Uždirbame 2 300 eurų, auginame du vaikus, o dyzelis jau kainuoja 2,20 euro: kaip mums išgyventi iki kitos algos?

Kai kas nors pasako, kad dviem dirbantiems žmonėms Lietuvoje turėtų pakakti pinigų normaliam gyvenimui, norisi pakviesti tą žmogų vienam vakarui prie mūsų virtuvės stalo. Aš uždirbu 1 200 eurų į rankas, žmona – 1 100. Abu dirbame, auginame du vaikus, turime vieną automobilį – 2015 metų dyzelinį „Toyota RAV4“. Nevažinėjame naujais prabangiais automobiliais, nekalbame apie egzotiškas atostogas ir nesame įpratę kas savaitgalį vakarieniauti restoranuose. Tačiau kiekvieną mėnesį pinigus vis tiek tenka skaičiuoti.

Labiausiai pradėjo slėgti kelionės į darbą. Kasdien nuvažiuoju 40 kilometrų į abi puses, o dyzelino litras jau kainuoja 2,20 euro. Atrodo, kas čia tokio – automobilis ekonomiškesnis už daugelį didelių benzininių visureigių, važiuoti vis tiek reikia. Tačiau vieną spalio vakarą nusprendžiau nebespėlioti ir suskaičiuoti, kiek mums iš tiesų kainuoja gyvenimas.

Vien už galimybę nuvažiuoti į darbą per mėnesį sumoku daugiau kaip 135 eurus

Skaičiavimą pradėjau nuo automobilio, nes be jo į darbą nuvažiuoti būtų sudėtinga. Tarkime, per mėnesį dirbu 22 dienas, o mano „Toyota RAV4“ vidutiniškai sunaudoja 7 litrus dyzelino 100 kilometrų. Tai orientacinės sąnaudos – tikrasis rezultatas priklauso nuo variklio, kelio ir vairavimo sąlygų.

Per vieną dieną nuvažiuoju 40 kilometrų, vadinasi, per 22 darbo dienas susidaro 880 kilometrų. Tokiam atstumui reikia 61,6 litro dyzelino. Kai litras kainuoja 2,20 euro, vien kelionės į darbą per mėnesį atsieina 135,52 euro.

Tai daugiau nei 11 procentų mano atlyginimo. Ir čia dar neįskaičiuoti jokie kiti važiavimai.

Juk automobilis reikalingas ne tik darbui. Reikia nuvažiuoti į parduotuvę, pas gydytoją, pas artimuosius, kartais nuvežti vaikus. Jei per mėnesį papildomai nuvažiuojame 300 kilometrų, tam reikia dar 21 litro dyzelino, arba 46,20 euro. Taigi bendra mėnesio degalų suma išauga iki 181,72 euro.

Bet automobilis nėra vien kuras. Mūsų „Toyota“ jau vienuolikos metų, todėl reikia galvoti apie tepalų keitimą, filtrus, padangas, draudimą ir neišvengiamus remontus. Jeigu šioms išlaidoms kas mėnesį atidedame bent 120 eurų, automobilio išlaikymas mums kainuoja maždaug 302 eurus per mėnesį. Ir tai darant prielaidą, kad neįvyks didelis gedimas.

Degalinėje pamačiau dyzelino kainą ir pirmą kartą rimtai pagalvojau, ar man dar reikia antro automobilioNuotrauka: Pexels / Engin Akyurt

Suskaičiavome šeimos išlaidas – rezultatas nenudžiugino

Mūsų abiejų atlyginimai sudaro 2 300 eurų per mėnesį. Tačiau čia svarbu nepamiršti ir valstybės mokamų vaiko pinigų. 2026 metais universali išmoka vienam vaikui siekia 129,50 euro. Jeigu abu vaikai atitinka amžiaus ir kitas sąlygas, šeima papildomai gauna 259 eurus. Taigi bendros mėnesio pajamos gali siekti 2 559 eurus.

Atrodo, visai nemaža suma. Bet dabar pasižiūrėkime, kaip ji pasiskirstytų keturių asmenų šeimoje, jeigu už būstą reikėtų mokėti 700 eurų, o kitos išlaidos būtų tokios:

Iš 2 559 eurų atėmus 2 402 eurus lieka 157 eurai visam mėnesiui. Tai nėra pinigai pramogoms ar atostogoms. Iš šios sumos dar gali tekti sumokėti už netikėtą vaikų išvyką, gimtadienį, papildomą vaistų pirkimą ar kitą neplanuotą poreikį.

O jeigu už būstą mokėtume ne 700, bet 900 eurų? Tuomet tas pats biudžetas jau turėtų 43 eurų trūkumą. Jeigu gyvename nuosavame būste be paskolos, padėtis, žinoma, būtų visai kitokia. Todėl būsto išlaidos šioje istorijoje yra vienas svarbiausių nežinomųjų.

Maistui numatyti 650 eurų taip pat nėra neribota suma. Tai maždaug 21,67 euro per dieną keturiems žmonėms. Už tiek reikia pasirūpinti pusryčiais, pietumis, vakariene ir kasdieniais užkandžiais. Galima planuoti savaitės meniu, dažniau gaminti namuose ir ieškoti akcijų, tačiau maitinti du augančius vaikus vien pigiausiais produktais nesinori.

Grynųjų pinigų kiekis

Patikrinome dar vieną dalyką: galbūt šeimai priklauso papildomi pinigai

Čia atsiranda viena svarbi detalė, kurios nemažai dirbančių šeimų gali nežinoti. 2026 metais du vaikus auginančiai nepasiturinčiai šeimai gali priklausyti papildoma 76,20 euro išmoka kiekvienam vaikui. Ji mokama, jeigu pagal nustatytą tvarką apskaičiuotos šeimos pajamos vienam asmeniui yra mažesnės nei 466 eurai per mėnesį.

Mūsų abiejų atlyginimai siekia 2 300 eurų, tačiau vertinant teisę į papildomą išmoką šeimai, auginančiai vieną ar du vaikus, neįskaičiuojami 25 procentai darbo pajamų. Jei vertinamuoju laikotarpiu pajamos būtų tokios pačios ir nebūtų kitų įskaitomų pajamų, skaičiavimas atrodytų taip: 2 300 eurų sumažinus 25 procentais lieka 1 725 eurai. Padalijus iš keturių šeimos narių, vienam žmogui tenka 431,25 euro.

Tai mažiau nei nustatyta 466 eurų riba. Vadinasi, pagal šiuos skaičius šeima galėtų turėti teisę gauti dar 152,40 euro per mėnesį už abu vaikus. Vis dėlto galutinė teisė priklauso nuo vertinamojo laikotarpio pajamų ir kitų nustatytų sąlygų, todėl ją būtina pasitikrinti savivaldybėje arba per SPIS sistemą.

Jeigu papildoma išmoka būtų paskirta, mėnesio pajamos padidėtų iki 2 711,40 euro. Pagal mūsų pavyzdinį biudžetą po visų suplanuotų išlaidų liktų jau 309,40 euro.

Dar vienas dalykas, kurį verta patikrinti prasidėjus šildymo sezonui, – būsto šildymo išlaidų kompensacija. Ji gali priklausyti ir dirbantiems žmonėms. Sprendžiant dėl paramos vertinamos šeimos pajamos, turtas, būsto plotas ir kitos aplinkybės. Todėl vien tai, kad abu tėvai dirba, nereiškia, jog prašymo teikti neverta.

Ką iš tiesų galime pakeisti, kad nereikėtų gyventi nuo algos iki algos?

Po visų skaičiavimų supratau, kad mums nereikia dar vieno patarimo atsisakyti kavos ar rečiau pirkti saldumynus. Reikia žiūrėti į didžiausias išlaidas. Pirmiausia – būstą, automobilį ir maistą. Smulkūs pirkiniai svarbūs, tačiau jeigu kas mėnesį būstui, maistui ir automobiliui išleidžiama daugiau kaip 1 800 eurų, sutaupyti kelis eurus parduotuvėje neužteks.

Automobilio keisti į kitą vien dėl degalų kainos taip pat neskubėčiau. Turime vieną 2015 metų „Toyota RAV4“, kurią pažįstame ir žinome jos techninę būklę. Perkant kitą naudotą automobilį tektų išleisti nemažai pinigų, o gedimų rizika niekur nedingtų. Kur kas racionaliau pirmiausia patikrinti tikrąsias degalų sąnaudas, atlikti reikalingą priežiūrą ir pagal galimybes mažinti nereikalingus važiavimus.

Jeigu darbdavys leistų bent vieną dieną per savaitę dirbti iš namų, per keturias tokias dienas nereikėtų nuvažiuoti 160 kilometrų. Esant 7 litrų sąnaudoms ir 2,20 euro dyzelino kainai, vien degalams sutaupyčiau 24,64 euro per mėnesį. Tai nepakeistų mūsų gyvenimo iš esmės, tačiau per metus susidarytų beveik 300 eurų.

Dar svarbiau būtų įvertinti darbo pasiūlymus arčiau namų. Jeigu galėčiau dirbti beveik nevažinėdamas automobiliu, net 100 eurų mažesnė alga nebūtinai reikštų finansinį praradimą. Vien dabar kelionei į darbą sunaudoju daugiau nei 135 eurus per mėnesį, o dar prisideda automobilio dėvėjimasis. Žinoma, reikėtų įvertinti darbo sąlygas, laiką ir karjeros galimybes.

Su žmona taip pat turėtume nuspręsti, kad automobiliui skirti pinigai nėra laisvi pinigai. Jeigu kas mėnesį neatidėsime bent nedidelės sumos remontui, pirmas rimtesnis gedimas gali priversti skolintis. Geriau turėti atskirą rezervą nei kiekvieną kartą ieškoti, iš ko apmokėti serviso sąskaitą.

Didžiausia mūsų pamoka būtų paprasta: 2 300 eurų bendrų atlyginimų keturių asmenų šeimai dar nereiškia finansinio saugumo. Viską lemia tai, kiek kainuoja būstas, kelionės į darbą, vaikų poreikiai ir ar lieka pinigų nenumatytiems atvejams.

Kai vakare suskaičiuojame paskutinius eurus, man labiausiai neramu ne dėl to, kad negalime sau leisti atostogų. Neramu, kad užtektų vieno rimtesnio automobilio gedimo ar kelių netikėtų sąskaitų, ir visas mėnesio planas subyrėtų.

Abu dirbame, auginame vaikus ir stengiamės gyventi atsakingai. Nenorime prabangos. Norime, kad sumokėjus už šildymą, maistą ir kurą nereikėtų bijoti atidaryti banko programėlės. Ir kad mėnesio pabaigoje liktų ne vien pinigų duonai, bet ir bent šiek tiek ramybės.

Šią istoriją redakcijai atsiuntė kaipkada.lt skaitytojas. Siekiant apsaugoti privatumą, vardai ir kai kurios detalės gali būti pakeisti. Atsiųskite savo istoriją el. paštu redakcija@kaipkada.lt