Pensijos 2027 metais gali kilti sparčiau: senjorams gera žinia

Lietuvos senjorams kitais metais žadamas didesnis pensijų augimas, tačiau ši gera žinia iškart turi ir kitą pusę. Valdžios planuose kalbama apie tai, kad 2027 metais pensijos vidutiniškai galėtų didėti ne mažiau kaip 10 procentų, o vėliau augimas galėtų būti dar spartesnis. Daliai vyresnio amžiaus žmonių tai būtų labai lauktas palengvėjimas, nes maisto, vaistų, šildymo ir kitų kasdienių išlaidų našta vis dar išlieka didelė.

Tačiau klausimas ne tik tas, kiek pensijos didės. Ne mažiau svarbu, iš kur bus paimti pinigai. Siūloma tam panaudoti dalį „Sodros“ perviršio, o tai sukėlė diskusijų: vieni tokį sprendimą vadina logišku ir socialiai teisingu, kiti perspėja, kad taip gali būti mažinama finansinė pagalvė, kurios prireiktų krizės metu.

Kodėl kalbama apie „Sodros“ perviršį?

„Sodra“ pastaraisiais metais yra sukaupusi solidų rezervą. Viešoje erdvėje minima, kad tai kelių milijardų eurų suma, kuri buvo kaupiama kaip saugumo pagalvė ateičiai. Jeigu sistema surenka daugiau įmokų, nei tuo metu reikia išmokoms, atsiranda perviršis. Dabar siūloma dalį šių papildomai sukauptų ar surenkamų lėšų nukreipti spartesniam pensijų didinimui.

Tokio sprendimo šalininkai sako, kad pinigai neturėtų tiesiog gulėti, kai šiandien daliai senjorų jų labai trūksta. Pensininkams kiekvienas papildomas euras yra ne teorinis rodiklis, o labai konkretus dalykas – galimybė lengviau susimokėti sąskaitas, nusipirkti vaistų, maisto ar mažiau taupyti būtiniausiems poreikiams.

Tačiau kritikai primena, kad rezervas buvo kaupiamas ne tam, kad gerais laikais būtų patogiau didinti išmokas, o tam, kad blogesniais laikais valstybė galėtų vykdyti įsipareigojimus be skausmingų sprendimų. Jeigu ekonomika sulėtėtų, mažėtų įmokų surinkimas ar augtų nedarbas, būtent tokia finansinė pagalvė galėtų apsaugoti pensijas nuo mažinimo.

Vieni mato pagalbą senjorams, kiti – riziką ateičiai

Diskusijoje išryškėja dvi pozicijos. Viena pusė sako, kad pensijas didinti būtina, nes vyresnio amžiaus žmonės negali laukti dar dešimtmečio, kol ekonomika savaime išspręs jų problemas. Jeigu „Sodra“ surenka daugiau, dalis šių pinigų galėtų grįžti tiems, kuriems jų labiausiai reikia.

Kita pusė įspėja, kad tokie sprendimai gali būti trumpalaikiai. Jei pensijų didinimas bus paremtas ne ilgalaikiu ekonomikos augimu, o rezervų ar perviršio naudojimu, ateityje gali kilti klausimas, kaip tokį tempą išlaikyti. Ypač jei valstybė susidurtų su krize, kai pajamos sumažėja, o išlaidos išlieka.

Čia ir slypi pagrindinė problema: pensijų didinimas pats savaime nėra blogas sprendimas, bet jis turi būti tvarus. Senjorams reikia ne vienkartinės geros naujienos, o aiškumo, kad padidintos išmokos nesukels problemų po metų ar dvejų.

Kiek tai reikštų paprastam pensininkui?

Kai kalbama apie 10 procentų augimą, svarbu suprasti, kad visi senjorai eurais pajus skirtingą pokytį. Jeigu pensija mažesnė, 10 procentų reiškia mažesnę sumą eurais. Jeigu pensija didesnė, padidėjimas bus didesnis. Todėl vidutinis procentas dar nepasako, kiek tiksliai gaus kiekvienas žmogus.

Vis dėlto net ir kelios dešimtys eurų per mėnesį daugeliui pensininkų yra reikšminga suma. Tai gali būti kompensacija už pabrangusius vaistus, dalis šildymo sąskaitos, maisto krepšelis ar tiesiog šiek tiek daugiau ramybės mėnesio pabaigoje.

Pensijų klausimas Lietuvoje jautrus todėl, kad nemaža dalis senjorų gyvena labai atsargiai skaičiuodami išlaidas. Todėl žinia apie didesnes pensijas natūraliai sulaukia palaikymo. Tačiau kartu reikia aiškiai atsakyti, ar toks augimas nebus paremtas pinigais, kurie turėjo būti palikti blogesniems laikams.

Pensijos 2027 metais gali kilti sparčiau: senjorams gera žinia

Kodėl rezervas apskritai reikalingas?

„Sodros“ rezervas veikia panašiai kaip šeimos santaupos. Kai pajamos stabilios, atrodo, kad dalį santaupų galima panaudoti malonesniems ar svarbesniems poreikiams. Tačiau kai ateina sunkesnis laikotarpis, būtent tos santaupos padeda išvengti skolinimosi, panikos ar labai skausmingo taupymo.

Valstybei tai dar svarbiau. Pensijos turi būti mokamos kiekvieną mėnesį, nepriklausomai nuo to, ar ekonomikai sekasi gerai, ar blogai. Jeigu krizės metu sumažėja įmokų surinkimas, rezervas leidžia laikinai amortizuoti smūgį. Be jo valdžiai tektų skolintis, mažinti išlaidas kitur arba ieškoti kitų nemalonių sprendimų.

Todėl dalis ekonomistų ir finansų ekspertų perspėja: rezervo kaupimo lėtinti ar jo dalį naudoti reikia labai atsargiai. Vieną kartą pradėjus naudoti tokias lėšas politiniams tikslams, gali būti sunku sustoti.

Politinis fonas neišvengiamai kelia įtarimų

Pensijų didinimas visada yra jautri tema, ypač artėjant rinkimams. Vyresnio amžiaus žmonės yra aktyvūs rinkėjai, todėl bet koks didesnis pensijų augimas politikoje sulaukia ypatingo dėmesio. Vieni sako, kad tai tiesiog būtinas socialinis sprendimas, kiti mato norą parodyti geras naujienas pačiu patogiausiu metu.

Svarbiausia, kad pensijų didinimas nevirstų vien rinkiminiu efektu. Jei sprendimas bus priimtas, jis turi būti paremtas aiškiais skaičiavimais: kiek tai kainuos, kiek metų galima išlaikyti tokį tempą, kokia dalis rezervo liks ir kas nutiktų ekonomikos sulėtėjimo atveju.

Senjorams reikia stabilumo. Blogiausia būtų situacija, kai vienais metais išmokos padidinamos garsiai ir dosniai, o vėliau paaiškėja, kad toks augimas buvo paremtas per optimistinėmis prielaidomis.

Tvaresnis kelias – auginti pensijas iš ekonomikos, o ne tik iš sukauptų pinigų

Ilgalaikėje perspektyvoje pensijos saugiausiai didėja tada, kai auga ekonomika, atlyginimai ir įmokos. Jeigu daugiau žmonių dirba, gauna didesnes pajamas, o verslas moka daugiau socialinio draudimo įmokų, pensijų sistema turi stipresnį pagrindą.

Tuomet pensijų augimas tampa ne vien politiniu sprendimu, o natūralesne ekonomikos pasekme. Tokiu atveju rezervas lieka savo pagrindinei funkcijai – saugoti sistemą sunkesniais laikais.

Tačiau šiandienos senjorų padėties ignoruoti taip pat negalima. Jei valstybė turi galimybių didinti pensijas, žmonės pagrįstai klausia, kodėl jie turėtų laukti. Todėl sprendimas turi rasti pusiausvyrą tarp dviejų dalykų: pagalbos dabartiniams pensininkams ir atsakomybės už ateities stabilumą.

Gera žinia turi būti paremta aiškiu planu

Pensijų didėjimas kitais metais gali tapti viena svarbiausių socialinių naujienų. Jeigu vidutinis augimas iš tiesų sieks ne mažiau kaip 10 procentų, daugelis senjorų tai pajus. Tačiau vien procento nepakanka – žmonėms reikia žinoti, kad valstybė nekuria problemos ateičiai.

Pagrindinis klausimas išlieka labai paprastas: ar didesnės pensijos bus mokamos iš tvariai augančių pajamų, ar iš pinigų, kurie turėjo saugoti sistemą nuo kitos krizės? Atsakymas į jį nulems, ar šis sprendimas bus laikomas socialiniu teisingumu, ar rizikingu politiniu žingsniu.

Senjorams didesnės pensijos tikrai reikalingos. Tačiau valstybė turi padaryti taip, kad šiandienos palengvėjimas netaptų rytdienos problema.