Gavusi atlyginimą sumokėjau visas sąskaitas. Kai pažiūrėjau, kiek liko, iki kitos algos dar buvo 26 dienos

Atlyginimą gavau penktadienį, lapkričio 6-ąją. Kaip ir kas mėnesį, pirmiausia atsiverčiau banko programėlę ir pradėjau mokėti sąskaitas. Norėjau viską susitvarkyti iš karto, kad paskui nereikėtų galvoti, kurį mokėjimą pamiršau ar kuriam pritrūks pinigų.

Mano alga į rankas – 1 280 eurų. Gyvenu su dešimtmete dukra nuomojamame dviejų kambarių bute. Dukros tėtis kas mėnesį perveda 250 eurų jos išlaikymui, dar gaunu 129,5 euro vaiko pinigų. Taigi į mūsų sąskaitą per mėnesį iš viso įkrinta 1 659,50 euro.

Kol matau šią sumą ekrane, atrodo, kad turėtume gyventi visai neblogai. Bet penktadienio vakarą po vieno pavedimo sekė kitas. Kai baigiau, sąskaitoje liko 572,50 euro. Iki kito atlyginimo buvo 26 dienos.

Pinigai dingo dar neišėjusi iš namų

Pirmiausia pervedžiau 550 eurų už buto nuomą. Sutartį pasirašėme prieš dvejus metus, ir nors suma man didelė, pigesnio buto netoli dukros mokyklos taip ir neradau. Be to, šeimininkai leidžia laikyti mūsų katiną, o tai, kaip jau esu patyrusi ieškodama būsto, ne visiems priimtina.

Tą patį vakarą sumokėjau 145 eurus už komunalines paslaugas. Šildymo sąskaita dar nebuvo pati didžiausia – spalį radiatoriai šilo tik dalį mėnesio. Dėl to lapkričio sąskaitos laukiu su nerimu, bet jos suma dar nežinoma.

Už elektrą pervedžiau 32 eurus, už internetą ir du telefonų planus – 48 eurus. Dukros mokyklos pietums papildžiau 70 eurų, o už jos lankomą šokių būrelį sumokėjau 45 eurus. Dar 35 eurai iškeliavo automobilio draudimui, už kurį moku dalimis.

Galiausiai pervedžiau 90 eurų už praėjusį mėnesį pakeistas automobilio padangas. Servise pažįstamas meistras leido atsiskaityti per du kartus, nes spalį reikėjo mokėti ir už patį keitimą, ir už netikėtai prakiurusios padangos remontą. Dabar ši skola jau padengta.

Mokėdama viską užsirašiau ant lapelio. Iš 1 659,50 euro už būstą, komunalines paslaugas, ryšį, mokyklos pietus, būrelį, draudimą ir padangas išleidau 1 015 eurų. Dar 72 eurai tą mėnesį buvo išleisti maistui ir kitoms smulkmenoms iki penktadienio vakaro. Liko 572,50 euro.

Dukra tuo metu sėdėjo prie stalo ir piešė. Paklausė, ar kitą savaitę galėsime nueiti į kiną, nes jos draugės jau kalba apie naują filmą. Atsakiau, kad pažiūrėsime. Ji nebespaudė, o man nuo to pasidarė dar sunkiau.

Kasdieniams pirkiniams – kiek daugiau nei 22 eurai

Pasiėmiau popieriaus lapą ir pabandžiau suskaičiuoti, kiek galime išleisti. Padalijus 572,50 euro iš 26 dienų, išeina maždaug 22 eurai per dieną. Tik už juos reikia ne vien maisto.

Į darbą važiuoju automobiliu. Bandžiau važinėti autobusais, bet ryte turiu nuvesti dukrą į mokyklą, o po darbo suspėti jos pasiimti iš būrelio. Kelionė viešuoju transportu su persėdimu užtruktų ilgiau, todėl bent kol kas automobilio atsisakyti negaliu. Kurui likusiai mėnesio daliai numačiau 75 eurus.

Katinui reikėjo maisto ir kraiko – dar apie 25 eurus. Dukros žieminių batų užtrauktukas jau buvo pradėjęs strigti, todėl 60 eurų atidėjau batams, jei nepavyktų senųjų pataisyti. Norėjau pasilikti ir bent 50 eurų nenumatytiems dalykams: vaistams, mokyklos išlaidoms ar automobilio gedimui.

Po šių skaičiavimų maistui, buities prekėms ir viskam, ko nepaminėjau, liko 362,50 euro. Per 26 dienas tai – apie 14 eurų per dieną mums abiem. Dukros pietūs mokykloje jau buvo apmokėti, bet pusryčiais, vakariene ir savaitgalių maistu vis tiek reikėjo pasirūpinti.

Šeštadienį į parduotuvę ėjau su sąrašu ir telefonu rankoje. Į krepšelį dėjau bulves, kruopas, vištieną, kiaušinius, pieną, duoną, varškę ir kelias daržoves. Dukra paprašė braškių, bet lapkritį jų kaina man pasirodė per didelė. Vietoj jų paėmėme obuolių ir mandarinų.

Prie kasos sumokėjau 48,37 euro. Pirkinių turėjo užtekti kelioms dienoms, bet grįžusi namo supratau pamiršusi skalbimo priemonę. Jos teko įrašyti į kitą sąrašą.

Dukra pasakė tai, ko nebuvau pasiruošusi išgirsti

Pirmadienio vakarą dukra grįžo iš mokyklos ir padėjo ant stalo lapelį. Jos klasė planavo išvyką į edukacinį užsiėmimą, už kurį reikėjo sumokėti 12 eurų. Buvau beveik pamiršusi, kad mokytoja apie jį rašė dar spalį.

„Jeigu brangu, aš galiu nevažiuoti“, – pasakė dukra, kol skaičiau lapelį.

Pažiūrėjau į ją ir paklausiau, kodėl ji taip mano. Dukra atsakė girdėjusi, kaip savaitgalį telefonu sakiau mamai, kad šį mėnesį vėl reikės taupyti. Matyt, kalbėjau garsiau, nei maniau.

Pasakiau, kad į išvyką ji važiuos. Tą vakarą atidėjau 12 eurų iš nenumatytoms išlaidoms skirtos sumos ir pasirašiau leidimą. Dukra dar paklausė, ar tikrai galime sau tai leisti. Patikinau, kad galime, nors mintyse jau galvojau, ko turėsime atsisakyti, jeigu prireiks daugiau pinigų.

Kitą dieną nuvežiau jos batus pas taisytoją. Meistras pasakė, kad užtrauktuką galima pakeisti už 18 eurų. Palikau batus ir tą savaitę dukra į mokyklą ėjo su senesniais, dar nesuplyšusiais. Kai atsiėmėme pataisytus, iš pradžių atidėtų 60 eurų liko 42. Juos grąžinau į bendrą mėnesio biudžetą.

Į kiną vis dėlto nuėjome. Bilietams ir mažai spragintų kukurūzų dėžutei išleidome 19 eurų. Prieš pirkdama dar kartą patikrinau sąskaitos likutį, bet nenorėjau, kad kiekvienas dukros noras prasidėtų ir baigtųsi mano skaičiavimu.

Atlyginimo laukiau jau žinodama, kur jis iškeliaus

Lapkričio pabaigoje pradėjau planuoti kitą mėnesį. Po padangų remonto skolos turėtų būti lengviau, bet gruodį reikės kalėdinių dovanų, o šildymo sąskaita veikiausiai bus didesnė. Kol jos negavau, tikslios sumos nežinau.

Dukros tėtis tą mėnesį išlaikymą pervedė laiku. Mama pasiūlė duoti kelis stiklainius savo konservuotų daržovių, ir šį kartą neatsisakiau. Anksčiau sakydavau, kad mums nereikia, nes nenorėdavau jos jaudinti. Dabar paprašiau ir vieno maišelio bulvių.

Kai iki atlyginimo buvo likusios keturios dienos, sąskaitoje turėjau 64 eurus. Automobilio bake dar buvo pakankamai degalų, mokyklos pietūs apmokėti, o šaldytuve laukė puodas sriubos ir vakarienei paruošta vištiena. Didelių pirkinių nebereikėjo, bet tų 64 eurų stengiausi be reikalo neliesti.

Tą vakarą dukra paklausė, ar per Kalėdas galėsime nuvažiuoti pas močiutę su nakvyne. Pasakiau, kad galėsime. Mama jau seniai kvietė, o dukrai ten patinka – kartu kepa sausainius ir puošia nedidelę eglutę.

Prieš eidama miegoti dar kartą pažiūrėjau į banko programėlę. Šį kartą tikrinau ne sąskaitos likutį, o kito atlyginimo datą. Iki jo buvo likusios keturios dienos, o ant virtuvės stalo jau gulėjo gruodžio mokėjimų sąrašas.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt