Po žeme – kelias iš Baltarusijos. VSAT aptiko jau trečią tunelį per kelias savaites

Iš pirmo žvilgsnio siena atrodo aiški: fizinis barjeras, patrulio takas, stebėjimo sistemos, pasieniečių maršrutai. Bet šįkart pavojus vėl buvo ne virš tvoros ir ne miško takuose. Jis ėjo po žeme.

Varėnos pasienio rinktinės pareigūnai ties Latežerio kaimu Druskininkų savivaldybėje aptiko dar vieną, kaip įtariama, neteisėtiems migrantams iš Baltarusijos į Lietuvą patekti skirtą požeminį tunelį. Tai jau trečias toks radinys per pastarąsias savaites tame pačiame pasienio ruože.

Ši istorija skamba beveik neįtikėtinai: po fiziniu barjeru, maždaug pusantro metro gylyje, buvo kasamas praėjimas, sutvirtintas rąstais ir lentomis. Iš Baltarusijos pusės jis driekėsi į Lietuvos teritoriją, o anga Baltarusijos pusėje buvo uždengta maskuojančiu audiniu.

Tai ne spontaniškas bandymas perbėgti sieną. Tai darbas, kuriam reikia laiko, įrankių, planavimo ir tikėjimo, kad po žeme pavyks apeiti tai, kas viršuje yra saugoma.

Tunelis buvo po fiziniu barjeru

Pasieniečiai nustatė vietas prie valstybės sienos, kur galėjo būti įrengtas požeminis praėjimas, ir į pagalbą pasitelkė Lenkijos valstybės sienos apsaugos tarnybos Palenkės ruožo specialistus. Lenkai atvyko su specialia tunelių paieškai skirta įranga.

Patikrinus įtartinas vietas paaiškėjo, kad po fiziniu barjeru iškastas tunelis yra maždaug 1,5 metro gylyje. Požeminis praėjimas buvo sutvirtintas rąstais ir lentomis, o nuo valstybės sienos linijos į Lietuvos teritorijos gilumą driekėsi apie 4 metrus.

Svarbi detalė – tunelis nebuvo baigtas. Išėjimo angos už valstybės sieną žyminčio fizinio barjero nebuvo, todėl per šią požeminę trasą neteisėti migrantai ar kiti asmenys į Lietuvos teritoriją patekti negalėjo.

Tačiau pats faktas, kad toks tunelis buvo kasamas, kelia nerimą. Nes tai reiškia, kad ieškoma ne vien atsitiktinių sprendimų, o naujų būdų apeiti sienos apsaugą.

Anga Baltarusijos pusėje buvo maskuojama

Apšvietus tunelį pastebėta dar viena svarbi detalė – Baltarusijos pusėje jo anga buvo uždengta maskuojančiu audiniu. Tai rodo, kad požeminis praėjimas buvo slepiamas ir greičiausiai turėjo likti nepastebėtas kuo ilgiau.

Tokie radiniai parodo, kaip keičiasi bandymai patekti per sieną. Vien perlipti tvorą ar praeiti mišku tampa vis sunkiau, todėl bandoma lįsti po žeme. Tam reikia daugiau pasiruošimo, bet ir rizika didesnė: tuneliai gali griūti, juose gali trūkti oro, jie gali būti nestabilūs, ypač jei kasami paskubomis ir primityviomis priemonėmis.

Šįkart tunelis buvo aptiktas laiku. Atlikus būtinus procesinius veiksmus, jis buvo užverstas žemėmis.

Trečias atvejis per trumpą laiką

Tai jau trečias Varėnos pasienio rinktinės pareigūnų per pastarąsias savaites aptiktas tunelis.

Liepos 23 dieną Kabelių pasienio užkardos pareigūnai ties Piesčių kaimu Varėnos rajone aptiko iš Baltarusijos teritorijos į Lietuvos pusę besidriekiantį požeminį kanalą. Tuomet taip pat buvo pasitelkti Lenkijos specialistai su specialia įranga. Tunelis buvo maždaug 1,5 metro gylyje, jo skersmuo siekė apie metrą, o į Lietuvos teritorijos gilumą jis driekėsi apie 5 metrus, tačiau išėjimo angos neturėjo.

Liepos 26 dieną Kapčiamiesčio pasienio užkardos pareigūnai ties Pertako kaimu Lazdijų rajone, bevardžio upelio krante, aptiko dar vieną nebaigtą požeminį praėjimą. Jis buvo rastas Lietuvos teritorijoje, už 9,5 metro nuo fizinio barjero, o jo ilgis siekė apie 11 metrų. Šalia buvo sukrauti rąstai, galimai skirti atramoms, matėsi iškastas smėlis, o tunelio viduje rasti kibirai.

Dabar – trečias atvejis ties Latežeriu. Ir tai jau nebe atrodo kaip pavienė keistenybė. Tai labiau primena sistemingą bandymą ieškoti silpnų vietų pasienyje.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas

Dėl neteisėto valstybės sienos perėjimo VSAT Varėnos pasienio rinktinėje pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jam vadovauja Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroras.

Už tokią nusikalstamą veiką įstatyme numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Šiuo atveju svarbu ne tik tai, kad per tunelį niekas nepateko į Lietuvą. Svarbu ir tai, kad buvo kasamas kelias per valstybės sieną. O tokie bandymai reikalauja reakcijos dar iki tol, kol jie tampa realiu sienos pažeidimu.

Pasieniečiams šios situacijos reiškia papildomą spaudimą. Siena turi būti stebima ne tik paviršiuje. Reikia galvoti ir apie tai, kas gali vykti po žeme, ypač miškinguose, sunkiau matomuose pasienio ruožuose.

Per metus – jau 12 bandymų prasikasti po žeme

VSAT šiemet jau fiksavo 12 atvejų, kai buvo bandoma patekti į Lietuvą prasikasant po žeme. Šis skaičius parodo, kad tuneliai nėra vienkartinis triukas.

Fizinis barjeras apsunkino neteisėtą patekimą per sieną, tačiau tai nereiškia, kad bandymai baigėsi. Jie keičiasi. Vieni bando lipti, kiti – pjauti, treti – naudoti kopėčias, ketvirti – ieškoti kelių po žeme.

Tunelis atrodo kaip senamadiškas būdas, bet jis labai aiškiai parodo vieną dalyką: spaudimas pasienyje niekur nedingo. Tiesiog jis kartais persikelia ten, kur paprastas žmogus net nepagalvotų žiūrėti.

Siena saugoma ir ten, kur jos nematyti

Tokie radiniai keičia ir patį sienos suvokimą. Daugeliui atrodo, kad valstybės siena yra linija žemėlapyje, tvora miške ar vartai patikros punkte. Tačiau realybėje tai yra nuolat stebima, tikrinama ir ginama erdvė.

Jei tunelis aptinkamas dar nebaigtas, tai reiškia, kad prevencija suveikė. Jei pavyksta nustatyti vietas, kuriose galima požeminė trasa, ir laiku pasitelkti specialią įrangą, tai tampa ne tik sėkminga operacija, bet ir įspėjimu tiems, kurie tikisi veikti nepastebėti.

Vis dėlto gyventojams tokios žinios kelia natūralų nerimą. Kai išgirsti, kad prie sienos kasami tuneliai, supranti, jog tai nebe vien tolima geopolitinė tema. Tai vyksta konkrečiuose Lietuvos kaimuose, šalia miškų, patrulio takų ir fizinio barjero.

Ties Latežeriu rastas tunelis buvo užverstas. Tačiau pats jo atsiradimas pasako daugiau nei vien policinis pranešimas: pasienyje vyksta tyli kova ne tik dėl kiekvieno metro virš žemės, bet ir dėl to, kas bandoma slėpti po ja.

VSAT informacija