Europa kovojo su klimato kaita, bet karštis smogė pirmas: žemynas suprato, kad pasiruošė ne viskam

Europa ilgus metus buvo laikoma viena pasaulio lyderių kovoje su klimato kaita. Ambicingi tikslai, žalioji energetika, išmetamųjų teršalų mažinimas, pažadai iki 2050 metų pasiekti klimato neutralumą – visa tai kūrė įspūdį, kad žemynas eina teisinga kryptimi.

Tačiau pastarosios karščio bangos parodė nemalonią tiesą: mažinti taršą būtina, bet vien to nepakanka. Klimatas jau pasikeitė, o daugelio Europos šalių miestai, pastatai, geležinkeliai, darbo režimai ir sveikatos sistemos vis dar pritaikyti senesnei, vėsesnei realybei.

Birželį kai kuriuose regionuose temperatūra perkopė 40 laipsnių. Tai nebebuvo tik nemalonus oras. Karštis trikdė elektros tiekimą, stabdė traukinius, ribojo darbus lauke ir kėlė pavojų žmonių sveikatai. Švedijoje nuo perkaitimo deformavosi geležinkelio bėgiai, Vokietijoje teko atšaukti dalį traukinių, o Ispanijoje valdžios institucijos su rekordiniu karščiu susiejo daugiau nei tūkstantį papildomų mirčių.

Europa investavo į ateitį, bet pamiršo dabartį

Europos Sąjunga daug metų daugiausia dėmesio skyrė šiltnamio efektą sukeliančių dujų mažinimui. Tai strategiškai svarbu, nes be taršos mažinimo klimato krizė tik gilės. Tačiau dabar vis aiškiau matyti, kad prisitaikymui prie jau vykstančių pokyčių buvo skirta per mažai dėmesio.

Oficialūs duomenys rodo, kad 2021–2025 metais 72 procentai ES klimato išlaidų buvo nukreipta į emisijų mažinimą, o prisitaikymo priemonėms teko tik 18 procentų. Kitaip tariant, Europa daug investavo į tai, kaip sulėtinti krizę, bet gerokai mažiau – į tai, kaip apsaugoti žmones, miestus ir ekonomiką nuo jau atėjusių padarinių.

Šią pusiausvyrą dabar tenka peržiūrėti. Įmonės turi paskatų diegti žaliąsias technologijas, bet dažnai neturi aiškių ekonominių motyvų investuoti į apsaugą nuo karščio, darbo grafikų keitimą ar pastatų pritaikymą ekstremalioms temperatūroms.

Karštis kainuoja milijonus

Klimato kaita jau nėra vien ekologinė problema. Tai ekonomikos klausimas. Ekspertų vertinimu, vien pernai ekstremalūs orai – karščio bangos, sausros ir potvyniai – sumažino Europos ekonomikos augimą apie 0,3 procentinio punkto.

Ypač ryškiai tai matyti Vokietijoje. Skaičiuojama, kad kiekviena diena, kai temperatūra viršija 30 laipsnių, šalies ekonomikai kainuoja apie 430 mln. eurų dėl prarasto produktyvumo. Žmonės lėčiau dirba, dažniau serga, pavojingesnėmis tampa statybos, transportas, sandėliai ir gamyba.

Problema ta, kad didelė dalis Europos pastatų istoriškai buvo projektuojami saugotis šalčio, o ne karščio. Vokietijoje kondicionuojama tik apie pusė biurų, kai Pietų Europoje ši dalis siekia 90–95 procentus. Tai reiškia, kad net turtingos šalys staiga susiduria su labai praktišku klausimu: kaip dirbti, kai pastatai virsta šiltnamiais?

Sprendimai nebūtinai turi būti milžiniški

Ne visada reikia brangių technologijų. Viena Vokietijos įmonė, negalėjusi keisti istorinio pastato fasado, ant stiklinio kupolo užklijavo specialią atspindinčią plėvelę. Temperatūra patalpose sumažėjo maždaug 10 laipsnių be papildomo elektros vartojimo.

Panašių sprendimų gali būti daug: daugiau medžių miestuose, pavėsis viešose erdvėse, geresnis vėdinimas, šviesesni stogai, lankstesni darbo grafikai, fizinio darbo perkėlimas į rytą ar vakarą, atsparesnis viešasis transportas ir aiškūs karščio planai savivaldybėse.

Tai aktualu ir Lietuvai. Nors mūsų vasaros dar ne visada primena Ispaniją, karščio bangos tampa dažnesnės. Senos mokyklos, daugiabučiai, ligoninės, viešasis transportas ir biurai taip pat turi būti vertinami iš naujo.

Nauja realybė: ne tik stabdyti, bet ir prisitaikyti

Gera žinia ta, kad kai kurios priemonės jau veikia. Pasaulio sveikatos organizacija skaičiuoja, kad ankstyvo perspėjimo sistemos, karščio planai, vėsinimo centrai ir pagalba rizikos grupėms jau išgelbėjo tūkstančius gyvybių. Be jų su karščiu susijusių mirčių Europoje galėtų būti apie 80 procentų daugiau.

Todėl Europos pamoka aiški: klimato neutralumas išlieka būtinas tikslas, bet kartu reikia išmokti gyventi jau pasikeitusiame klimate. Karštis nebėra reta išimtis. Tai nauja realybė, kuriai reikia ruoštis taip pat rimtai, kaip kadaise Europa ruošėsi žiemoms.