Europa kaista kaip krosnis: Jungtinę Karalystę užgrius karščio banga, kurios šešėlis primena legendinę 1976-ųjų vasarą

Jungtinė Karalystė ruošiasi savaitei, kuri daugeliui gali tapti ne šiaip nemaloniu vasaros išbandymu, o rimtu perspėjimu, kaip greitai įprastas gyvenimas gali pradėti braškėti nuo karščio.

Prognozuojama, kad kai kuriose pietų Anglijos vietose temperatūra gali kilti iki 35–36 laipsnių, o sveikatos perspėjimai paskelbti visoje Anglijoje. Šalies pietuose ir vidurio regionuose galioja aukštesnio lygio įspėjimai, nes karštis gali smogti ne tik pavieniams žmonėms, bet ir sveikatos bei socialinės rūpybos sistemai.

Tai nėra tas vasariškas karštis, kai žmonės juokais skundžiasi, kad per šilta miegoti. Tai karštis, kuris tampa pavojingas tada, kai užsitęsia. Kai namai naktį nebeatvėsta. Kai pagyvenęs žmogus bute nebegali atsikvėpti. Kai vaikas automobilyje ar tvankiame kambaryje perkaista daug greičiau, nei suaugusieji spėja suprasti. Kai kūnas nebespėja pats savęs aušinti.

Būtent dėl trukmės ši karščio banga kelia didžiausią nerimą. Pranešama, kad Jungtinė Karalystė išgyvena jau trečią karščio bangą šiais metais, o pietų Anglijoje karšti orai gali tęstis daugiau nei dešimt dienų.

Ir čia neišvengiamai prisimenama 1976-ųjų vasara – viena garsiausių karščio ir sausros vasarų Jungtinės Karalystės istorijoje. Tada karštis ir sausra taip įsirėžė į atmintį, kad iki šiol tapo palyginimu kiekvienai naujai ekstremaliai vasarai. 1976-aisiais kai kuriose Jungtinės Karalystės vietose temperatūra virš 30 laipsnių laikėsi net keliolika dienų iš eilės, o karščio ir sausros padariniai buvo juntami visoje šalyje.

Šį kartą baugu ne tik dėl to, kiek laipsnių rodys termometras. Baugu dėl to, kiek ilgai žmogus, namai, ligoninės, elektros tinklai ir pati gamta turės tai atlaikyti.

Karštis nėra tik nepatogumas – jis tyliai išjungia kūną

Karščio bangos pavojus dažnai nuvertinamas, nes ji neatrodo taip dramatiškai kaip audra, potvynis ar gaisras. Nėra staigaus sprogimo. Nėra sienos, kuri griūtų akyse. Nėra vandens, kuris per kelias minutes užlietų gatvę.

Karštis veikia kitaip. Jis įslenka lėtai. Iš pradžių tiesiog sunkiau miegoti. Tada ima skaudėti galvą. Kūnas silpsta. Žmogus tampa irzlus, vangus, sumišęs. Prakaituoja, bet vis tiek neatsivėsina. Galiausiai organizmas gali pasiekti ribą, kai jau nebesugeba normaliai reguliuoti temperatūros.

NHS nurodo, kad karščio išsekimo požymiai gali būti nuovargis, galvos svaigimas, galvos skausmas, pykinimas, stiprus prakaitavimas, troškulys ir mėšlungis. Jei būklė blogėja, žmogus tampa sumišęs, nebereaguoja į aplinką ar praranda sąmonę, tai gali būti pavojingas šilumos smūgis, kuriam reikia skubios pagalbos.

Didžiausioje rizikoje atsiduria vyresnio amžiaus žmonės, kūdikiai, maži vaikai, nėščiosios, sergantieji širdies, kvėpavimo, inkstų ar kitomis lėtinėmis ligomis. Tačiau ilga karščio banga pavojinga ne tik „silpniausiems“. Ji pavojinga ir tiems, kurie dirba lauke, sportuoja, gyvena prastai vėdinamuose būstuose arba tiesiog pervertina savo ištvermę.

Baisiausia tai, kad žmogus dažnai supranta per vėlai. Kol dar gali juoktis, kad „tik karšta“, kūnas jau gali būti pradėjęs kovą, kurios jis nelaimi.

Karštis nežudo triukšmingai. Jis spaudžia lėtai, tyliai ir atkakliai – ypač tuos, kurie neturi kur nuo jo pasislėpti.

Todėl tokie perspėjimai nėra formalumas. Oranžiniai ir geltoni sveikatos įspėjimai reiškia, kad rizika jau ne teorinė. Tai signalas, kad ligoninėse gali daugėti pacientų, socialinės tarnybos gali patirti spaudimą, o vieniši vyresnio amžiaus žmonės gali tapti nematoma šios karščio bangos auka.

Šioje istorijoje labiausiai gąsdina ne pats skaičius – 35 ar 36 laipsniai. Pietų Europai tai nėra naujiena. Bet Jungtinė Karalystė nėra pastatyta tokiam karščiui. Daugelis namų neturi oro kondicionierių. Daug būstų prastai pritaikyti vėsinimui. Miestuose asfaltas ir pastatai kaupia šilumą, o naktimis ji neišsisklaido taip greitai, kaip reikėtų.

Kai naktis nebeatneša palengvėjimo, pavojus išauga. Kūnui reikia atvėsti. Jei jis neturi kada atsigauti, kiekviena kita karšta diena tampa sunkesnė už ankstesnę.

1976-ųjų šešėlis grįžta ne kaip nostalgija, o kaip įspėjimas

Vyresni britai iki šiol prisimena 1976-uosius. Tai buvo ne tik „karšta vasara“. Tai buvo sausros, vandens ribojimų, išdegusių vejų, gaisrų ir nerimo metas. Kai kuriuose šaltiniuose minima, kad tą vasarą dalyje šalies karštis virš 30 laipsnių laikėsi 16 dienų iš eilės, o sausra tapo tokia rimta, kad buvo priimtas specialus Sausros įstatymas.

Dabar meteorologai nekalba apie tikslų 1976-ųjų pakartojimą. Rekordiniai karščiai, kokie buvo fiksuoti ankstesnėmis šio sezono bangomis, šįkart nebūtinai bus viršyti. Tačiau nerimą kelia trukmė. Kai karščio banga užsitęsia iki 10 ar net daugiau dienų, ji ima veikti ne kaip vienas sunkus epizodas, o kaip ilgai trunkantis spaudimas visai sistemai.

Britanijos elektros tinklų operatorius NESO jau perspėjo dėl įtemptesnių elektros tiekimo rezervų per karščius, nes gyventojai masiškai jungia ventiliatorius ir kondicionierius, o aukštos temperatūros Europoje gali mažinti kai kurių energijos šaltinių prieinamumą. Operatorius pabrėžė, kad vartotojams elektros tiekimo sutrikimų nesitikima, tačiau papildomų pajėgumų poreikis rodo, kaip karštis veikia ne tik žmones, bet ir infrastruktūrą.

Tai labai svarbus ženklas. Karščio banga nėra tik orų prognozės problema. Ji paliečia ligonines, mokyklas, parduotuves, transportą, vandens tiekimą, elektros tinklus ir net maisto laikymo sistemas. Kai temperatūra per ilgai laikosi aukšta, ima strigti dalykai, kurie įprastą dieną atrodo savaime suprantami.

O kai viena šalis kaista, likusi Europa negali ramiai stebėti iš šalies. The Guardian skelbia, kad Vakarų Europa išgyvena jau trečią karščio bangą per šešias savaites, o Prancūzijoje ir Ispanijoje fiksuojami dideli gaisrų plotai.

Tai nebėra vienos šalies problema. Tai tampa vasaros vaizdu, prie kurio Europa pavojingai greitai pripranta.

Ir čia turėtų suklusti ne tik britai. Lietuvoje tokios naujienos gali atrodyti tolimos: kita sala, kita klimato zona, kiti įspėjimai. Tačiau pastaraisiais metais ir mes vis dažniau patiriame karščio bangas, sausringus laikotarpius, stiprias audras ir staigius orų lūžius. Tai, kas šiandien atrodo kaip „ten, Vakaruose“, rytoj gali tapti mūsų pačių klausimu: ar mūsų namai, miestai ir sveikatos sistema pasiruošę ilgam karščiui?

Nes problema ne vien temperatūra. Problema – nepasiruošimas.

Žmogus gali ištverti vieną karštą dieną. Dvi. Gal net tris. Bet kai karštis kaupiasi savaitę, kai naktys tvankios, kai vandens geriama per mažai, kai langai atidaromi netinkamu metu, kai senjoras lieka vienas, o vaikas vežimėlyje paliekamas saulėje nors kelioms minutėms – tada karštis tampa ne diskomfortu, o pavojumi.

Ką tokia banga reiškia paprastiems žmonėms

Šios karščio bangos pikas prognozuojamas savaitės pabaigoje, kai dalyje Anglijos temperatūra gali priartėti prie 36 laipsnių. Tokie skaičiai reiškia, kad dienos metu reikės vengti tiesioginės saulės, mažinti fizinį krūvį, gerti daugiau vandens, atsargiai elgtis su alkoholiu ir tikrinti tuos, kurie gali būti pažeidžiami.

Bet praktinė tiesa dar paprastesnė: karščio metu reikia nustoti apsimetinėti, kad „viskas normalu“.

Nereikia laukti, kol pradės temti akyse. Nereikia įrodinėti, kad galima dirbti lauke kaip įprastai. Nereikia palikti vaikų, senjorų ar gyvūnų tvankiose patalpose, automobiliuose ar tiesioginėje saulėje. Nereikia galvoti, kad ventiliatorius, stiklinė vandens ir kantrybė išspręs viską.

Karštis pavojingiausias tada, kai jį nuvertiname.

Per tokias bangas svarbu užtraukti užuolaidas dieną, vėdinti anksti ryte ir vakare, laikyti vandenį šalia, dėvėti lengvus drabužius, vengti sunkaus maisto, riboti fizinį krūvį ir nepamiršti, kad vieniši žmonės dažnai patys pagalbos nepaprašo. Kartais vienas skambutis vyresniam kaimynui ar giminaičiui gali būti svarbesnis nei atrodo.

Karščio banga nėra tik termometro rekordas. Tai testas, ar visuomenė dar moka pasirūpinti tais, kurie tyliai silpsta už užtrauktų užuolaidų.

Jungtinė Karalystė šią savaitę žiūri į dangų ir laukia, kiek dar laikysis kaitra. Pietų Anglijoje oras gali tapti sunkus, tvankus, alinantis. Kai kur laukiama temperatūrų, kurios žmonėms be vėsinimo priemonių gali būti pavojingos. Sveikatos tarnybos įspėja ne be reikalo.

Ir nors galima ginčytis, ar ši banga tikrai prilygs 1976-iesiems, viena aišku jau dabar: vasaros Europoje keičiasi. Karštis tampa ilgesnis, įkyresnis, pavojingesnis. Jis ateina ne kaip atostogų fonas, o kaip spaudimas, kurio negalima ignoruoti.

Šį kartą labiausiai kaista Jungtinė Karalystė. Kitą kartą tai gali būti bet kuri kita Europos šalis.

Ir baisiausia ne tai, kad termometras rodys 36 laipsnius.

Baisiausia tai, kad vis daugiau žmonių pradeda priprasti prie minties, jog tokios vasaros jau yra normalios.