Vištienos gabalas puode elgiasi ne taip pat: kiek minučių virti, kad mėsa būtų sultinga

Puodas jau tyliai burbuliuoja, virtuvėje kvepia lauro lapu, o ant lentos laukia vištiena. Atrodo, užtenka ją panardinti į vandenį ir palaukti, tačiau būtent čia dažnai prasideda nusivylimas: krūtinėlė ištraukiama sausa, šlaunelė prie kaulo dar įtartinai rausva, o sultinys vietoj skaidraus tampa drumstas.

Vištiena puode tikrai „elgiasi“ nevienodai. Plona filė, sparneliai, blauzdelės ir didesni gabalai su kaulu šilumą priima skirtingu greičiu, todėl vienas visiems tinkantis minučių skaičius neveikia. Sultingos mėsos paslaptis nėra stipri kaitra ar ilgesnis virimas – svarbiau suprasti, kuris gabalas kada jau būna paruoštas.

Ypač dažnai perverdama vištienos krūtinėlė. Iš baimės, kad mėsa liks nepakankamai išvirusi, ji paliekama puode dar dešimčiai ar penkiolikai minučių. Tada ji tampa saugi valgyti, bet jau praranda tai, dėl ko ją ir verdame: minkštumą, drėgmę ir lengvą skonį.

Vanduo neturi virti taip, lyg skubėtų

Didžiausia klaida – įmesti vištieną į smarkiai verdantį vandenį ir palikti ant didelės kaitros. Tokiu atveju išorė greitai susitraukia, baltymai kietėja, o mėsa lengvai tampa plaušinėta. Be to, puode besivartantys gabalai trupina mėsą ir drumsčia sultinį.

Kur kas geriau, kai vanduo tik lengvai kunkuliuoja: paviršiuje matyti nedideli burbuliukai, bet nėra audringo virimo. Į puodą galima dėti vištieną į šaltą vandenį, jei kartu verdamas sultinys, arba dėti į jau karštą, bet ne smarkiai verdantį vandenį, jei svarbiausia pati mėsa salotoms, sumuštiniams ar apkepui.

Laiką verta pradėti skaičiuoti nuo momento, kai vanduo vėl ima lengvai virti. Puodo dydis, mėsos kiekis ir gabalų temperatūra iš šaldytuvo gali šį momentą kiek pavėlinti, todėl aklai sekti laikrodį nuo pirmos minutės ne visada prasminga.

Krūtinėlei užtenka mažiau, šlaunelei reikia kantrybės

Be odos ir kaulo virta vištienos krūtinėlė dažniausiai būna paruošta per 12–15 minučių nuo lengvo užvirimo. Jei filė labai stora ar verdama keli dideli gabalai, gali prireikti iki 18 minučių. Išvirusią krūtinėlę verta dar 5 minutes palaikyti karštame skystyje, išjungus kaitrą ir uždengus puodą – ji ramiau „pabaigia“ virti ir mažiau praranda sulčių.

Blauzdelėms ir šlaunelėms su kaulu paprastai reikia 25–35 minučių. Jų mėsa turi daugiau jungiamojo audinio, todėl trumpas virimas ne visada duoda gerą rezultatą: prie kaulo ji gali būti kietoka, nors išorė atrodo paruošta. Šiems gabalams švelnus, neskubus virimas tinka labiausiai.

Sparneliai išverda greičiau – dažnai pakanka 20–25 minučių. Didesni gabalai su kaulu, pavyzdžiui, pusė krūtinėlės, gali virti apie 25–30 minučių. Jei puode verdama visa višta, laikas jau priklauso nuo jos dydžio, tačiau dažniausiai reikia maždaug 50–70 minučių ramaus virimo.

Vištienos gabalas puode elgiasi ne taip pat: kiek minučių virti, kad mėsa būtų sultingaNuotrauka: Pexels / JÉSHOOTS

Kai vakarienė suplanuota per penkiolika minučių

Po darbo žmogus dažnai renkasi paprasčiausią kelią: į puodą keliauja visa pakuotė vištienos, kaitra užsukama stipriau, o tuo metu pjaustomos daržovės ar padedama virti kruopas. Iš pirmo žvilgsnio tai praktiška – vienas puodas, mažiau galvojimo, greitesnė vakarienė.

Tačiau filė ir blauzdelės vienu metu nėra vienodai patogus derinys. Kol šlaunelė prie kaulo tampa minkšta, krūtinėlė jau spėja pervirti. Todėl geriausia pirmiausia dėti tuos gabalus, kuriems reikia daugiau laiko, o filė panardinti vėliau arba virti atskirame mažesniame puode.

Toks mažas planavimas ypač palengvina gyvenimą šeimai, kur vienas nori minkštos mėsos sriuboje, kitas ruošia salotas kitai dienai, o vaikai laukia greitos vakarienės. Vištiena nėra kaprizinga, tik ji nemėgsta, kai visi jos gabalai traktuojami vienodai.

Spalva pasako ne viską – patikimiausia tikrinti vidų

Perpjauta vištiena neturi būti žalia ar žaliai rausva, o iš jos tekančios sultys turėtų būti skaidrios. Vis dėlto vien spalva nėra nepriekaištingas rodiklis, ypač verdant mėsą su kaulu: prie kaulo kartais išlieka kiek tamsesnis atspalvis, nors vištiena jau gali būti tinkamai termiškai apdorota.

Patikimiausias būdas – maisto termometras. Storiausioje gabalo vietoje, nepalietus kaulo, temperatūra turėtų pasiekti 75 °C. Tai leidžia nebespėlioti ir nebevirti „dėl visa ko“ dar ilgiau, nei reikia.

Jei termometro nėra, galima išimti vieną didžiausią gabalą ir įpjauti storiausioje vietoje. Krūtinėlę geriau tikrinti anksčiau, nei nurodo maksimalus laikas: jei ji jau balta per visą vidų ir lengvai atsiskiria skaidulomis, puodą metas nukelti. Šlaunelėms verta duoti kelias minutes daugiau, jei mėsa prie kaulo dar atrodo standi.

Vištieną išvirus svarbu jos iškart nesuplėšyti dviem šakutėmis. Leiskite gabalams bent kelias minutes pailsėti lėkštėje ar sultinyje – tuomet sultys pasiskirsto mėsoje, o ne lieka ant pjaustymo lentos. Kartais gardžiausią vakarienę nuo sausos ir liūdnos skiria ne naujas prieskonis, o keliomis minutėmis trumpesnis virimas.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!