišleisti lauk ir neleisti jai užstrigti už sofos, užuolaidos ar senos tarpinės.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!