Keto dieta mokslininkus nustebino: vienoje žarnyno dalyje slopino navikus, kitoje juos skatino

Ketogeninė dieta dažniausiai pristatoma labai paprastai: beveik atsisakoma angliavandenių, valgoma daugiau riebalų, o organizmas energijai pradeda naudoti ne gliukozę, bet riebalų rūgštis. Vieniems toks mitybos būdas padeda sumažinti svorį, kiti jį renkasi tikėdamiesi pagerinti medžiagų apykaitą. Tačiau naujas tyrimas parodė, kad tos pačios dietos poveikis gali visiškai skirtis net gretimose žarnyno dalyse.

Masačusetso technologijos instituto mokslininkų atliktame tyrime ketogeninė dieta genetiškai navikams linkusioms pelėms paspartino navikų formavimąsi plonojoje žarnoje. Dar netikėčiau tai, kad storojoje žarnoje tyrėjai pastebėjo priešingą rezultatą – ten tokia pati mityba navikų vystymąsi slopino. Darbas paskelbtas 2026 metų liepos 15 dieną žurnale „Nature“.

Tai nereiškia, kad ketogeninės dietos besilaikantis žmogus neišvengiamai susirgs vėžiu. Tyrimas atliktas su specialiai parinktomis pelėmis, kurios dėl genetinių pokyčių jau turėjo didesnę polinkio į žarnyno navikus riziką. Vis dėlto rezultatai parodė svarbią detalę: vertinant dietą nepakanka stebėti vien kūno svorį, cukraus kiekį ar ketonų rodiklius.

Pelės nepriaugo svorio, tačiau navikų daugėjo

Tyrėjai lygino tris gyvūnų grupes. Viena gavo įprastą pašarą, kita – labai kaloringą ir daug riebalų turinčią mitybą, skatinančią svorio augimą, o trečia buvo maitinama ketogenine dieta, kurioje buvo labai mažai angliavandenių ir itin daug riebalų.

Ketogeninės dietos grupės pelės nenutuko. Nepaisant to, jų plonojoje žarnoje susiformavo daugiau ir didesnių navikų nei kontrolinėje grupėje. Navikų dažnis buvo panašus ar net didesnis nei gyvūnų, gavusių kaloringą, nutukimą skatinantį maistą. Tyrime taip pat nustatyta didesnė bendra navikų našta ir trumpesnis išgyvenamumas.

Tai ypač svarbi išvada, nes parodo, kad mažėjantis ar neaugantis svoris nebūtinai atspindi visus organizme vykstančius pokyčius. Žmogus gali matyti mažesnį skaičių svarstyklėse ir manyti, kad pasirinkta dieta visais atžvilgiais naudinga, nors atskiri audiniai į ją gali reaguoti visiškai kitaip.

Tiesa, gyvūnų tyrimo rezultatų negalima tiesiogiai perkelti žmonėms. Pelėms buvo būdinga genetinė polinkio į spontaniškus žarnyno navikus būklė, todėl tyrimas labiausiai kelia klausimų dėl žmonių, kurie taip pat turi paveldėtų rizikos veiksnių.

Mokslininkai iš pradžių įtarė ketonus, bet priežastis buvo kita

Ketogeninės dietos metu organizmas, negaudamas įprasto angliavandenių kiekio, pradeda aktyviau naudoti riebalus. Šio proceso metu susidaro ketoniniai kūnai, tarp kurių svarbiausias yra beta hidroksibutiratas, dažnai trumpinamas BHB.

Ankstesnis, 2022 metais „Nature“ publikuotas tyrimas parodė, kad BHB pelėms galėjo slopinti navikų augimą storojoje žarnoje. Jis mažino žarnyno kriptų ląstelių dauginimąsi ir veikė signalų sistemą, susijusią su navikų augimo stabdymu. Dėl to buvo tikimasi, kad panašus apsauginis poveikis gali pasireikšti ir plonojoje žarnoje.

Tačiau naujajame tyrime rezultatas buvo priešingas. Mokslininkai keitė ketoninių kūnų gamybą bei panaudojimą, tačiau nei jų sumažinimas, nei padidinimas reikšmingai nepakeitė plonosios žarnos navikų vystymosi. Tai leido padaryti išvadą, kad navikus skatino ne patys ketonai.

Pagrindiniu veiksniu tapo itin didelis maiste esančių riebalų kiekis ir tai, kaip žarnyno ląstelės tuos riebalus naudojo energijai gaminti. Kitaip tariant, problema buvo siejama ne su ketozės rodikliu kraujyje, bet su intensyvia riebalų rūgščių apykaita pačiame žarnyno audinyje.

Greitesnis žarnyno atsinaujinimas turėjo pavojingą pusę

Plonosios žarnos gleivinė nuolat susiduria su maistu, virškinimo fermentais ir mechaniniu dirginimu, todėl jai būtina reguliariai atsinaujinti. Šį darbą atlieka žarnyno kamieninės ląstelės, kurios dalijasi ir pakeičia senas ar pažeistas ląsteles.

Ketogeninė dieta šias kamienines ląsteles padarė aktyvesnes. Iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti naudinga: kuo daugiau aktyvių kamieninių ląstelių, tuo greičiau po ligos ar pažeidimo gali būti atkuriama žarnyno gleivinė. Tačiau dažnesnis ląstelių dalijimasis turi ir kitą pusę – esant vėžį skatinančioms genetinėms mutacijoms padidėja galimybė, kad pakitusios ląstelės pradės nekontroliuojamai daugintis.

Tyrėjai nustatė, kad svarbus vaidmuo teko fermentui CPT1A, padedančiam ląstelėms panaudoti ilgąsias riebalų rūgštis energijai. Kai šio fermento veikimas žarnyno ląstelėse buvo sutrikdytas, ketogeninės dietos gebėjimas skatinti adenomų formavimąsi sumažėjo. Tai dar labiau sustiprino išvadą, kad pagrindinis mechanizmas buvo riebalų rūgščių deginimas, o ne ketonų poveikis.

Šis mechanizmas paaiškina, kodėl dieta galėjo sustiprinti audinio regeneraciją, bet kartu paspartinti navikų vystymąsi genetiškai pažeidžiamame organizme. Tas pats procesas, kuris padeda greičiau atkurti audinį, tam tikromis aplinkybėmis gali sukurti daugiau galimybių augti navikinėms ląstelėms.

Baltymų dieta

Storojoje žarnoje poveikis buvo visiškai priešingas

Labiausiai mokslininkus nustebino tai, kad ketogeninė dieta plonojoje ir storojoje žarnoje veikė skirtingomis kryptimis. Plonojoje žarnoje ji skatino navikų vystymąsi, o storojoje – jį slopino. Tyrimo autoriai kol kas negali iki galo paaiškinti, kodėl dvi greta esančios virškinimo sistemos dalys į tą pačią mitybą reagavo taip skirtingai.

Šis rezultatas parodo, kodėl negalima dietos vienareikšmiškai vadinti „apsaugančia nuo vėžio“ arba „sukeliančia vėžį“. Atsakymas gali priklausyti nuo audinio, genetinių savybių, naviko rūšies ir konkrečių medžiagų apykaitos procesų.

Tyrimas taip pat parodė, kad prekyboje siūlomi ketonų papildai ar gėrimai greičiausiai neatkartotų nei nustatyto apsauginio poveikio storojoje žarnoje, nei rizikos plonojoje žarnoje. Abu rezultatai buvo siejami su riebalų apykaita audiniuose, o ne paprasčiausiu ketonų kiekio padidinimu.

Tai ypač svarbu vertinant produktus, reklamuojamus kaip būdas gauti ketogeninės dietos naudą jos nesilaikant. Naujas tyrimas nepateikia pagrindo manyti, kad vien ketonų papildų vartojimas suteiktų tokį pat poveikį kaip pati dieta.

Kam šis atradimas gali būti svarbiausias

Tyrėjai išskyrė žmones, sergančius šeimine adenomatine polipoze. Tai paveldima būklė, dėl kurios susidaro daug žarnyno polipų ir labai padidėja vėžio rizika. Nors daliai pacientų profilaktiškai pašalinama storoji žarna, navikų rizika kitose virškinamojo trakto dalyse, įskaitant plonąją žarną, gali išlikti.

Būtent genetiškai pažeidžiamiems žmonėms naujojo tyrimo rezultatai gali būti aktualiausi. Patys autoriai pabrėžia, kad išvados rodo individualizuotų mitybos rekomendacijų poreikį, o ne būtinybę visiems žmonėms nedelsiant atsisakyti ketogeninės dietos.

Sveikam žmogui vien šis tyrimas neįrodo, kad keto dieta sukels plonosios žarnos vėžį. Tam reikėtų ilgalaikių tyrimų su žmonėmis, skirtingais mitybos variantais ir skirtingą genetinę riziką turinčiomis grupėmis. Be to, ketogeninės dietos labai skiriasi: vieni žmonės didžiąją riebalų dalį gauna iš žuvies, riešutų ir augalinių aliejų, kiti – iš sviesto, perdirbtos mėsos bei riebių pieno produktų.

Todėl ketogeninės dietos nereikėtų pradėti ar nutraukti vien pagal vieną antraštę. Žmonėms, turintiems paveldimą žarnyno vėžio riziką, polipų, žarnyno ligų ar besigydantiems nuo onkologinės ligos, tokį mitybos būdą reikėtų aptarti su gydytoju ir dietologu.

Svarbiausia naujojo tyrimo žinia nėra ta, kad riebalai ar ketonai savaime visada pavojingi. Ji daug sudėtingesnė: ta pati dieta skirtingiems audiniams gali būti ir palanki, ir žalinga, o svorio kritimas dar neparodo viso jos poveikio organizmui.