Skalbimo mašina sugedo praėjus 25 mėnesiams, lygiai mėnuo po garantijos. Meistras remontą įvertino 280 eurų, o nauja tokia pati parduotuvėje kainuoja 349

Skalbiniai liko mirkti būgne sekmadienio vakarą, kai mašina sustojo likus kelioms minutėms iki gręžimo. Man 38-eri, gyvenu Kaune su vyru ir dviem mokyklinio amžiaus vaikais. Abu dirbame įprastus darbus, namų pirkinius planuojame paprastai: ko reikia dabar, tam ir bandome rasti vietos biudžete. Skalbimo mašiną pirkome prieš dvejus metus, kai senoji pradėjo leisti vandenį ant vonios grindų. Tuomet atrodė, kad bent keletą metų šito klausimo nebereikės liesti.

Ji sugedo praėjus 25 mėnesiams – maždaug mėnuo po garantijos pabaigos. Tą pirmą vakarą tikėjausi, kad užstrigo filtras arba tiesiog per daug prikroviau vaikų sportinių drabužių ir rankšluosčių. Ant plytelių gulėjo purvini batai po futbolo treniruotės, koridoriuje džiūvo striukės, dar reikėjo paruošti dukrai drabužius rytdienai. Vietoje to iš būgno traukiau sunkų, šaltą skalbinių gumulą ir pirmiausia galvojau, kur visa tai dabar padėti.

Pirmą vakarą bandžiau patikėti, kad kalta smulkmena

Iš pradžių dariau viską, ką žmonės paprastai daro prieš kviesdami meistrą. Išjungiau iš rozetės, palaukiau, išvaliau filtrą, patikrinau, ar neužsilenkusi žarna. Filtre radau kelis plaukus, sagą ir vaikų kišenėje pamirštą popierėlio gabalą, bet nieko, kas paaiškintų, kodėl būgnas nebesuka. Įjungus vėl pasigirsdavo trumpas zvimbimas, paskui mašina tiesiog sustodavo.

Vyras tą vakarą grįžo vėliau ir, žinoma, pirmiausia paklausė, ar tikrai neperpildžiau. Mane tai supykdė, nes pati apie tai jau buvau pagalvojusi kelis kartus. Pasakiau, kad mašina neturėtų sugesti nuo dviejų paklodžių. Jis nieko neatsakė, tik pabandė paleisti kitą programą. Rezultatas buvo toks pats.

Kitą rytą ant šaldytuvo magnetu pritvirtinau užrašą: „Neskalbti, neveikia.“ Atrodė kiek juokinga, nes vonios kambarys mažas ir visi matė, kad mašina stovi. Bet kai namuose keturi žmonės, vis tiek atsiranda kas nors, kas sumeta kojines ir paspaudžia mygtuką. Sūnus paklausė, ar dabar reikės vežti drabužius pas močiutę. Atsakiau, kad kol kas nežinau, nors jau jutau, kad vienas neplanuotas gedimas namuose greitai prideda daug smulkių rūpesčių.

Meistro pasakyta suma nuskambėjo blogiau nei pats gedimas

Meistrą radau per pažįstamos rekomendaciją, nes nenorėjau skambinti pagal pirmą pasitaikiusį skelbimą. Jis atvažiavo darbo dienos popietę, nusiavė batus prie durų ir ramiai apžiūrėjo mašiną. Kelis kartus ją įjungė, paklausė garso, atsuko galinę dalį. Bent jau kalbėjo aiškiai, be sudėtingų žodžių, kurių paskui reikėtų ieškoti internete.

Po maždaug dvidešimties minučių jis pasakė, kad gedimas rimtesnis ir reikėtų keisti kelias dalis. Remontą preliminariai įvertino 280 eurų, bet pridūrė, kad galutinė suma paaiškėtų užsakius detalę ir pradėjus darbus. Išgirdusi kainą iškart prisiminiau, kad panaši nauja mašina parduotuvėje kainuoja apie 349 eurus. Telefoną išsitraukiau čia pat virtuvėje ir dar kartą patikrinau kainas. Galvojau, gal būsiu ne taip mačiusi.

– Už tokius pinigus gal geriau pirkti naują, – pasakiau labiau sau negu meistrui.

Jis tik gūžtelėjo pečiais ir atsakė, kad sprendimą turime priimti patys. Neskubino, bet nuo to lengviau nepasidarė. Už remontą mokėti beveik tiek, kiek už naują, atrodė nelabai logiška. Kita vertus, išmesti daiktą po dvejų metų irgi neatrodė normalu. Labiausiai erzino tai, kad garantija baigėsi vos prieš mėnesį – būtume kreipęsi anksčiau, gal situacija būtų buvusi visai kita.

Prie virtuvės stalo ginčijomės ne vien dėl mašinos

Tą vakarą su vyru atsisėdome prie stalo, tarp neplautų puodelių ir vaikų namų darbų sąsiuvinių. Iš pradžių kalbėjome apie skalbimo mašiną, bet greitai išlindo ir kiti dalykai: kad pastaruoju metu vis atsiranda nenumatytų išlaidų, kad reikia keisti sūnui batus, kad automobilį irgi reikėtų nuvežti patikrinti. Vyras sakė, jog nauja mašina būtų ramiau, nes bent kurį laiką nereikėtų svarstyti, ar vėl kas nors suges. Aš atkirtau, kad „ramiau“ nėra planas, kai sąskaita už šildymą dar guli neatidaryta ant komodos.

Po kelių aštresnių sakinių abu nutilome. Man buvo gėda, nes supratau, kad pykstu ne ant jo ir ne ant meistro. Tiesiog buvau pavargusi nuo to, kad buities technika sugenda tada, kai atrodo, jog šį mėnesį jau pavyko apsieiti be papildomų išlaidų. Vyras paskui pasakė, kad galime pasidomėti ne tik tokia pačia mašina. Aš pripažinau, kad remonto kaina man kelia per daug abejonių.

Kelias dienas skalbėme minimaliai. Dalį rūbų išsivežiau pas mamą, nors man nepatiko taip daryti. Ne dėl jos reakcijos – ji tik numojo ranka, – o dėl to, kad dėl paprasto buities reikalo vėl reikia prašyti pagalbos. Dukros sportinį džemperį vieną vakarą išskalbiau rankomis vonioje ir išgręžiau, kiek išėjo. Ryte jis dar buvo drėgnas, todėl ji burbėjo, o aš burbėjau kartu.

Sprendimą nulėmė ne vien palyginta kaina

Galiausiai nutarėme senosios neremontuoti. Ne todėl, kad 280 eurų savaime būtų maža ar didelė suma, bet todėl, kad po tokio remonto vis tiek būtume galvoję, ar netrukus neišlįs dar kas nors. Parduotuvėje radome panašią mašiną už 349 eurus, tik pristatymo teko palaukti kelias dienas. Spausti mygtuką „pirkti“ tikrai nebuvo malonu. Tai buvo dar vienas mokėjimas, kurio tam mėnesiui nebuvome numatę.

Senąją išvežė, naują pastatė į tą pačią ankštą vietą vonioje. Pirmą kartą paleidau skalbti kelis rankšluosčius, nors dėžėje jau buvo susikaupę gerokai daugiau. Sėdėjau virtuvėje ir vis nueidavau paklausyti, ar ji normaliai dirba. Po ankstesnio gedimo net paprastas būgno sukimosi garsas kažkaip užkliūdavo.

Vis dar nesu tikra, ar priėmėme geriausią sprendimą. Gal senoji po remonto būtų veikusi dar ilgai, o gal naujoji po poros metų pateiks panašią staigmeną. Bet supratau, kad kartais renkamės ne pigiausią variantą, o tokį, su kuriuo kasdienybėje lieka mažiau neaiškumo. Beje, per tas kelias dienas nuo prikrautų skalbinių įtrūko sena skalbinių dėžė. Jos dar neišmetėme – tiesiog laikome pastatę prie sienos, kad nesiskirtų.

Ką man paliko tas vienas mėnuo po garantijos

Po šios istorijos nepradėjau vesti lentelių su visų prietaisų pirkimo datomis, nors tokia mintis buvo. Tačiau bent jau susidėjau dokumentus į vieną vietą ir telefono kalendoriuje pasižymėjau, kada baigiasi svarbesnių daiktų garantijos. Tai, aišku, neapsaugo nuo gedimų, bet nereikia sėdėti virtuvėje ir bandyti prisiminti, ar pirkome prieš dvejus, ar prieš trejus metus.

• Prieš užsakant brangų remontą verta palyginti ne tik kainą, bet ir tai, kiek ramybės suteiktų kitas pasirinkimas.
• Naudinga paprašyti meistro paprastai paaiškinti, kas sugedo ir ar po remonto gali atsirasti kitų rūpesčių.
• Sprendimo nereikia priimti tą pačią minutę, jei namuose įmanoma kelias dienas išsiversti kitaip.
• Apie neplanuotas išlaidas geriau kalbėti tada, kai pirmas pyktis jau praėjęs.

Man ši situacija priminė, kad namų technikos paprastai nepastebi, kol ji veikia, o jai sustojus tenka persidėlioti visą savaitę. Dabar prie mašinos jau nebestoviu ir neklausau kiekvieno garso, bet kvitus tikrai saugau atidžiau. O kaip pasielgtumėte jūs – remontuotumėte beveik naują daiktą ar rinktumėtės naują?