Kodėl brūkšninis kodas vis dar neišnyko, nors QR kodus matome ant kiekvieno kampo?

Atrodytų, viskas turėjo būti paprasta. QR kodai šiandien yra visur: ant restoranų stalų, autobusų stotelėse, sąskaitose, renginių bilietuose, reklaminėse skrajutėse, siuntų lipdukuose ir net ant kapinių informacinių lentelių. Pakanka nukreipti telefoną, ir prieš akis atsiveria meniu, svetainė, mokėjimo langas ar produkto istorija.

O štai paprastas brūkšninis kodas – tos juodos vertikalios juostelės ant pieno pakelio, šokolado plytelės ar skalbiklio butelio – atrodo lyg atkeliavęs iš senesnės epochos. Jis neturi jokio žavesio, neatidaro interneto puslapio, nerodo receptų, nemoka papasakoti, iš kur atkeliavo kava ar kaip perdirbti pakuotę.

Ir vis dėlto, nuėjus į bet kurią Lietuvos parduotuvę – nuo didelio prekybos centro iki mažos krautuvėlės miestelyje – prie kasos vis dar karaliauja būtent jis. Ne QR kodas. Ne išmanus lipdukas. O senas geras brūkšninis kodas.

Kodėl? Atsakymas paprastas: prekyboje laimi ne tas sprendimas, kuris atrodo modernesnis, o tas, kuris veikia greitai, pigiai, patikimai ir be nereikalingos dramos.

Brūkšninis kodas – senas, bet labai gerai išmokęs savo darbą

Brūkšninis kodas ant prekių pakuočių pradėjo plisti dar praėjusio amžiaus aštuntajame dešimtmetyje. Tai reiškia, kad jis jau seniai pergyveno ne vieną technologinę madą. Per tą laiką pasikeitė kasos aparatai, mokėjimo kortelės, savitarnos kasos, lojalumo programėlės, internetinė prekyba, tačiau brūkšninis kodas liko.

QR kodas atsirado vėliau ir iš tiesų yra gerokai talpesnis. Jame galima sutalpinti daug daugiau informacijos: interneto adresus, tekstą, mokėjimo duomenis, serijos numerius, partijos informaciją, nuorodas į instrukcijas ar net visą mažą skaitmeninę istoriją apie produktą.

Logiškai mąstant, QR kodas turėjo seniai išstumti brūkšninį kodą. Bet prekyba nėra vien logika. Prekyba yra greitis, įranga, įpročiai, standartai ir milijardai pakuočių, kurios kasdien keliauja per kasas.

Todėl senasis brūkšninis kodas laikosi ne iš nostalgijos. Jis laikosi todėl, kad vis dar yra velniškai patogus.

Pirmoji priežastis – parduotuvėms tai kainuotų daug pinigų

Didelė dalis Lietuvos parduotuvių, sandėlių, vaistinių, degalinių, mažų krautuvėlių ir prekybos taškų vis dar naudoja įrangą, puikiai pritaikytą įprastiems brūkšniniams kodams. Lazeriniai skaitytuvai, kuriuos kasininkai naudoja metų metus, yra paprasti, tvirti, greiti ir gana pigūs.

Jie daro vieną darbą – skaito juosteles. Ir tą darbą daro labai gerai.

QR kodui nuskaityti dažnai reikia kitokio tipo skaitytuvo – su kamera, vaizdo atpažinimu, geresniu apdorojimu. Toks įrenginys gali nuskaityti ne tik linijas, bet ir visą kvadratinę matricą. Jis išmanesnis, bet kartu ir brangesnis.

Didelei prekybos tinklo parduotuvei tai dar viena investicija. Bet įsivaizduokime mažą šeimos krautuvėlę rajone, turgavietės paviljoną ar nedidelį sandėlį. Jeigu jiems reikėtų keisti skaitytuvus, atnaujinti kasų programinę įrangą, apmokyti darbuotojus ir dar suderinti viską su apskaitos sistema, tai nebūtų smulkmena.

Prekyboje technologijos keičiamos ne tada, kai atsiranda naujesnis variantas, o tada, kai senasis pradeda trukdyti. O brūkšninis kodas kol kas netrukdo. Jis veikia.

Antra priežastis – po brūkšniniu kodu yra skaičiai

Kiekvienas, bent kartą stovėjęs eilėje prie kasos, yra matęs sceną: kasininkas braukia prekę per skaitytuvą, aparatas pypteli ne iš pirmo karto, tada dar kartą, tada prekė pasukama, etiketė ištiesinama, o galiausiai kodas vis tiek nepasiduoda.

Kas tada? Kasininkas įveda skaičius ranka.

Po įprastu brūkšniniu kodu visada yra skaitmenų eilutė. Ji nėra dekoracija. Tai atsarginis kelias. Jei pakuotė susilamdžiusi, etiketė šiek tiek nutrinta, kodas užklijuotas ant nelygaus paviršiaus arba skaitytuvas tiesiog kaprizingas, darbuotojas gali rankiniu būdu įvesti numerį ir prekė bus parduota.

Su QR kodu taip paprastai neišeina. QR kodas gali slėpti ilgą nuorodą, tekstą, simbolius, partijos duomenis ar kitą informaciją, kurios žmogus ranka prie kasos neperrašys. Tai per ilga ir per nepatogu.

Todėl net kalbant apie naujos kartos kodus, vis tiek reikia palikti aiškų, trumpą, žmogui įvedamą numerį. O jeigu tą numerį reikia spausdinti šalia QR kodo, dalis „vietos taupymo“ privalumo dingsta. Ant didelės dėžės tai nieko tokio. Bet ant mažo šokoladuko, vaistų dėžutės ar kosmetikos mėginuko kiekvienas milimetras jau svarbus.

BAR kodai

Trečia priežastis – brūkšninis kodas neprašo jūsų spausti nuorodos

QR kodai patogūs, bet jie turi vieną nemalonią pusę: žmogus dažnai nežino, kur tiksliai jie nuves. Nuskenavai – ir tik tada pamatai, ar tai gamintojo puslapis, meniu, mokėjimo forma, apklausa, ar kažkas įtartino.

Pastaraisiais metais sukčiai vis dažniau tuo naudojasi. Netikri QR kodai klijuojami ant parkavimo automatų, kavinių stalų, siuntų pranešimų, skelbimų ar net viešų informacinių lentų. Žmogus nuskenuoja kodą, patenka į apgaulingą svetainę, suveda kortelės duomenis ar prisijungimo informaciją – ir problema jau čia.

Brūkšninis kodas šiuo požiūriu yra daug nuobodesnis. Bet būtent tas nuobodumas jį daro saugų. Paprastas prekės kodas nenukreipia jūsų į jokį puslapį. Jis nepaprašo susimokėti. Neveda į netikrą banko langą. Neprašo įvesti asmens duomenų.

Jame tiesiog užkoduotas produkto identifikavimo numeris, kurį kasos sistema susieja su konkrečia preke ir kaina.

Taip, teoriškai galima klastoti ir brūkšninius kodus, pavyzdžiui, bandant pigesnės prekės kodą užklijuoti ant brangesnės. Tačiau tai visai kito tipo sukčiavimas. Pirkėjo telefone neatsidaro pavojinga nuoroda, o mokėjimo duomenys nenukeliauja į netikrą svetainę.

Ketvirta priežastis – kasoje svarbiausia greitis

Paprastas pirkėjas apie tai galvoja retai, bet didelėje parduotuvėje net sekundės dalis turi reikšmę. Kai per kasą eina šimtai žmonių, kiekvienas lėtesnis nuskaitymas virsta ilgesne eile.

Brūkšninį kodą kasininkas dažnai gali nuskaityti labai greitai. Prekė tik prabraukiama pro skaitytuvą, pasigirsta pyptelėjimas, ir ji keliauja toliau. Daugelyje kasų skaitytuvai išdėstyti taip, kad kodą „pagautų“ iš įvairių kampų. Kasininkui nereikia tobulai taikyti.

QR kodui paprastai reikia aiškiau matyti visą kvadratą. Skaitytuvas turi užfiksuoti vaizdą, atpažinti matricą ir iškoduoti informaciją. Modernūs skaitytuvai tai daro greitai, bet vis tiek kitaip nei lazerinis brūkšninio kodo nuskaitymas.

Dideliuose srautuose prekybininkai nemėgsta rizikuoti. Jei senoji sistema leidžia aptarnauti pirkėjus greitai, o naujoji reikalauja papildomų investicijų ir adaptacijos, natūralu, kad perėjimas nevyksta per naktį.

QR kodai ir brūkšniniai kodai iš tikrųjų nedaro to paties darbo

Čia slypi pagrindinė klaida. Dažnai įsivaizduojama, kad QR kodas yra tiesiog „geresnis brūkšninis kodas“. Iš dalies taip, bet kasdienėje prekyboje jie dažnai atlieka skirtingas užduotis.

Brūkšninis kodas parduotuvėje atsako į labai konkretų klausimą: kokia tai prekė?

Viskas. To pakanka, kad kasa rastų kainą, pritaikytų akciją, nurašytų likutį iš sandėlio ir įtrauktų prekę į čekį.

QR kodas gali atsakyti į daug daugiau klausimų. Kur produktas pagamintas? Kokia jo partija? Kada baigiasi galiojimas? Kokia sudėtis? Kur perdirbti pakuotę? Koks receptas tinka šiam produktui? Ar yra vaizdo instrukcija?

Bet kasoje dažnai nereikia visos šios istorijos. Kasoje reikia greitai ir patikimai atpažinti prekę.

Todėl QR kodai puikiai tinka papildomai informacijai. Pavyzdžiui, ant vyno butelio jie gali nuvesti į gamintojo puslapį, ant maisto pakuotės – į receptus, ant kosmetikos – į naudojimo instrukciją, ant technikos – į garantijos registraciją.

Bet tai nereiškia, kad jie iš karto pakeis brūkšninį kodą prie kasos.

Pereinamas laikotarpis bus ilgas, nes pakuočių pasaulis juda lėtai

Atrodo, kas čia tokio – pakeisti vieną kodą kitu? Bet prekybos pasaulyje tokie pokyčiai yra milžiniški.

Reikia atnaujinti pakuočių maketus. Suderinti spausdinimą. Pakeisti gamybos linijas. Patikrinti, ar kodas gerai skaitomas ant skirtingų medžiagų: plastiko, popieriaus, metalo, stiklo, nelygių paviršių. Suderinti su sandėliais, kasomis, tiekimo sistemomis, apskaita, mažmeninės prekybos programomis.

Be to, pasaulyje jau yra pagaminta ir atspausdinta milijardai pakuočių su įprastais brūkšniniais kodais. Jos nedings iš lentynų per mėnesį. Gamintojai neišmes senų atsargų vien todėl, kad atsirado naujas standartas.

Todėl realiausias kelias – kurį laiką ant pakuočių matysime abu kodus. Vienas bus skirtas kasai ir prekybos sistemai. Kitas – papildomai informacijai, atsekamumui, receptams, instrukcijoms ar pirkėjo telefonui.

Lietuvoje tai irgi vyks palaipsniui. Didieji prekybos tinklai tokiems pokyčiams pasiruoš greičiau, nes turi daugiau resursų ir naujesnę įrangą. Mažos parduotuvės, regioniniai prekybininkai, turgavietės ar nedideli sandėliai natūraliai judės lėčiau. Ir tai nėra atsilikimas. Tai ekonomika.

Kodėl pirkėjui tai apskritai turėtų rūpėti?

Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad pirkėjui jokio skirtumo. Nuskenavo, pyptelėjo, sumokėjai ir išėjai. Tačiau kodai ant pakuočių daro daugiau, nei matome.

Nuo jų priklauso, kaip greitai judės eilė prie kasos. Kaip tiksliai bus nuskaičiuota kaina. Kaip parduotuvė seks likučius. Kaip gamintojas galės atsekti partiją, jei kiltų kokybės problema. Kaip paprasta bus grąžinti prekę, patikrinti jos kilmę ar rasti informaciją apie sudėtį.

Ateityje dvimačiai kodai, tokie kaip QR, gali suteikti pirkėjui daugiau skaidrumo. Pavyzdžiui, nuskenavus kodą bus galima matyti ne tik reklaminį puslapį, bet ir produkto kilmę, alergenus, maistinę vertę, galiojimo datą, perdirbimo informaciją ar net tai, ar prekė yra iš atšauktos partijos.

Tai ypač svarbu maisto, vaistų, kosmetikos ir kūdikių prekių srityse.

Tačiau tam reikia, kad visa grandinė būtų pasiruošusi: gamintojai, prekybininkai, programinė įranga, skaitytuvai ir patys vartotojai.

Brūkšninis kodas išnyks? Taip, bet ne rytoj

Labai tikėtina, kad ateityje įprastos juostelės ant pakuočių pamažu trauksis. Naujos kartos kodai yra talpesni, lankstesni ir naudingesni tada, kai reikia ne tik kainos, bet ir daugiau informacijos apie produktą.

Tačiau brūkšninis kodas neišnyks staiga. Jis per daug giliai įaugęs į prekybos sistemą. Per daug įrangos jam pritaikyta. Per daug procesų juo remiasi. Ir, svarbiausia, jis vis dar puikiai atlieka savo pagrindinį darbą.

Tai primena seną durų raktą. Galime turėti išmanias spynas, pirštų atspaudus, telefonus ir kodines klaviatūras, bet paprastas raktas vis dar naudojamas, nes jis pigus, aiškus ir veikia net tada, kai išsikrauna baterija.

Brūkšninis kodas yra toks pats prekybos „raktas“. Ne pats gražiausias. Ne pats moderniausias. Bet patikimas.

Kol kas jie gyvens kartu

Artimiausiais metais greičiausiai matysime vis daugiau pakuočių, ant kurių bus ir įprastas brūkšninis kodas, ir QR kodas. Vienas dirbs tylų, kasdienį darbą kasoje. Kitas kvies pirkėją į skaitmeninį pasaulį – su receptais, nuolaidomis, produkto istorija, instrukcijomis ar atsekamumu.

Tai nėra technologijų kova, kur vienas turi nugalėti kitą iš karto. Greičiau tai dviejų skirtingų įrankių sambūvis.

Brūkšninis kodas liks ten, kur reikia greičio, paprastumo ir patikimumo. QR kodas plėsis ten, kur reikia daugiau informacijos, interaktyvumo ir ryšio su pirkėju.

Todėl kitą kartą stovėdami eilėje prie kasos ir žiūrėdami, kaip kasininkė akimirksniu nuskenuoja pieno pakelį, prisiminkite: tos paprastos juodos juostelės išliko ne todėl, kad pasaulis pamiršo jas pakeisti. Jos išliko todėl, kad kai kurie seni sprendimai vis dar yra geriausi būtent ten, kur labiausiai reikia greičio ir patikimumo.

O QR kodai? Jie niekur nedings. Tiesiog jų vieta ne visada ten, kur mums atrodo iš pirmo žvilgsnio.